2010 Liepos 06

Kino premjeros

Liepos mėnesį – keturi ypatingi filmai

veidas.lt

Penki savaitgaliai ir tik devynios naujos premjeros. Sūria mokesčių koše pavaišinti Lietuvos platintojai toliau laikosi taktikos dirbti efektyviai ir leisti į repertuarą tik aiškų komercinį potencialą spinduliuojančius filmus.

Pirmąsias dvi liepos savaites kinas dar turės konkuruoti su pasaulio futbolo čempionatu, kuris birželį nuskausmino kelis holivudinius žiūralus ir vilios prie televizorių nenuspėjamo siužeto lemiamomis kovomis.

Antrasis vasaros mėnuo turėtų gerokai papildyti Lietuvos kino rinkos pajamų aruodą, nes įvairaus amžiaus žiūrovai nekantriai skaičiuoja dienas iki pasimatymų su bent keturiais ypatingais filmais. Du iš jų aktyviai pretenduos pasipuošti milijonų vertais drabužiais, o dar iš penkių naujokų tikėsimės įvairiausios prabos staigmenų.

Milijono troškulys

Galima jo nekęsti, galima iš jo tyčiotis, galima jo visai nežiūrėti, bet reikia pripažinti, kad nesveikai sensacingą ažiotažą sukėlusio “Saulėlydžio” trečioji serija “Užtemimas” garantuotai sulauks daugiatūkstantinės minios antplūdžio. Birželį pradėta išankstinių bilietų prekyba rodo, kad vampyro, vilkolakio ir žavios abiturientės meilės trikampis kursto gerokai didesnes intrigas net už “Seksą ir miestą”. Karščiausią vasaros filmą trokšta pamatyti Stephenie Meyer knygas perskaičiusios paaugliško amžiaus mergaitės, kurių nepajėgs sustabdyti niekas.

"Veido" archyvas

“Užtemimas”

Smūginio premjerinio savaitgalio rezultatas bus fantastiškas, nes romantinis trileris su naiviomis vaikiškos meilės intrigomis per tris dienas pajėgus išsiurbti 400 tūkst. Lt. Nuo “Jaunaties” sušvytėjimo specifinės auditorijos gretos stipriai padidėjo, ir tai rodo žiūrovų aktyvumas socialiniuose tinkluose bei interneto komentaruose. Jeigu Kristen Stewart, Roberto Pattisono ir Tayloro Lautnerio gerbėjos dar pasiduos reklaminiam spaudimui pasikviesti į kiną savo mamas (joms turėtų būti įdomu, dėl ko kraustosi iš proto dukrelės), “Užtemimas” turės realią progą įžiebti vampyriškai išblyškusį milijoną.

Vienas dalykas aiškus kaip dieną, kad “Užtemime” net neverta gilintis į personažų dialogus, atmestinai surašytą scenarijų, siužeto netobulumus ir vidutinišką aktorių vaidybą (niekam ne paslaptis, kad Kristen ir Robertas moka vaidinti daug geriau). Tai yra prodiuserinis kinas, kai režisieriui paberiami griežti nurodymai rūpintis visų aktorių išvaizda, parodyti pagrindinę trijulę kuo geidžiamiau, gražiau, patraukliau, seksualiau. Tik tokiu atveju pavyks papirkti daug nereikalaujančius ir tikro kino perliukais neišlepintus paauglius.

Žaislai pagaliau grįžta

Vieno genialiausių holivudinės animacijos šedevrų “Žaislų istorija” trečioji dalis strategiškai vėluoja į lietumi permirkusias lietuviškas smėlio dėžes, kad tautos numylėtinis “Šrekas” laimingai suspėtų įvykdyti finansinių lūkesčių planą. Studija “Pixar” savaime yra kokybės ženklas, nes jie principingai nepaišo visai nebūtinų tęsinių, turėdami vienintelį tikslą išmelžti kuo daugiau pinigų, kol karvė dar duoda gardaus pieno. Mes puikiai suprantame, kad “Ledynmetis”, “Madagaskaras”, “Šrekas” dauginasi į naujas serijas tik dėl garantuoto uždarbio.

"Veido" archyvas

“Žaislų istorija 3″

“Žaislų istorijos” autoriams pirmiausia rūpi idėja, jausmai ir prasmė. Jie sąmoningai laukė net dvylika metų, kol sumąstė tinkamą logiško tęsinio kryptį, sugebėjo išlaikyti pirmuose dviejuose filmuose puoselėjamas vertybes ir išgražino mylimų herojų santykius smagiais juokeliais. Nostalgiškų prisiminimų apgaubti JAV žiūrovai jau spėjo įvertinti ir pamilti “Žaislų istoriją 3″, kurios finansiniai rezultatai viršijo net pačius optimistiškiausius lūkesčius. Šis magiškas, šviesus ir jautrus filmas turi širdį. Tuo jis skiriasi nuo “Šreko” ir visų kitų armijos, kai seansai prailgsta ir verčia tikrinti laikrodį.

Po “Ledynmečio” peržiūros ši juosta mikliai nugrimzta užmarštin ir atmintyje lieka vos vienas kitas vykęs momentas. Stebint “Žaislų istorijos” senų bičiulių ir naujų draugų nuotykius nekyla noras, kad jie greitai baigtųsi, o jau po titrų užplūsta pageidavimai pamatyti dar daugiau. Tikrai ne kiekvienas animacinis filmas gali patampyti širdies stygas ir pravirkdyti. Praėjusią vasarą tai pavyko “Aukštyn”, o dabar ašaras traukia “Žaislų istorija”. Tik “Pixar” animatorių galvose gimsta tokios nuostabios istorijos, kurios bent trumpam sugrąžina vaikystę. Larsas Unrichas, Pete’as Docteras ir kiti genijai taip pat verti lietuviško milijono, bet jį surinkti bus daug sunkiau nei vasaros lyderiui “Šrekas. Ilgai ir laimingai”. Ir labai liūdna, kad prastesnių animacinių komedijų išauklėta karta menkai pažįsta Bazą ir Vudį.

Preliudija

Paslaptingiausias ir laukiamiausias metų kūrinys su pačiu primityviausiu ir kiek įmanoma banaliausiu lietuvišku pavadinimu “Pradžia” turėtų dominti intelektualaus kino, džeimsbondiškų veiksmo trilerių, nenuspėjamų fantazijų ir kiekviename filme vis brandžiau vaidinančio Leonardo DiCaprio gerbėjus. “Tamsos riterio”, “Memento” ir “Prestižo” režisierius Christopheris Nolanas sunarstė kažką ypatingo, ko save gerbiantis sinefilas neturėtų praleisti. Tai bus esminis įvykis, kurį tikriausiai būsime priversti žiūrėti po du tris kartus. Akylai slepiamas scenarijus ir kvapą gniaužiantys anonsai verčia skaičiuoti dienas iki premjeros, kai paaiškės, kad mus supantis pasaulis gali būti nerealus. Genialusis scenaristas užduoda mįsles apie sapnus, idėjas, mintis ir kviečia pasisvečiuoti miegančio žmogaus pasąmonėje.

"Veido" archyvas

“Pradžia”

Pagarba prodiuseriui Robertui Rodriguezui, kad nesivaikė komerciniu požiūriu palankesnio reitingo ir nusprendė neiškarpyti kruviniausių žiaurumų. Kitaip jis liktų nesuprastas, nes kultinio “Grobuonio” gerbėjai prisimena brutalią ir smurtinę Arnoldo Schwarzeneggerio dvikovą džiunglėse su negailestingu ateiviu iš kitos planetos.

2004 m. “Kino pavasaryje” bilietus tikrinusius vengrų “Kontrolierius” treniravęs Nimrodas Antalis fantastiniame siaubo ir veiksmo trileryje “Grobuonys” stengsis nuplauti šiurpiųjų baisūnų reputaciją, kurią sumenkino apgailėtinai tragiška dilogija “Svetimas prieš grobuonį”. Išradingai reklamuojamo filmo niekas neskuba rodyti, bet ir taip akivaizdu, kad būsimiems žiūrovams neturėtų rūpėti nuspėjamas skerdynių turinys. Visi žinome, kad pirmiau bus nužudyti mažiau girdėtų aktorių suvaidinti blogiukai, o Adrienas Brody liks desertui ir pagal taisykles turės galimybę laimėti kruviną mūšį. Tokio tipo pramoginiuose trileriuose mus domina, kaip viskas bus atlikta ir padaryta. “Grobuonyse” labiausiai rūpės stilius, specialieji efektai, medžioklės strategija, naudojamų ginklų įvairovė ir bjauriųjų ateivių įvaizdis. Į “Grobuonis” eisime bijoti, o ne galvoti.

"Veido" archyvas

“Grobuonys”

Jie nuožmiausiai konkuruos su anglų režisieriaus Neilo Marshallo “Centurionu”, siūlančiu sadistiškai žiaurią ekskursiją į Kaledonijos (šiandieninės Škotijos) miškus 117 metais prieš Kristų. Likus 63-ejiems metams iki “Gladiatoriaus” įvykių įsisiautėję romėnai negailestingai skerdė kaimiečius ir siekė užkariauti naujas žemes, bet patys pateko į nepavydėtinas pinkles. Atšiauriomis sąlygomis jiems teks spartietiškai slapstytis nuo barbariško blogio, kurį organizuoja pikta vilke pavirtusi ir nė žodžio neištarianti Džeimso Bondo mylimiausia ukrainietė Olga Kurylenko. Taigi vėl gausime siaubo trilerį apie medžiotojus ir aukas.

"Veido" archyvas

“Centurionas”

007 kruizas

O Jamesas Mangoldas romantiškame veiksmo trileryje “Kaip diena ir naktis” suplakė tikrą holivudinį saldėsį mūsų akims. Prabangiame kokteilyje bus lenktynių, susišaudymų, pabėgimų, išdavysčių, ekskursijų į gražias pasaulio vietas, romantiškos meilės kabliukų, madingos aprangos reklamos, ne visiems juokingų pokštų, daug energijos, minimaliai prasmės ir dviejų išliaupsintų žvaigždžių pora. Tomas Cruise’as ir Cameron Diaz dažnai būna geidžiami (“Neįmanoma misija 2″, “Pametę galvas Las Vegase”), bet kartais visai nesudomina Lietuvos žiūrovų (“Ramūs tarp vilkų”, “Dėžė”). Šį kartą, regis, litai turėtų byrėti lyg iš gausybės rago, nes anonsai žada efektingą reginį, o po futbolo čempionato finalo kino teatrų link patrauks pramoginių žiūralų išsiilgę ir alaus prisiragavę vyrai.

"Veido" archyvas

“Kaip diena ir naktis”

Tačiau “Kaip diena ir naktis” gali nepelnytai nukentėti dėl prastos opinijos apie tą pačią formulę jau išsunkusius filmus. Vien šiemet mums buvo brukami vilčių nepateisinę ir nuviliantys “Kur po velnių tie Morganai”, “Ponas ir ponia gangsteriai”, “Pasodinsiu savo eks”, “Naktinis pasimatymas”.

“Brangųjį Džoną” Channingą Tatumą apžavėjusi seksualioji “Mamma Mia!” Amanda Seyfried susikabino rankutėmis su meksikiečiu Gaeliu Garcia Bernaliu ir išvyko atostogauti į Italiją. Tobulo grožio gamtos kampeliuose ji dar sykį nukreipia gražių žalių akių žvilgsnį į meilės laiškus. Tik dabar skaito ne savo, o prieš 50 metų stipriai mylėjusių, susirašinėjusių ir išsiskyrusių žmonių žodžius. Šiltoje, saldžioje ir vėl ašaringai sentimentalioje romantinėje dramedijoje “Laiškai Džuljetai” aktorė didelėmis akimis vaidina ištekėti už mylimojo pasirengusią merginą. Bet kelionėje į Romeo ir Džuljetos miestą Veroną ją staiga aplanko abejonės dėl ateities, o netikėtas susitikimas su amžinai įsimylėjusia ir prarasto vyro ieškančia Vanessa Redgrave priverčia permąstyti santykių vertybes. Į lengvai permatomą tradicinį romantinių pasimatymų filmą ramia sąžine galite pasikviesti ne tik mylimą žmogų, bet ir savo senelę. Ji bus dėkinga!

"Veido" archyvas

“Laiškai Džuljetai”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...