2013 Rugsėjo 16

Kuo litvakai – ypatingi žydai

veidas.lt


Šią savaitę pasitarti dėl savo ateities Lietuvoje susirinks pasaulio litvakai.

Pasaulio litvakų IV kongrese laukiama svečių iš viso pasaulio – garsių mokslo, meno, politikos asmenybių. Vilniaus geto likvidavimo 70-ajai sukakčiai skirtas ne tik kongresas, bet ir konferencijos, filmų, spektaklių premjeros, parodos, koncertai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad pasaulio litvakus į Lietuvą sukvietė paminėti ir visų nužudytų Lietuvos žydų, ir tų, kurie juos gelbėjo. „Be to, sukvietėme litvakus pasitarti dėl savo istorijos ir ateities“, – pabrėžia F.Kukliansky.

Išskirtinis bruožas – požiūris į švietimą

Priminsime, kad litvakams priskiriama žydų bendruomenės dalis, gyvenusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje po Liublino unijos, pagal dabartinį valstybių išsidėstymą – ne tik Lietuvoje, bet ir Gudijoje, dalyje Latvijos, Lenkijos Suvalkų krašte, net dalyje Rusijos.
Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė dr. Jurgita Verbickienė išskiria kelis specifinius litvakų bruožus: „Visų pirma – jidiš kalbos savitos litviš tarmės vartojimas. Be to, tam tikros būdo savybės: šio regiono žydams labiau nei kitiems būdinga racionali pasaulėžiūra, suvokimas, kad pats esi savo likimo šeimininkas ir privalai būti aktyvus, palankiai išnaudoti visas atsiveriančias galimybes. Litvakams būdingas rėmimasis protu, racionalus požiūris tiek į kasdienybės dalykus, tiek į religijos traktavimą lėmė, kad iš litvakų kilo daug finansiškai pajėgių verslininkų, o XIX a. ėmė formuotis pasaulietinė žydų kultūra, išugdžiusi iškilių asmenybių. Išskirtinis ir santykis su mokslu, švietimu – ne tik orientuojant bendruomenės narius mokytis, bet ir sudarant palankią aplinką švietimo raidai, talentų puoselėjimui.“
Istorikė pripažįsta: galima kvestionuoti, kad fizinių bausmių taikymas mokinukams nėra labai priimtina mokymo forma, bet visa tai davė rezultatą – žydų visuomenė buvo daugiau ar mažiau raštinga.
Istorikės žodžius, kad litvakai ir apskritai žydai labiau vertina išsilavinimą ir laiko jį prestižiškesniu nei materialines vertybes, kad jų santykis su mokykla, švietimu, kultūra išskirtinis, patvirtina ir šiandieniniai Statistikos departamento duomenys. Žydai – labiausiai išsilavinusi Lietuvos gyventojų dalis: iš tūkstančio vyresnių nei 10 metų žydų aukštąjį išsilavinimą turi net 501, o lietuvių – 216, lenkų – 138, romų – vos 16.
Ne veltui į Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų gimnaziją mokytis nori patekti vis daugiau ir kitų tautybių moksleivių. Tuo metu, kai lenkų mokyklos kovoja, kad reikėtų mažiau mokytis lietuviškai, žydų gimnaziją vaikai baigia mokėdami ir lietuvių, ir hebrajų, ir rusų, ir anglų kalbas.

Mūsų kraštiečiai kūrė Izraelį, diktavo menų kryptis
Visose srityse, nuo meno iki mokslo ar politikos, litvakų indėlis didžiulis visame pasaulyje. Žydų istorijos ir kultūros tyrinėtoja dr. J.Verbickienė vardija: „Lietuvos Jeruzalės ir Lietuvos žydų kultūros simboliu tapęs Vilniaus Gaonas, pasaulinio lygio vardai literatūroje – Abraomas Mapu, Zalmanas Šneuras-Zalkindas, Aizikas Mejeris Dikas, Abraomas Suckeveris, Romainas Gary, pasaulinio garso dailininkai – Markas Šagalas, Izaokas Levitanas, Chaimas Sutinas, Žanas Lipšicas. Jie ne tik žinomi pasaulyje, bet ir formavo atskiras meno kryptis. Su litvakišku arialu siejamas ir esperanto kalbos išradėjas Liudvikas Zamenhofas.”
Bene aštuoni litvakai – Nobelio premijos laureatai, litvakas buvo ir Didžiosios Britanijos mokslo akademijos prezidentas, pirmoji moteris pasaulyje, tapusi Mokslų akademijos nare, Lina Štern – taip pat litvakė.
J.Verbickienė pabrėžia, kad litvakai ypač smarkiai prisidėjo prie Izraelio valstybės kūrimo: ne tik šiandienos Izraelio prezidentas Nobelio taikos premijos laureatas Shimonas Peresas sietinas su mūsų arealu, bet ir pirmi trys Izraelio prezidentai buvo litvakų kilmės. Litvakai ir buvęs premjeras, gynybos ir užsienio ministras Ehudas Barackas, užsienio reikalų ministras Davidas Levy, buvęs Kneseto pirmininkas Dovas Šilanskis.
Svarbu tai, kad savo turėtais tarptautiniais ryšiais žydai mums ypač pagelbėjo 1918 m. kuriant Lietuvos nepriklausomą valstybę. Beje, jų buvo ir Sąjūdžio branduolyje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. miska miska rašo:

    AS TAI,LIETUVOS TIKROSIOS ZYDAS,NE LENKU KRASTO!!! O LYTVAKAS ZODIS YRA PRAVARDE,TAIP MUS VADINO LENKU IR GALICIJOS ZYDAI!FAINA KO GERO YRA LENKIJOS ZYDE NES JOS PAVARDE LENKISKA!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...