2016 Gegužės 03

Moterų laimė

Kur pasiklydai, moteriškoji prigimtie?

veidas.lt

Dreamstime nuotr.

Kristina ŽUKOVSKI

Kas atsitiko, kad dėl savo pilietinių laisvių ir teisių gerą šimtmetį kovojusios moterys sudeda ginklus, vėl apsivelka sijonus ir iškeliauja ieškoti savo tikrosios prigimties?

Pastaruoju metu vis labiau populiarėjančių moteriškumo puoselėjimo kursų, paskaitų bei meditacijų lektoriai ir knygas šia tema rašantys autoriai atsako paprastai – moterys tiesiog pavargo būti vyrais pagal vyriškus dėsnius veikiančiame pasaulyje. Jos nori vėl mėgautis moteriškumo teikiamais malonumais – ramybe, atsipalaidavimu ir gyvenimo harmonija.

Penktadienio vakaras. Pranciškonų rūmai Vilniaus senamiestyje. Į vieną iš salių neskubėdamos renkasi moterys. Nusiauna batus, pasiima čia pat sudėtus jogai skirtus kilimėlius ir įsitaiso jaukioje patalpoje aukštom lubom ir dideliais langais. Netrukus čia savo knygą lietuvių kalba „Moters galia“ pristatys šio Latvijoje per metus bestseleriu tapusio ir jau šešis kartus perleisto kūrinio autorė Inta Blūma.

Moteriai labai svarbu rengtis moteriškai, o segėdama į apačią platėjantį sijoną ji semiasi energijos iš žemės.

Renginiui dar neprasidėjus žvilgsniu tiriu čia susirinkusias moteris. Jos įvairaus amžiaus: štai ir pora mamų su kūdikiais, šmėsteli keletas brandžių veidų, netoliese šnekučiuoja jaunų merginų būrelis. Kai kurios moterys priėjusios sveikinasi vienos su kitomis ir suprantu, kad tokiuose renginiuose susitinka jau nebe pirmą kartą. Beje, į akis krinta tai, kad dauguma čia susirinkusių moterų vilki sukneles ar segi sijonus, yra pasidabinusios papuošalais.

Knygos pristatymui prasidėjus ir pati autorė į salę įžengia pasipuošusi gėlėtu sijonu. „Moteriai labai svarbu rengtis moteriškai, o segėdama į apačią platėjantį sijoną ji semiasi energijos iš žemės“, – paprastai paaiškina I.Blūma, po pristatymo susirinkusioms parodžiusi dar vieną moteriškos energijos kaupimo praktiką.

Feministiniai judėjimai pasaulyje kovojo už lygias su vyrais moterų teises, tačiau moterys net pačios nepajuto, kaip galiausiai tapo vyrais su sijonu.

Šios moters asmeninė istorija intriguoja: kelerius metus buvusi didelės įmonės Latvijoje vadove, vieną dieną Inta paliko sėkmingas gerai apmokamas pareigas ir pasinėrė į savo moteriškumo paieškas. Moteris įstojo studijuoti psichologijos, domėjosi dvasiniu tobulėjimu, vėliau pradėjo vesti moteriškumo seminarus, įvairias moteriškos energijos atskleidimo praktikas, rengti moterų stovyklas, į kurias vienu metu susirenka per 150 dalyvių, o asmeninės Intos konsultacijos suplanuotos metams į priekį. Netikėto populiarumo ir sėkmės Latvijoje sulaukė ir jos 16 tūkst. tiražu išleista knyga „Moters galia“, kurią autorė neseniai išleido ir lietuvių kalba.

„Feministiniai judėjimai pasaulyje kovojo už lygias su vyrais moterų teises, tačiau moterys net pačios nepajuto, kaip galiausiai tapo vyrais su sijonu. Todėl dabar jos vėl ieško savo moteriškumo, savo moteriškos prigimties ir būdų jai atskleisti“, – dabar ir Lietuvoje jaučiamą įvairių seminarų, paskaitų bei renginių apie moteriškumą populiarumą paaiškina I.Bluma.

Tapo laisvos, bet nelaimingos?

Jau devynerius metus veikiančios Moters magijos mokyklos įkūrėja ir vadovė, emocinio intelekto lavinimo instruktorė, dainininkė ir kompozitorė, knygos „Moters magijos mokykla“ autorė Andrė Pabarčiūtė teigia pastebėjusi susidomėjimo moteriškumu ir jo puoselėjimu bangą visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje.

Tas bėgimo ir pasiekimų ratas, judėjimas į ateitį, į tikslą ir nebuvimas čia ir dabar, ryšio su savo kūnu neturėjimas yra didelė moteriškumo kliūtis.

„Dėl feministinio judėjimo dabar moterys socialiai yra laisvos, tačiau, gavusios lygias teises, jos vis vien nejaučia savo, kaip moters, realizacijos jausmo. Taip, padidėjo savęs realizacijos galimybė darbinėje veikloje, tačiau savęs, kaip moters, pajautimas dažnai net sumažėjo, nes moterys savo gyvenime pradėjo vadovautis vyriškais principais, tokiais kaip konkurencija. Dažnai tai tapo konkurencija su vyrais. O konkurencija – tai visada kova, o ten kur yra kova, niekada nebus atsiskleidimo, savęs realizacijos, džiaugsmo ir žydėjimo, – teigia A.Pabarčiūtė. – Mūsų pasaulyje ir civilizacijoje dominuoja vyriškas pradas, ne moteriškas – mes ignoruojame tokias gyvenimo kokybes, kaip atsipalaidavimas, mėgavimasis, meilė. Labiau prisirišame prie daiktų, pasiekimų, rezultatų, ilgos veiklos. Penkias dienas per savaitę funkcionuojame, o šeštadienį ir sekmadienį ilsimės, ir tai mums atrodo normalus gyvenimas. Tačiau tokiame gyvenime nėra vietos moteriškajam pradui atsiskleisti. Tas bėgimo ir pasiekimų ratas, judėjimas į ateitį, į tikslą ir nebuvimas čia ir dabar, ryšio su savo kūnu neturėjimas yra didelė moteriškumo kliūtis.“

Andrės ir jos vyro Rimvydo Židžiūno vedamuose seminaruose besilankančių moterų portretas labai įvairus – nuo ieškančių smalsių merginų iki įspūdingą karjerą padariusių moterų, firmų vadovių ar savininkių. Neretai į paskaitas ateina moterys, kurios labai aktyviai dirba monotonišką darbą, reikalaujantį tik kairiojo smegenų pusrutulio, ir kurios pajaučia savo, kaip moters, savirealizacijos stygių.

Savo seminaruose matau daug moterų, kurios daug pasiekusios, visko turi, tik jų pačių nėra.

„Kai kurios būna tiek persidirbusios ir pavargusios, kad joms ypač reikia palaistyti jų moterišką vidinę gamtą. Kitoms moterims darbinėje srityje viskas klostosi gerai, tačiau reikia patobulėti santykių srityje. Tuomet jos mokosi kitaip bendrauti, kitaip išreikšti švelnumą, mokosi nepatirti tiek daug neigiamų emocijų ir jų neišlieti ant mylimųjų – ant vyro, ant tėvų, ant vaikų“, – pasakoja A.Pabarčiūtė, savo kursuose ne tik dėstanti  teorines žinias, bet ir mokanti moteris meditacijų bei energinių praktikų.

Kiekvienais metais Moters magijos mokyklą – devynis mėnesius trunkančius užsiėmimus – baigia nuo 20 iki 40 moterų. Iš viso mokykloje siūlomi trejų metų mokymai, kuriuos per devynerius metus jau yra baigusios maždaug kelios dešimtys moterų. Tokioms entuziastėms nei laikas, nei pinigai nėra kliūtis.

Gyventi savo, o ne kitų gyvenimą

A.Pabarčiūtė įsitikinusi, kad bet kokia investicija į savęs pažinimą visuomet atsiperka. „Jeigu pažįsti save – gyveni savo gyvenimą, jei nepažįsti savęs – gyveni kažkieno kito gyvenimą. Ir garsenybių istorijos iliustruoja, kad gali turėti milijonus, gali daug ką pirkti, į daug ką investuoti, bet jei gyveni ne savo gyvenimą – turi viską, tik savęs neturi ir dėl to gali atsidurti prie savižudybės ribos. Savo seminaruose matau daug moterų, kurios daug pasiekusios, visko turi, tik jų pačių nėra.“

Pasak Moters magijos mokyklos įkūrėjos, pagrindiniai moters talentai – tai meilė, kūnas ir intuicija, kuriais ji įkvepia save, savo vyrą ir aplinkinius. „Kai neri į moteriškumo pažinimo gylį, matai, kad moteryje slypi unikalūs gebėjimai, talentai. Ne tik švelnumas ir minkštumas, meilė, kurią mes įpratę suprasti kaip gerus santykius. Tačiau dar yra universali, besąlygiška meilė, kuri gali būti nuolatinė moters būsena, – teigia A.Pabarčiūtė. – Lietuvoje nėra išplėtota hedonistinė filosofija, todėl malonumai ir meilė sau, rūpinimasis savimi pas mus suprantami kaip išglebimas, t.y. kažkas negero ir smerktino. O iš tikrųjų jaustis maloniai galima nuolat, 24 valandas per parą, ir tam nereikia specialių atostogų. Tai yra kokybė, kurioje moteris gali gyventi nuolat.“

Tapusios savo laiko ir gyvenimo šeimininkėmis daugybė mano mokytų moterų pajuto, kad joms labiau pradėjo sektis jų verslai, asmeninis gyvenimas.

A.Pabarčiūtės teigimu, moterims natūralu turėti daug veiklų ir hobių, tačiau svarbu viską daryti harmoningai ir nepakliūti į užburtą streso ratą, kuris išsekina. „Kuo labiau įkrinti į skubėjimą, tuo labiau nesuspėji. Tuomet mokau moteris visiškai sustoti ir stebėti situaciją iš šalies, kol ji pati sustoja. Žmonės paprastai to niekada nedaro, jie bėga, konkuruoja ir galvoja – tuoj viską sutvarkysiu, o tada sustosiu ir pailsėsiu, tačiau taip ir nesustoja. Moteris mokau atrasti tylos ir ramybės vietą savyje. Tu esi visų įvykių priežastis. Kai tai suvoki, gyvenimo chaosas aplink tave sustoja, ir turi galimybę daryti jam įtaką. Kitu atveju gyvenimas daro įtaką tau. Tapusios savo laiko ir gyvenimo šeimininkėmis daugybė mano mokytų moterų pajuto, kad joms labiau pradėjo sektis jų verslai, asmeninis gyvenimas, – pastebi A.Pabarčiūtė ir priduria: – Aš pati niekada gyvenime tiek daug neveikiau, kaip dabar, ir niekada gyvenime neturėjau tiek daug laisvo laiko, kiek turiu dabar.“

Moters magijos mokyklos įkūrėja pastebėjo, kad moterims šiuolaikinėje visuomenėje save suvokti trukdo susitapatinimas su primetamais socialiniais vaidmenimis, kuriuose jos dažnai įstringa: „Matau, pavyzdžiui, kad moteris, vadovaujanti darbe, ir namie su vyru yra vadovė, ir su vaikais vadovė. Tuomet prigimtis lieka kažkur pakraštyje.“

Visose srityse būti moterimi

Fotografė, seminarų apie moteriškumą lektorė Giedrė Rein pati patyrė, kad moters gyvenimo aplinkybėms neleidžiant išsiskleisti jos moteriškumui nuolat lydi jausmas, lyg dėvėtum ankštus drabužius – kažkur duria, kažkur tempia ar spaudžia, ir jauti, kad esi ne savo vietoje.

Kelerius metus pradirbusi administracinį darbą valstybės institucijoje, Giedrė ilgainiui suvokė, kad tuščiai ir neprasmingai leidžia laiką. Vieną dieną ji uždarė nemielo darbo duris ir išėjo ieškoti naujosios savęs. Moteris ėmėsi studijuoti psichologiją, domėtis fotografija, vėliau keliai atvedė į vieną moteriškumo paskaitą, kurioje Giedrė suvokė atradusi tai, kas jai yra be galo įdomu. „Tai buvo tas startas, ledlaužis ir raktas į mano naują moteriškumo pažinimo pasaulį, – prisimena jauna moteris. – Iki tol iš viso negalvojau, ar aš moteris, ar ne moteris. Taip, buvau moteriškos lyties, turėjau ilgus šviesius plaukus, žydras akis, bet nesirūpinau savo moteriškumo atskleidimu. Tiesiog gyvenau, kaip man išėjo, plaukdama pasroviui. Santykiai kaip klostėsi, taip, kaip aš juos išmaniau, taip, kokius pavyzdžius mačiau aplinkui, taip ir elgiausi.“

G.Rein sako supratusi, kad moteriai svarbu visose gyvenimo srityse sugebėti būti moteriškai: „Tai nereiškia, kad aš moteriška tik tada, kai auginu vaikus ar namie gaminu maistą, ar tuomet, kai esu superypatinga lovoje su vyru. Moters stiprybė ir patrauklumas slypi jos įvairovėje. Ta pati moteris vienu metu gali strykčioti kaip fontanas, kitu metu – ramiai krūtimi maitinti kūdikį ar su meile gaminti valgį savo šeimai, dar kitu metu ji gali koketuoti ir vilioti, lygiai taip pat ji gali kovoti už savo teises, už tai, kad ją gerbtų, bet irgi moteriškai.“

Gyvenimą keičianti praktika

Suvokusi, kad moteriškumas – tai gyvenimo kokybė, o ne duotybė, G.Rein šias žinias ėmėsi skleisti kitoms moterims ir penkerius metus intensyviai vedė įvairius kursus. Lektorė įsitikinusi, kad moteris visų pirma turi ne dirbti su savimi, bet save mylėti. Jos pagrindinės žinutės moterims skamba paprastai: pažink savo prigimtį, nustok sau kenkti darydama tai, kas nepatinka, ir pradėk daryti tai, kas patinka.

„Mes, moterys, pasąmonėje turime labai daug dar vaikystėje įdiegtų programų, ką gyvenime privalome padaryti. Tada į jas įsikimbame, darome darome, kol galiausiai vienu metu atsitokėjame, kad esame nelaimingos, – pastebi G.Rein. – Yra daugybė moterų, kurios skundžiasi, guodžiasi, inkščia kaip vilkiukai oloje, bet bijo iš jos kišti nosį. Kaip savo knygoje „Bėgančios su vilkais“ rašo Clarissa Pinkola Estes, jei bijai vilko, tai neik į mišką, bet gyvenimas taip ir neprasidės. Augti ir keistis moteris gali tik tada, jei pati to nori. Gyvenimą keičia tik praktika – jokie kursai, seminarai ar knygos jo nepakeis. Jei pati nieko savo gyvenime nekeisi, žinių nepritaikysi praktiškai.“

Giedrės aplinkoje jau yra nemažai moterų, išdrįsusių keisti – nuo širdžiai nemielo darbo iki tarpusavio santykių su vyrais, kurie, beje, dažniausiai džiaugiasi savo sumoteriškėjusiomis, labiau atsipalaidavusiomis partnerėmis. Moteriai palikus neįdomų darbą pasikeičia ir nusistovėjęs šeimos modelis – vyrai prisiima didesnę atsakomybę už šeimos finansinę gerovę ir patys ima daugiau dirbti. Tačiau atsitinka ir taip, kad moteriai atradus save šeima išsiskiria. „Moteris vyrą pasirenka pagal tai, kokia ji tuo metu yra, ir jeigu jai augant bei tobulėjant vyras stovi vietoje ir pats neauga, pora nebeturi bendrų sąlyčio taškų, todėl pasuka skirtingais keliais, – paaiškina G.Rein. – Stipri moteris pritraukia silpnesnį vyrą ir atvirkščiai. Jei moteris išmintinga, ji padės vyrui užaugti ir prisiimti tas atsakomybes, kurių reikalauja naujas šeimos modelis.“

Nebenori būti vyru šeimoje

„Dažnai į mano paskaitas ateina moterys, pavargusios būti vyru šeimoje, – atvirai sako moteriškumo seminarų lektorė ir „Facebook“ puslapio „Laimingų moterų pasaulis“ įkūrėja Natalija Balinskaja. – Labiausiai stebina tai, kad tokios moterys man pasakoja: aš dirbu vadovaujamą darbą, man puikiai sekasi, o vyras namie prižiūri vaikus ir jam taip pat puikiai sekasi.“

„Tai kuo jos nepatenkintos?“ – nesuprasdama klausiu savo pašnekovės. „Viduje šios moterys jaučiasi nelaimingos. Jų prigimtis yra moteriška, jos gimė moters kūne, vadinasi, gavo užduotį tapti moteriškos. O moterims tampant vis labiau vyriškoms prigimtis pradeda priešintis, – paaiškina vedų mokslu besivadovaujanti lektorė, pridurdama, kad vyriškos savybės moterį ilgainiui išsekina.

N.Balinskaja sako, jog į jos organizuojamas paskaitas dažnai ateina moterys, jaučiančios, kad jau ilgą laiką gyvenime eina ne savu keliu: „Aš darau karjerą, auginu vaikus, tiksliau – dabar vaikus augina darželiai. Aš darau kaip visi, nes visuomenė taip liepia, ragina. Visuomenė ragina moterį kuo greičiau grįžti į darbą, visuomenė skatina, kad būtumėte gera darbo jėga. Bet visuomenė moters nemoko būti gera mama, gera žmona. Moterys neturi nė lašo išsilavinimo apie tai. Gerai, jei matėte tinkamą pavyzdį šeimoje, jei mamos ir tėčio santykiai buvo geri. Tačiau tokių šeimų yra vis mažiau. Dažnai į paskaitas ateinančios moterys sako nenorinčios kartoti savo mamų klaidų ir būti į jas panašios – išsiskyrusios, nelaimingos, kaltinančios vyrus ir nuo gyvenimo pavargusios moterys.“

Moters psichikos galia

N.Balinskaja mano, kad dar mokykloje vaikams vertėtų pasakoti apie tai, kuo skiriasi moterys ir vyrai, kuo skiriasi jų psichika. Ir būtinai apie tai, kad moters psichinė energija yra devynis kartus stipresnė už vyro psichinę energiją. „Jeigu moteris svajoja rasti už save stipresnį vyrą, tai yra iš fantastikos srities. Nes tokių vyrų tiesiog nebūna, jie stipresni fiziškai. Kiek moteris yra stipresnė psichiškai, tiek vyras – fiziškai“, – dėsto vedų lektorė ir priduria, kad dėl savo psichinių galių moteris vyrą gali labai greitai paversti nieko neveikiančiu ant sofos drybsančiu savanaudžiu. Tačiau vyrą nuo tos sofos pakelti yra tikras menas, kurio mokytis ir ateina dalis N.Balinskajos mokinių.

Vedų lektorė įsitikinusi, kad daug žalos moteriškumui pridarė pastaraisiais dešimtmečiais mūsų šalyje populiarios skyrybos, po kurių mamos vienišos augina vaikus. „Mama juk padarys viską, kad tik aprūpintų savo vaikus, kad jiems nieko netrūktų, todėl natūraliai turėjo išsiugdyti ir vyriškų savybių. Taip pat skyrybos padarė žalos ir tokių mamų augintiems berniukams, kurie dažnai nežino, kaip elgtis vyriškai, kaip prisiimti atsakomybę už šeimą, nes ją visuomet prisiimdavo mama“, – savo pastebėjimais dalijasi N.Balinskaja.

Jos įsitikinimu, mūsų visuomenėje moteriškumą užgožia ir tai, kad mergaitėms jau nuo gimimo diegiamos vyriškos savybės, tokios kaip atsakomybės jausmas, pareigingumas, aktyvumas.

Moters darbas – tai šeima

Paklausta apie moteriškumo etaloną N.Balinskaja susimąsto: „Negaliu net nurodyti visiems žinomos moteriškos moters Lietuvoje pavyzdžio, nes visos esame labai aktyvios ir tą savo aktyvumą demonstruojame išoriniame pasaulyje, o tikrasis moters aktyvumas turėtų pasireikšti namie auginant vaikus.“

N.Balinskaja, savo gyvenime griežtai visą darbo dieną dirbusi tik pusę metų, tokį darbo grafiką ironiškai vadina savanorišku sėdėjimu kalėjime už atlygį, kuris labai kenkia moterims. „Daugelis jaunų moterų mąsto taip: aš padarysiu karjerą, sėdėsiu biure, būsiu graži. Na, ir ką matome – jos atsėdi tame biure kokius dešimt metų, pervargsta, tuomet nori pabėgti.“

 

„Tikrasis moteriškumas“ skatina vartojimą

Literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė: „Raginimas grįžti prie „tikrojo moteriškumo“ parankus patriarchalizmui“

Žmonės eina į kursus mokytis „būti savimi“, kai jiems atrodo, kad patys, be mentorių, jie nebėra savimi. Aš visada esu aš, man nereikia savęs atrasti! Aš esu moteris, man nereikia mokytis ja būti. Tiesa, dar XX a. viduryje prancūzų filosofė Simone de Beauvoir rašė, kad moterimi ne gimstama, bet tampama. Ji turėjo omeny, kad tam tikros psichologinės, elgesio savybės yra auklėjimo, visuomenės lūkesčių rezultatas. Feministės turėtų džiaugtis: jeigu manome, kad buvimo savo lyties individu galima išmokti, vadinasi, sutinkame su prielaida, kad lyčiai priskiriamas elgesys nėra duotybė. Todėl feministės ir kalba apie lytį kaip apie socialinį konstruktą.

Bet liūdna žinia ta, kad žmogus neis mokytis būti savimi, jeigu gerai jausis. Tai, kad moterys eina į kursus „atrasti savyje moters“, rodo, kad jos nepasitiki savimi. Šiuolaikiniai žmonės, o ypač moterys, iš visų pusių atakuojami pačių skirtingiausių pranešimų, kokios jos turėtų būti – tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Jeigu žmogus nesupranta priežasčių, iš ko kyla tas spaudimas būti kažkuo, jam tikrai sunku. Tereikia pamąstyti, ir lengvai įžvelgsime, kad skatinimas grįžti prie „tikrojo moteriškumo“ dažnai yra parankus patriarchalizmui. Tai raginimas nekonkuruoti su vyrais, būti jų guodėja, miegamojo deive. Tai toks užmaskuotas raginimas grįžti į ikifeministinę epochą meluojant, kad tada moterys buvo laimingos. Tačiau tai saviapgaulė – jokie tyrimai nepatvirtina, kad beteisės namų šeimininkės laimingesnės už dirbančias savarankiškas moteris.

Bėda ta, kad mūsų moterys vis dar velka dvigubą naštą – darbo ir namų ūkio, vyrai geriausiu atveju tik „padeda“ gaminti maistą, tvarkytis, prižiūrėti vaikus. Šiuolaikinis pasaulis seniai yra atradęs kitą kelią – lygių teisių, pareigų ir galimybių. Pajuokausiu: pasaulyje nėra tiek turtingų vyrų, kad visos galėtume tapti nedirbančiomis turtuolių žmonomis. Man atrodo, jog panašių iliuzijų buvo griūvant Tarybų Sąjungai, kai pusšimtį metų Vakarų nematę žmonės įsivaizdavo, kad Vakaruose moterys nedirba, o vaikai nelanko darželių.

Akivaizdu, kad „tikrasis moteriškumas“ susijęs su vartojimo skatinimu: iš moteriškumo gyvena mados, kosmetikos, grožio chirurgijos, dietų ir kiti verslai.

Jei kalbėsime apie literatūrą moteriškumo tema, populiarių knygų, ypač populiariosios psichologijos, pasaulyje daug, bet nebūtinai jose siūlomi receptai yra veiksmingi. Kartais jie būna patrauklūs tuo, kad siūlo utopijas ar aiškias, patogias schemas, kurios, deja, neveikia sudėtingoje mūsų tikrovėje. „Bėgančios su vilkais“ yra poetiška knyga, bet ne gyvenimo vadovas. Jos autorė, būdama Jungo krypties analitinės krypties psichologė, ragina daugiau kliautis savo kūnu, intuicija. Verta prisiminti, kad Jungas kalbėjo apie moterų vyriškąją sąmonės dalį, o vyrų – moteriškąją (vadino atitinkamai animus ir anima).

 

„Bėgančios su vilkais“

 

Leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė: „Moterys knygose ieško atsakymų į klausimus, kas aš, kur einu, ko noriu“

 

Literatūra moteriškumo tema Lietuvoje buvo ir yra aktuali nuolat. Kiekvienais metais išleisdavome po vieną kitą knygą. Bet daugiausia tai buvo užsienio autorių knygos, kaip antai pasaulinis Clarissos Pinkolos Estes bestseleris „Bėgančios su vilkais“.

2014 m. rudenį išleidus lietuvių autorės Andrės Pabarčiūtės knygą „Moters magijos mokykla“, moteriškumo tema ypač „subangavo“. Šios knygos išleista 8800 vnt. Iš karto po jos išleista Leonoros Blekaitytės „Sielos aritmetika“, kurios pardavimas taip pat buvo puikus – tiražas 5400 vnt. 2015 m. pradžioje išleista Rūtos Vanagaitės „Ne bobų vasarą“ su autorės nurodytu amžiaus cenzu – moterims nuo 40 metų. Ši knyga iš lietuvių autorių knygų iki šiol neturi sau lygių, jos tiražas – 35 tūkst. vnt.

Moterys ieško atsakymo į klausimus, kas aš, kur einu, ko noriu. Ieško savasties, vidinės harmonijos bei balanso. Jaučiasi, kad moterys trokšta dvasiškai tobulėti, pažinti save, kitus, atskleisti savo talentus, kurie tykiai snaudžia sielos kertelėse, ugdyti intuiciją. Pažvelkime į begales pavyzdžių, kai sėkmingai dirbanti bankininkė ar teisininkė uždaro savo biuro duris amžiams ir… pasineria į savo tikrąjį pašaukimą: atidaro kitas – siuvyklos, dizaino salono, viešbučio ar kepyklos duris. Moterys ieško tikrojo savo kelio, kuriuo eidamos taptų laimingos.

Moteris domina santykiai, meilė, savirealizacija. Neužtenka tik komforto, darbų ir šeimos. Norisi ir gyvenimo kokybės, ne tik kiekybės. Gyvenimo skonio, o ne kasdienybės.

Pasaulinį bestselerį „Bėgančios su vilkais“ leidžiame nuo 2005 m. gegužės. Bendras jos tiražas – apie 26 tūkst. egz., knyga nuolat kartojama.

Knygos autorė – dr. Clarissa Pinkola Estes, tarptautinio pripažinimo sulaukusi mokslininkė, Jungo krypties psichoanalizės specialistė, turinti ilgametę praktinę patirtį. n

 

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...