2014 Liepos 29

Dominykas Šumskis

Konkurencijos politikoje – neaiškumų migla

veidas.lt


Konkurencijos politika Lietuvoje griežtėja. Pastaruosius kelerius metus baudos tik auga, o vien šiemet buvo skirta beveik 135 mln. Lt baudų. Negana to, verslininkams darosi vis sunkiau prognozuoti, ar jų veiksmai neprieštarauja Konkurencijos įstatymui. Tokia nežinia – pavojinga.

Siekdama panaikinti bent dalį tvyrančios nežinios, Konkurencijos taryba pasitvirtino savo veiklos prioritetus. Pagrindiniai jų tikslai – sukoncentruoti veiklą ir kuo efektyviau išnaudoti vidinius išteklius. Tai, be abejo, reikėtų vertinti teigiamai, nes spartėja institucijos veikla, taupomi mokesčių mokėtojų pinigai. Pagal nustatytus principus Konkurencijos taryba pirmiausia įvertina potencialaus tyrimo įtaką konkurencijai ir vartotojų gerovei, strateginę reikšmę ir tai, ar pačios tarybos ištekliai bus naudojami racionaliai. Jei matyti, kad galimas tyrimas neatitinka veiklos prioritetų, jis nepradedamas. Taigi toks žingsnis turėtų būti pavyzdžiu ir kitoms valstybės institucijoms.
Nepaisant teigiamų poslinkių, konkurencijos politikoje išlieka trys pagrindinės problemos.
Pirma, didžiąją dalį visų Konkurencijos tarybos nutarimų sudaro sprendimai dėl įmonių susijungimo, o šis darbo krūvis yra visiškai nepagrįstas. Jis atsiranda todėl, kad Konkurencijos įstatymu nustatyta nepagrįstai žema apyvartos riba, nuo kurios privaloma gauti Konkurencijos tarybos leidimą įmonėms susijungti. Ši riba susijungiančioms įmonėms yra tik 50 mln. Lt. Šiuo metu Lietuvoje tokių įmonių yra daugiau nei 250.
Tokio leidimo gavimą reikėtų laikyti tik formalumu. Nuo 2008 m. nepasitaikė nė vieno atvejo, kad būtų neleista vykdyti įmonių koncentracijos. Tačiau ši procedūra apsunkina tiek Konkurencijos tarybos veiklą, tiek susijungti siekiančių ūkio subjektų padėtį. Ūkio subjektai už leidimą, priklausomai nuo apyvartos, privalo sumokėti nuo 5,6 tūkst. iki 11,2 tūkst. Lt, o ir paties leidimo tenka laukti, stabdyti procesus, negaunant pajamų. Pakėlus ribą bent iki Latvijos (apie 122 mln. Lt) ar Lenkijos lygio (apie 170 mln. Lt) situacija smarkiai pagerėtų. Dabar būtent dėl šių formalių leidimų Konkurencijos taryba negali didinti savo veiklos efektyvumo ir orientuotis į didesnių pažeidimų tyrimą.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 292014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2014-m

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Dominykas Šumskis:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...