2013 Gegužės 07

Ruslanas Kovaliovas

Kas stabdo įmonių socialinės atsakomybės plėtrą Lietuvoje

veidas.lt


Lietuvoje įmonės dažniausiai konkuruoja dėl kainų, kartais – dėl kokybės, bet mažai – dėl reputacijos ar socialinės atsakomybės.

Norėdamos sukurti gerovės valstybę, šalys renkasi darnaus vystymosi kelią. Siekiant darnaus vystymosi vis svarbesniu instrumentu tampa įmonių socialinė atsakomybė. Šiuo metu Lietuvoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Nacionaliniam atsakingo verslo tinklui priklauso 130 įmonių ir organizacijų. Tačiau ne visos šio tinklo narės priklauso “Global Compact”, dažniausiai dėl to, kad yra mažos arba jos yra užsienio įmonės, kurių narystė įskaitoma korporatyviniu lygiu. Taigi paties “Global Compact” duomenimis, jam šiuo metu priklauso 87 Lietuvos organizacijos. Tarp tinklo narių esama finansų, telekomunikacijų, pramonės, konsultacijų ir kitiems sektoriams atstovaujančių įmonių, asociacijų, profesinių sąjungų ir akademinių institucijų.
Viešai pateikiama informacija apie įmonės socialinę atsakomybę padeda užsitarnauti didesnį pasitikėjimą, sukurti patrauklaus ir patikimo darbdavio įvaizdį. Socialiai atsakinga įmonė gali tikėtis, kad joje norės dirbti geriausi darbuotojai, taip pat jai pavyks ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti personalą. Tokių įmonių rengiamos socialinės atsakomybės ataskaitos padeda įmonėms gerinti ir santykius su valdžios atstovais bei sudaro palankesnę terpę derėtis dėl leidimų, licencijų, spręsti kitus verslo klausimus. Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis vertinamas kaip įmonių atvirumo, noro išklausyti bei atsižvelgti į visuomenės nuomonę ir poreikius išraiška.
Lietuvos Vyriausybės nuomone, kuri pateikta 2010 m. patvirtintoje Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 m. programoje, įmonių socialinės atsakomybės plėtrą Lietuvoje stabdo gyventojų pilietinio aktyvumo stoka, nepakankamai stiprios profesinės sąjungos ir kitos nevyriausybinės organizacijos. O įmonių socialinė atsakomybės plėtra priklauso nuo bendro visuomenės išprusimo ir žmonių pajamų. Jei didelė dalis gyventojų skursta, o vidurinė klasė nyksta, žmonės turi mažiau pinigų, jie priversti taupyti ir ima dominuoti tokie kriterijai, kaip prekės ar paslaugos kaina. Mokėti daugiau už socialiai atsakingų įmonių produkciją žmonės gali tik turėdami didesnes finansines galimybes. Verslo aplinkoje susidariusi nuomonė, kad įmonių socialinė atsakomybė – brangus procesas, neduodantis realios naudos. Lietuvoje įmonės dažniausiai konkuruoja dėl kainų, kartais – dėl kokybės, bet mažai – dėl reputacijos ar socialinės atsakomybės.
Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 m. programos ir jos įgyvendinimo 2009–2011 m. priemonių plano strateginis tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti įmonių socialinę atsakomybę ir skatinti įmones diegti socialinės atsakomybės principus. Programoje nustatyti šie tikslai: kurti teisinę ir institucinę aplinką, palankią įmonių socialinei atsakomybei plėtoti, bei skatinti geresnį įmonių socialinės atsakomybės suvokimą, socialinį ir aplinkosauginį sąmoningumą bei didinti įmonių ir suinteresuotų šalių kompetenciją įmonių socialinės atsakomybės klausimais.
Tačiau šitos priemonės bei numatyti 4670 tūkst. Lt iš Europos socialinio fondo tikrai nepaskatins įmonių socialinės atsakomybės plėtros, nes daugelis Lietuvos įmonių dėl per didelės mokesčių naštos vos gali išgyventi, o augantis šešėlinis verslas dar labiau mažina ne šešėlyje dirbančių įmonių konkurencingumą, todėl Vyriausybė, užuot kūrusi formalias bei imitacines programas ir švaisčiusi lėšas, turėtų gerinti verslo sąlygas ir mažinti mokesčių naštą Lietuvos įmonėms.
Lietuvoje vis dar toleruojamas mokesčių vengimas, kontrabanda ir korupcija, o tai savo ruožtu sudaro palankias sąlygas šešėliniam verslui. Iš tiesų Lietuvoje būtina didinti mokesčių mokėtojų skaičių ne tik kovojant su šešėlinio verslo pasekmėmis ir ribojant atsiskaitymus grynaisiais pinigais, griežtai baudžiant ne tik darbdavius, bet ir nelegaliai dirbančius darbuotojus, įvedant visuotinį pajamų deklaravimą ir panašiai, bet visų pirma likviduojant šešėlinio verslo priežastis. Mažinimas mokesčių naštos verslui bei įvairių biurokratinių kliūčių verslo plėtrai gali būti daug veiksmingesnė priemonė už visas kovos su šešėlinio verslo pasekmėmis priemones.
Daugelis ES šalių narių skatina įmonių socialinę atsakomybę, pasitelkdamos viešuosius pirkimus bei investavimo politiką, todėl, užuot skyrusi lėšų gyventojų sąmoningumo didinimui ir įmonių švietimui, Lietuvos Vyriausybė visų pirma turėtų pasirūpinti mokesčių naštos atsakingam verslui mažinimu bei viešųjų pirkimų ir investavimo politikos tobulinimu, integruojant įmonių socialinės atsakomybės kriterijus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...