Valdovų rūmuose surengta viduramžių valdovų ir didikų interjerus puošusių gobelenų paroda yra didelis ir reikšmingas kultūrinis įvykis, turintis ir svarbią politinę bei socialinę potekstę.

Valdovų rūmų kultūrininkų ir vadovų komanda entuziastingai demonstruoja, kad atstatant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų rezidenciją investuoti šimtai milijonų mokesčių mokėtojų litų nėra išleisti tik betonui ir plytoms, – čia gimė naujas, ypatingą dvasią turintis kultūros traukos centras.

Šį rudenį įrodyta, kad Valdovų rūmai gali puikiai įgyvendinti sudėtingus tarptautinius kultūrinius projektus. Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavo unikalūs gobelenai, surinkti iš viso pasaulio privačių kolekcijų. Tai dar niekam nerodytas ir mažai žinomas 34 gobelenų rinkinys. Šie istoriniai audiniai priklauso privačioms kolekcijoms, daugelį metų kauptoms Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, kitose Europos šalyse ir JAV. Bemaž 25 mln. Lt įkainoti XV a. pabaigos–XVI a. senieji monumentalūs meniniai audiniai eksponuojami parodoje „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“.

Kai kurie šios unikalios parodos gobelenai yra priklausę ir garsiems XX a. kolekcininkams bei aristokratams, pvz., gobelenas „Godumo triumfas“ – Randolphui Hearstui iš JAV. Kaip žinome, godumą Romos katalikų bažnyčia laiko viena iš septynių mirtinų nuodėmių, vedančių į sielos mirtį. Pirmą kartą šių nuodėmių sąrašą dar VI amžiuje paminėjo popiežius šventasis Grigalius I.

Belieka spėlioti, ar įspūdingas gobelenas „Godumo triumfas“, sukurtas Briuselyje apie 1520 m. (serija „Kelias į šlovę“), šimtus metų raginęs Europos ir JAV turtinguosius susilaikyti nuo vienos didžiausių mirtinų nuodėmių – godumo, dabar galėtų pagelbėti ir Lietuvai.

Valdžios godumas yra mūsų politinė kasdienybė. Viena Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovių, šios partijos šešėlinės vyriausybės krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė norėtų, kad iki kitų prezidento rinkimų būtų perdalytos valdžios konstitucinės funkcijos. Užimti prezidento postą tam pačiam asmeniui Konstitucija leidžia tik dvi kadencijas iš eilės, tai yra tik 10 metų. Konservatorė, ragindama diskutuoti apie konstitucinę reformą, siūlo atsiriboti nuo šių dienų personalijų, bet perša visuomenei nuomonę, kad šiuo metu didžiausią nerimą jai kelia žvalgybos institucijų kontrolė, ypač Valstybės saugumo departamento valdymo situacija. Politikei atrodo, jog ateityje didelių problemų galime turėti vien dėl to, kad neteisingai skiriamas šio departamento vadovas: „Tai neturėtų būti taip eksponuojamas, politizuotas paskyrimas.“

O pats VSD, anot jos, turėtų būti normali žvalgybos institucija, pavaldi kuriai nors iš ministerijų. „Ir santykis su Vyriausybe turėtų būti kur kas labiau išryškintas, žinoma, paliekant ryšį su prezidentu. Nes jis, kaip valstybės galva, turi gauti visą savo darbui reikalingą informaciją“, – dėsto parlamentarė.

Valdžios antklodę timptelėti politinių partijų link siekianti politikė mano, kad prezidentui numatyta skirti per didelį skaičių pareigūnų, ir siūlo dalį tokių skyrimų patikėti Seimui ar Vyriausybei. Pavyzdžiui, generalinio policijos komisaro, Lietuvos banko vadovo ir kitų. Kažkas garsios ir valdingos konservatorės turėtų paklausti, ar tokius pat siūlymus keisti Konstituciją ji teiktų ir tada, jei prezidento poste sėdėtų jos partijos narys arba toks asmuo, kuriuo konservatoriai galėtų lengvai manipuliuoti.

Valstybės saugumo departamentas politinėms partijoms rūpi. Jei jis dirbtų profesionaliai ir sėkmingai, korupcijos ir antivalstybinio masto veiklos būtų daug mažiau. Rūpintis reikia ne tuo, kas į šį postą bus paskirtas, o tuo, kaip rasti, išauginti ir subrandinti tokiam postui asmenis, kurie sugebėtų tarnauti ne politikams, o valstybei. Politikų noras kištis ir dalyvauti visur, paskirti ir kontroliuoti visus valstybės pareigūnus ir sukūrė tokią valstybės tarnybos karjeros sistemą, kurioje gali išsilaikyti tik sutinkantieji patarnauti politinių partijų veikėjams, kuriems rūpi ne pareigūnų kompetencija ir talentas, o šių gebėjimas tupėti ant užpakalinių kojų.

Tai nėra pirmas ar koks nors naujoviškas pasiūlymas perrašyti Konstituciją ir naujai persidalyti vietas prie valdžios lovio. Vieniems politikams ar „tauta“ pasivadinusiems visuomenės veikėjams trukdo Konstitucinis Teismas, neleisdamas į Konstituciją įrašyti, ko nori ir kaip nori, kitiems, kaip matome, nepatinka aukščiausių valstybės pareigūnų skyrimo tvarka, tretiems norisi daugiau galių skirstant ES lėšas. Ir visiems trukdo Konstitucija. Tas politinės valdžios apynasris, neleidžiantis įsilipti į valdžią visomis keturiomis ir elgtis, kaip nori. Toks vieningas politikų entuziazmas keisti Konstituciją, matyt, yra tas tikrasis ženklas, kad piliečiai neturi pritarti tokioms iniciatyvoms ir saugoti savo Konstituciją nuo tampymo.

Valdovų rūmuose surengta paroda turi svarbią ypatybę: kai kurie iš čia eksponuojamų unikalių gobelenų yra parduodami. Tarp jų – ir „Godumo triumfas“. Kaina tokiai vertybei, matyt, nedidelė – viso labo 500 tūkst. eurų. Būtų puikiai pademonstruota naujosios Lietuvos aristokratijos branda, jei šį gobeleną nupirktų kas nors iš Lietuvos turtingiausių asmenų, savo turtus įgijusių ne tik begaliniu talentu ir darbu, bet ir pasinaudojant Lietuvos valstybės tranzito iš sovietinės valstybinės nuosavybės į rinkos ekonomiką privatizacijos teisiniais subtilumais, ir sugebėjusių sukaupti jau milijardus ar šimtus milijonų siekiantį kapitalą. O gal galėtų susimesti ir politinės partijos iš kasmetinių valstybės dotacijų ar kitų jų narių privačiai teikiamų „paslaugų“? O gal netgi vertėtų surengti pilietinę iniciatyvą ir paraginti prisidėti visus piliečius, pervedant pinigų į specialią sąskaitą, kad būtų nupirktas šis „Godumo triumfas“?

Belieka laukti ir tikėti, jog stebuklas įvyks – „Godumo triumfas“ bus nupirktas, liks čia Lietuvoje ir papuoš ne privatų interjerą, o bus pakabintas Valdovų rūmuose, kad lietuviams primintų mirtiną godumo nuodėmę ir kasdien ragintų susilaikyti nuo  nuodėmingo beribio turto bei valdžios troškimo. Retsykiais šį gobeleną Valdovų rūmai galėtų paskolinti Seimui, Vyriausybei, Prezidentūrai ir Konstituciniam Teismui.  Įkvėpimo susilaikymui visiems reikėtų.