2015 Balandžio 09

Konstituciniame Teisme A.Kubilius iš dalies reabilituotas

Algimantas Šindeikis

Praėjusią savaitę pirmą kartą savo istorijoje Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė metinį pranešimą. Manytina, kad taip KT teisėjai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į savo darbą ir padaryti jį lengviau suvokiamą, todėl kelis tūkstančius puslapių per metus surašomų KT nutarimų, sprendimų ir išvadų sudėjo į pusantro šimto puslapių apibendrintą dokumentą.

Jei šį pranešimą rastų laiko ir sugebėtų perskaityti politikai, valdininkai ir žurnalistai, tikėtina, kad mūsų gebėjimai gyventi laikantis Konstitucijos, nebedaryti senų klaidų ir sparčiau žengti į priekį smarkiai išaugtų.

Joks teisės aktas KT neįpareigoja skelbti jokių pranešimų. Bet, kaip sakoma KT pirmininko įžanginiame žodyje, sekant daugelio užsienio konstitucinių teismų gerąja tradicija siekiama kasmet suprantamai ir dalykiškai pristatyti visuomenei per metus nuveiktą darbą. Tikimasi, kad ši tradicija prisidės prie KT atvirumo ir jo autoriteto didinimo, visuomenės teisinės kultūros ugdymo.

Debatai Lietuvos valstybės viešojoje erdvėje net nepradedami – matyt, labiausiai dėl dominuojančių tuščiavidurių politikų ir juos nepaliaujamai išskirtiniu dėmesiu šlovinančių narcizo komplekso apsėstų žurnalistų. Diskusijas stabdo bulvarinės žiniasklaidos komercinis interesas išlaikyti prikaustytus prie TV ir kompiuterių ekranų pigių metaforų ir hiperbolių narkotikų ar tiesiog atvirų kvailysčių apsvaigintus žiūrovus bei klausytojus. Rimtos kalbos sunkiai toleruojamos, nes į „info-entertainment“ pramogas pasinėrusiems lietuviams tai tiesiog nuobodu.

Todėl ir plaukiame pasroviui, vis užlipdami ant naujo grėblio, taip ir nepajėgdami likviduoti savo ekonominio bei socialinio atsilikimo nuo Vakarų valstybių, atsilikdami ne tik nuo jų, bet negebėdami žengti progreso keliu bent tokiu tempu, kokiu žengia mūsų likimo broliai estai ar lenkai. Nesugebėdami gyventi pagal Konstituciją esame priversti vis grįžti atgal ir koreguoti jau priimtus politinius sprendimus. Todėl mūsų kasdienė politinė realybė primena garsų V.Lenino veikalą „Du žingsniai į priekį, vienas – atgal“.

2014 m. Konstitucinis Teismas išsprendė 24 bylas, daugiausiai dėmesio skirdamas byloms pagal prašymus, gautus 2010–2012 m. Bendras neišnagrinėtų prašymų skaičius yra 52, o juos sujungus pagal turinį bendras neišnagrinėtų bylų skaičius – 24. Atsižvelgiant į šią statistiką galima tikėtis, kad 2015 m. KT pavyks sutrumpinti nagrinėjamų bylų trukmę iki maždaug pusantrų metų. Vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė pastaraisiais metais buvo dveji treji metai. Artimiausiu metu tikimasi ją sutrumpinti iki pusantrų dvejų metų. Palyginti su Vakarų valstybių konstitucinių teismų darbo tempu, tai geras rezultatas.

Daugumą Konstitucinio Teismo gautų prašymų (85 proc.) tradiciškai pateikė teismai. Pastebėta, kad kasmet mažėja iš Seimo ir Seimo narių grupių gaunamų prašymų (12 proc. visų prašymų). Matyti ir bendro prašymų (ypač ne dėl tapataus dalyko) skaičiaus mažėjimo tendencija. Jei tokia tendencija laikysis toliau, atsilaisvinus KT laiko ir finansiniams resursams atsiranda pagrindas svarstyti, kad gal ne tik teismai ir politikai turėtų teisę kreipti į KT, – ši teisė galėtų būti suteikta kiekvienam piliečiui. Net ir Strasbūro žmogaus teisių teismo pirmininkas yra pasakęs, kad tai reikšmingai prisidėtų prie žmogaus teisių apsaugos.

2014-uosius Konstitucinio Teismo veikloje, net ir gyvenant 26-uosius nepriklausomybės metus, tenka vėl pavadinti valstybingumo stiprinimo metais. Tais metais išskirtinos kelios išnagrinėtos fundamentalios bylos, susijusios su Lietuvos valstybės pamatines konstitucines vertybes įtvirtinančiomis Konstitucijos nuostatomis.

KT teko vėl formuluoti Konstitucijos pataisų doktriną, dar kartą atskleidžiant iš Konstitucijos kylančius jos keitimo ribojimus, kai bet koks „iniciatyvus“, apsvaigęs nuo sau prisiskirtų tautos suverenių galių pilietis ar politikas nusprendžia į Konstituciją įrašyti normas, kurios prieštarauja kitiems Konstitucijos straipsniams, ir taip nori perkelti jovalą iš savo galvos į šalies Konstituciją. Teko priminti ir Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos principo turinį, konstitucinius Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pagrindus.

Praėjusiais metais nuo politikų savivalės apginti ir universitetai. Politikams priminta, kad Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija lemia šių mokyklų akademinės bendruomenės (mokslo bendruomenės) savivaldą, įgyvendinamą ir per šiai bendruomenei atstovaujančias aukštosios mokyklos valdymo institucijas, todėl jos turi būti sudaromos taip, kad lemiamas balsas priklausytų patiems universitetams.

Nors nuo sovietmečio praėjo ketvirtis amžiaus, tik praėjusiais metais KT tiriant Seimo privilegiją, suteiktą Kristinai Brazauskienei, teko konstatuoti, kad vien mirusio asmens turėtas socialinis statusas savaime nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas užtikrinti jo našliui (našlei) iš esmės kitokią, daug didesnio dydžio, socialinę paramą, nei ji užtikrinama kitiems našliams (našlėms). Taigi, Konstitucinio Teismo vertinimu, tokiu teisiniu reguliavimu, kuriuo vien dėl tapimo Prezidento, turinčio individualų, išskirtinį valstybės vadovo teisinį statusą, suteikiantį teisę į Prezidento pensiją ar jos esmę ir paskirtį atitinkančią valstybės išmoką, našliu (našle) fakto tokiam našliui (našlei) yra nustatyta teisė gauti iš esmės kitokią, daug didesnio dydžio, negu ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms), socialinę paramą našlystės atveju, t.y. Prezidento valstybinę našlių rentą, įtvirtinta privilegija dėl asmens socialinės padėties. Šis teisinis reguliavimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Belieka stebėtis, kad jokiam Seimo nariui nekilo abejonė, kodėl milijonierė K.Brazauskienė iki šiol gyvena Prezidento rezidencijoje. Ar tokia analogiška pensijai privilegija neprieštarauja Konstitucijai?

KT metiniame pranešime padarė didelę paslaugą Seimo nariams, jiems dar kartą primindamas, kokių pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai įstatymų normų jis dar nėra spėjęs pakeisti ar panaikinti. Tikra Seimo gėda galima pavadinti tai, kad iki šiol neįgyvendintos ir Konstitucinio Teismo aktuose išdėstytos doktrininės nuostatos dėl Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų. Konstitucinis Teismas dar 2004 m. nutarime yra pažymėjęs, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas, ir iš to, jog Konstitucijoje nustatyta, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę, kitas sąlygas.

Seimo narių atostogų įtvirtinimas įstatymu užtikrintų ir tai, kad nebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų konstituciškai nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį Seimo narių atostogoms ar kitokiam poilsiui. Seimo narių atostogos turi būti nustatytos ne bet kokiu Seimo išleistu teisės aktu, o būtent įstatymu, pažymėta, kad tokiame įstatyme turi būti numatyta Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmė, atostogų apmokėjimo dydis, kitos esminės atostogų sąlygos, taip pat atskleisti tam tikri konstituciniai reikalavimai, kurių įstatymų leidėjas turi paisyti, reguliuodamas su Seimo nario kasmetinėmis mokamomis atostogomis susijusius santykius.

Po visų KT nutarimų, kuriais pripažinta, kad Andriaus Kubiliaus sunkmečio įveikimo planas daugeliu atvejų buvo neteisėtas ir todėl jį vykdant buvo pažeidžiama Konstitucija – mažinant pensijas, neproporcingai mažinant atlyginimus valstybės tarnautojams ir teisėjams, pareigybinių atlyginimų koeficientus statutiniams pareigūnams, praėjusią savaitę paskelbtas KT nutarimas, patvirtinantis, kad ne viskas, ką darė A.Kubiliaus Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai. Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto rengimas, statymas ir jo finansavimo užtikrinimas, Vyriausybės parinktos valstybinės įmonės veiklos užtikrinimo būdai, nustatant visiems proporcingas pagal sunaudojamų dujų kiekį įmokas už tinklų eksploatavimą, neprieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, ir A.Kubiliaus Vyriausybė, vykdydama itin didelio masto ir svarbos valstybės energetiniam saugumui SGD projektą, sugebėjo įveikti savo aroganciją ir pasitelkti aukšto lygio teisininkus, kurie tinkamai įteisino politikų sprendimus ir nekilo problemų dėl jų atitikties Konstitucijai. Taip Lietuvos valstybė išvengė eilinio pažeminimo, kai politikų veiksmai KT yra pripažįstami prieštaraujančiais šalies Konstitucijai.

Kita vertus, negalima nepastebėti to fakto, kad A.Kubiliaus vadovaujama opozicija Seime „užmigo“. Nors KT yra pagrindinis konstitucinis instrumentas, kaip patikrinti valdančiosios koalicijos priimtų įstatymų atitiktį Konstitucijai, ir pagrindinis „darbdavys“ galėtų būti opozicija, bet taip nėra. 2015 m. KT nebuvo gauta nė vieno opozicijos prašymo.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. durniu laivas durniu laivas rašo:

    Algis nusikonservavo visai. Net nesuvokia, kad premjerui privalomas veikimas nepazeidziant konstitucijos. Jis dziaugiasi, kad Kubilius konstitucijos biski nepazeide. Tai yra jo pazeidimuose buvo vietu, kur jis matyt per neapsiziurejima dirbo nepazeisdamas konstitucijos ir tai pasirodo yra zajabys. Genialu. Durniau dare tik bolsevikai isvis sikdami ant konstitucijos. Kiek babkiu gauni algeli ir kubiloidu?

  2. gaginas gaginas rašo:

    Pakar kubilių maža

  3. koks geras staripsnis koks geras staripsnis rašo:

    daugaiau tokios naudingos zurnalistikos! Tik taip galima isugdyti giliau i esme zvelgianti skaitytoja.

  4. kaip tyliai kasamasi po konstituciniais pagrindais kaip tyliai kasamasi po konstituciniais pagrindais rašo:

    “Nors KT yra pagrindinis konstitucinis instrumentas, kaip patikrinti valdančiosios koalicijos priimtų įstatymų atitiktį Konstitucijai, ir pagrindinis „darbdavys“ galėtų būti opozicija, bet taip nėra. 2015 m. KT nebuvo gauta nė vieno opozicijos prašymo.”


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...