2013 Lapkričio 27

Kodėl gabus vaikas – nebūtinai moksliukas

veidas.lt


Maždaug pusė visų gabių vaikų taip ir lieka neatskleidę savo gabumų ir talentų arba juos iššvaisto.

Didžiuma Lietuvos mokytojų, o ir tėvų, tebededa lygybės ženklą tarp “gabus vaikas” ir “gerai besimokantis vaikas”. Manoma, kad kiekvienas motyvuotas dešimtukininkas yra labai gabus ir talentingas mokinys. Iš tikrųjų – toli gražu. Lietuvos ir pasaulio psichologijos mokslo autoritetai atskleidžia, kad nuo ketvirtadalio iki pusės visų gabių vaikų mokosi vidutiniškai, prastai ar net nebaigia gimnazijos.
Taip nutinka todėl, kad mokytojai paprasčiausiai negeba atpažinti, kuris vaikas iš tiesų yra gabus, o kuris – tik motyvuotas mokytis, todėl mokykloje gabūs vaikai neatveria savo intelekto lobių. Remiantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros atlikto išorinio mokyklų vertinimo rezultatais, didžioji dalis Lietuvos pedagogų orientuojasi į vidutiniokus. Tik 3–4 proc. visų vertintų Lietuvos mokyklų diferencijuoja užduotis ir dirba su gabiaisiais. Bet vėlgi dažniausiai šios mokyklos gabiuosius motyvuoja siekti daugiau ne per pamokas, o po pamokų, būreliuose, arba tiesiog apkrauna juos neįdomiu papildomu darbu.
Didžiausia problema, kaip “Veidui” yra pripažinęs agentūros direktorius Gražvydas Kazakevičius, – pradinės mokyklos, nes jų pedagogai turi mažiausiai įgūdžių atpažinti vaiko gabumus. Bet ne ką geresnė padėtis ir kitų tipų Lietuvos mokyklose – progimnazijose bei gimnazijose.
Gabiųjų ugdymo centro direktorė psichologė dr. Daiva Karkockienė sako, kad gabiaisiais ne per daugiausiai rūpinamasi net ir gerose, prestižinėse mokyklose. “Prestižinėse mokyklose nebūtinai mokosi gabiausi – ten gali būti ir tokių, kuriuos pasiturintys tėvai tiesiog “ištempė” iki aukštesnio lygio, kartais net aukodami vaiko laisvalaikį, sveikatą, – pabrėžia D.Karkockienė. – Be to, motyvacija tokiose mokyklose gali būti karjeros siekis, prestižinis darbas. Tai visiškai ne tai, ko siekia gabus vaikas ir kas jį motyvuoja: sužinoti, kurti, atsiskleisti.”
Psichologai gabiu vadina tokį vaiką, kuris išsiskiria dideliais intelektiniais gebėjimais, bet jo teorinės žinios nebūtinai, o ir ne visų yra labai gilios.
“Deja, – pripažįsta D.Karkockienė, – visos visuomenės ir politikų požiūris į gabų vaiką taip pat ganėtinai skeptiškas.”
Laimė, ateina Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, todėl tikėtina, kad ir gabiesiems nuo bendro gėrybių stalo nukris kažkiek gėrio. Nors, kaip sakė už gabių vaikų ugdymą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) specialistė Marytė Skakauskienė, kol kas konkreti suma, kiek lėšų bus skirta gabiems vaikams darželiuose bei mokyklose ugdyti, nėra apibrėžta. Vis dėlto praėjusią savaitę ŠMM paskelbė naują projektą gabuoliams skatinti – Gabių ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimo sistemos sukūrimo ir mokyklų šiems vaikams prieinamumo didinimo 2014–2016 m. veiksmų planą.
Taigi žvilgtelėkime, ką jis duos.

Gabūs vaikai patiria dideles patyčias
Du gabius vaikus – dvylikametį ir penkiolikmetę auginanti vilnietė Rita, iš “Veido” žurnalistų išgirdusi apie naują ŠMM iniciatyvą skatinti gabiuosius, suplojo rankomis: “Aš jau buvau praradusi bet kokį tikėjimą aukštąja valdininkija – iki šiol visi projektai, kurie buvo daromi esą gabiems vaikams atpažinti ir ugdyti, tebuvo imitacija. Mums, tėvams, niekas netgi nepateikė duomenų apie mūsų vaikus, nors žadėta, kad gausime išsamų vaiko gabumų profilį.”
Taip moteris įvertino dar prieš keletą metų ŠMM administruotas net kelias programas, skirtas gabiems vaikams atpažinti bei padedančias mokytojams su tokiais vaikais dirbti. Iš viso per pastaruosius kelerius metus iš ES ir valstybės biudžeto lėšų šioms programoms finansuoti skirta net 5,8 mln. Lt. Bet vos tik baigėsi europiniai pinigai, baigėsi ir programų vykdytojų interesas dirbti su gabiais vaikais.
Ir mūsų kalbintos ponios Ritos vyresnėlė dukra, ir jaunėlis sūnus pagal specialius testus buvo atpažinti kaip labai gabūs. Po kurio laiko abiejų vaikų mokyklose gabieji mokiniai pradėti po vieną valandą per savaitę mokyti keleto disciplinų. Matematikos ir gamtos mokslų, moters nuomone, buvo mokoma neblogai, o lietuvių kalbos mokymas, apsiribojęs rašinėlių rašymu, – paprasčiausia parodija.
O blogiausia, kad mokytojai nesugebėjo kitiems tėvams išaiškinti, kodėl gabiems vaikams buvo diferencijuotas mokymas. “Mokykloje prasidėjo nesveikos rungtynės, apkalbos, pavydas, patyčios iš tariamų moksliukų. Dalis tėvų ėmė spausti tiek vienos, tiek kitos mokyklos direktores, ir pirmoji pasidavė spaudimui – išplėtė “gabiųjų” ratą: pagal papildomą programą priėmė mokytis visus vaikus, kurių tėvai triukšmavo, kad psichologai nepakankamai įvertino jų vaikų gabumus. O štai dukters mokyklos direktorė po metų gabiuosius iš viso pamiršo, – vardija Rita. – Ir daugumoje kitų mokyklų gabiausių vaikų gebėjimų puoselėjimas nutrūko.”
Beje, visuomenės priešprieša gabiųjų atžvilgiu – didžiulė. Ir tyčiojamasi iš gabių vaikų daugelyje mokyklų. Štai dalis tik pernai pradėjusios veikti Balsių pagrindinės mokyklos mokinių tėvų nepatenkinti, kad vaikai matematikos mokomi pagal gabumus, todėl skundais užvertė net pačią ministeriją. Girdi, dėmesys gabiesiems yra diskriminacija. Dauguma tėvų nesupranta, kad vaikų galimybės įsisavinti žinias labai nevienodos.
Į gabių vaikų – pradinukų ir progimnazistų ugdymą besiorientuojančios privačios mokyklos “Žiniukas” bei Gabių vaikų akademijos direktorė Ingrida Ramanauskienė patvirtina, jog daugybė tėvų pervertina savo vaikų gabumus ir įvairiai spaudžia pedagogus, kad šie jų vidutinių gebėjimų, bet motyvuotą mokytis vaiką mokytų taip pat kaip ir gabiuosius.
“Nei dalis tėvų, nei dalis mokytojų nelabai supranta, kuo iš tikrųjų skiriasi gabus vaikas. Jie mano, kad jei vaikas greitai išsprendžia visus uždavinius, tai jam reikia nukopijuoti dar visą šūsnį užduočių iš papildomų pratybų, – replikuoja I.Ramanauskienė. – Bet iš tikrųjų taip turi būti dirbama su vidutinių gabumų vaiku. Gabiam užtenka išspręsti vos tris vieno tipo uždavinius, ir jis jau išmoksta. Jam reikia visiškai kitokių užduočių, tokių, kurios jam būtų iššūkis, skatintų mąstyti, kurti, tyrinėti, antraip jis savo gabumų neišskleis.”
Gabūs vaikai atsakymą dažnai turi greičiau, negu mokytojas baigia formuluoti klausimą. Todėl gabiesiems mokykloje reikia greitesnio tempo, jie gali tiesiog peršokti daugelį užduočių, temų dideliais šuoliais, o vidutiniokams reikia lėtesnio tempo ir nuoseklaus kiekvienos užduoties sprendimo. Bet jei gabus vaikas apkraunamas nuobodžiomis užduotimis, jo gebėjimai ir motyvacija mokytis sunyksta. Šiems vaikams svarbiausia – nauji mokslo iššūkiai. Jie, priešingai nei kiti mokiniai, domisi mokslu ne dėl geresnio pažymio, o dėl to, kad jiems įdomu tyrinėti, atrasti, pažinti, kurti. Šitų vaikų karjerizmo genas – labai menkas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...