2016 Kovo 26

#Veidoarchyvas

Karjerą užsienyje padarę lietuviai: reikia kantrybės ir daug darbo

veidas.lt

 

Pasiekimai. Siekiant sėkmės kitoje šalyje svarbiausia yra ne mojuoti mokslo diplomais, bet apsišarvuoti kantrybe, atkaklumu ir bent jau pradžioje – neskaičiuoti darbo valandų.

Karjeros kelias visada sudėtingas – paženklintas nemiegotomis naktimis, ant kulnų nuolat lipančiais terminais, naujais iššūkiais, stresu, konkurencija, nusivylimais, bet kartu ir saldžiais laimėjimais bei pripažinimu. Dar sudėtingesnis šis kelias tampa, jei tenka juo eiti kitoje šalyje. Vis dėlto, nepaisant sunkumų, vis daugiau lietuvių įkopia į karjeros aukštumas tarptautinėse korporacijose užsienyje – juos matome ir tarptautinių bankų viceprezidentų poste, ir žymiausių pasaulio korporacijų specialistų ar vadovų komandoje. Kas svarbiausia siekiant karjeros užsienyje? Trys žinomose kompanijose JAV dirbantys lietuviai su „Veidu“ pasidalijo savo istorijomis.

Prieš 15 metų į JAV emigravęs Rokas Beresniovas šiandien yra Valstybinio Indijos banko viceprezidentas JAV. Didžiausias Indijos bankas prieš dvejus metus pasikvietė lietuvį, kad šis padėtų atidaryti komercinės bankininkystės biurą Vašingtone. 370 mlrd. JAV dolerių dydžio bankas turi padalinių daugiau nei 40 šalių, tačiau į JAV rinką skverbėsi labai iš lėto – per trisdešimt veiklos metų buvo atidaręs tik dešimt padalinių Kalifornijoje.

Ir ką gi pavyko nuveikti lietuviui, tapusiam atsakingam už šio banko plėtrą ir komercinę bankininkystę Rytų pakrantėje? „Šis darbas ir buvo didžiausias iššūkis mano karjeroje: lietuvis, gyvenantis JAV ir dirbantis Indijos bankui. Iššūkis ne tik dėl kultūrinių skirtumų, bet ir dėl tekusios užduoties. Azijoje visi žino Valstybinį Indijos banką – tai 200-uosius metus skaičiuojantis seniausias šio regiono bankas ir didžiausias pasaulyje pagal padalinių skaičių. Didžiausias iššūkis buvo, kaip šį banką pristatyti JAV, kad žmonės suprastų, jog tai toks pat bankas kaip ir visi kiti, į kurį gali ateiti ir daryti tą patį. Kaip man sekėsi? Praėjusį ketvirtį buvome pirmasis bankas Vašingtono regione pagal išduotas paskolas smulkiojo verslo eksportui. O iš viso Vašingtono regione veikia daugiau nei 170 skirtingų bankų“, – lygina R.Beresniovas.

Šį darbą lietuvis vadina įdomiausia savo ligšioline pozicija, nes ji sunkesnė, pateikusi daugiau iššūkių ir reikalaujanti daug dėmesio. „Tačiau kai pats kažką kuri ir žinai, kad nuo tavo kūrybos ir darbo priklauso kompanijos ateitis, tai labai malonus jausmas“, – pabrėžia R.Beresniovas.

Valstybinis Indijos bankas – jau penktasis bankas JAV, kuriame dirba R.Beresniovas. Prieš tai lietuvis dirbo HSBC viceprezidentu, o dar anksčiau darbavosi „Eagle“ banke, „Wells Fargo“ banke ir „Bank of America“. Tikrai įspūdinga darboviečių galerija turint omenyje, kad prieš 15 metų į JAV atvykusio Kauno kolegijos absolvento R.Beresniovo pirmoji darbovietė buvo atrakcionų parkas. Tad kaip vis dėlto jam pavyko atsidurti ten, kur yra dabar?

„Karjeros pradžia anuomet man nepasirodė sunki, bet iš dabartinės perspektyvos žiūrint atgal atrodo, kad buvo sunku. Kai esi jaunas, ambicingas, tų sunkumų nematai, nes neturi kito pasirinkimo, kaip tik siekti sėkmės. Tas užsispyrimas ir nenorėjimas būti komfortiškoje situacijoje man ir padėjo siekti naujų dalykų. Beje, JAV, priešingai nei Azijoje bei Europos šalyse, į diplomus nežiūrima vienpusiškai. Kur kas svarbiau yra mokėjimas bendrauti su žmonėmis bei patirtis. Tam tikra kelerių metų darbo patirtis gali atstoti bakalauro ar magistro išsilavinimą. Manau, kad mokėjimas bendrauti su žmonėmis labiausiai ir prisidėjo prie mano karjeros“, – svarsto R.Beresniovas, JAV studijavęs prekybą.

Nagrinėjant JAV karjerą padariusių lietuvių istorijas ryškėja, kad ne mažiau, nei mokėti bendrauti su žmonėmis, svarbu atkaklumas, kantrybė, didelis atsidavimas darbui ir asmeninės savybės.

R.Beresniovas veiklumu iš bendraamžių išsiskyrė dar mokyklos laikais: savaitgaliais dirbdavo didžėjumi, o dešimtoje klasėje įsigijo vaizdo kamerą ir pradėjo filmuoti vestuves, krikštynas bei kitas šventes. Jis mano, kad verslumo gyslelę bus paveldėjęs iš tėvo, kuris yra garsus karikatūristas.

Asmeninių švenčių filmavimas leido Rokui užsidirbti pinigų pirmajai kelionei į JAV, apie kurią pradėjo svajoti dar dešimtoje klasėje. Nuvykęs pagal „Work and Travel“ programą R.Beresniovas suprato, kad tai ta šalis, kurioje jis norėtų dirbti. Taigi grįžęs į Lietuvą ilgai neužsibuvo ir netrukus vėl išvyko į JAV. Pirmiausia teko mokytis anglų kalbos, studijuoti ir imtis paprasčiausių darbų – atrakcionų parke ar kepykloje.

Tiesa, vaikinas, regis, iš kiekvieno pasitaikiusio pasiūlymo sugebėdavo išspausti viską, kas tik įmanoma: jau po trijų mėnesių tapo kepyklos vadovu, vėliau kilo vis aukščiau, kol galiausiai atrankos specialistai pasiūlė darbą Amerikos banke – nuo to ir prasidėjo R.Beresniovo karjera JAV finansų sektoriuje.

Atkaklumo, drąsos ir kantrybės prireikė ir 2000 m. į JAV atvykusiai lietuvei Ingridai Misevičienei, šiuo metu dirbančiai vienos žinomiausių pasaulyje korporacijų – „Adidas“ būstinėje Portlande. Į „Adidas“ jai pavyko patekti tik po daugiau nei pusės metų pastangų, nors buvo baigusi VU Ekonomikos fakultetą bei įgijusi MBA diplomą JAV. Per vienuolika darbo metų „Adidas“ firmoje ji užkopė penkiais karjeros laipteliais, o jos alga patrigubėjo.

„Užaugusi krepšinio šalyje tinkamesnės firmos nei „Adidas“ negalėjau net ir įsivaizduoti – sporto pasaulio bei europietiškų šaknų derinys buvo išties patrauklus. Tad „Adidas“ ir buvo vienintelė firma, į kurios duris atkakliai beldžiausi baigusi MBA studijas JAV. Nuo pirmo kontakto iki darbo pasiūlymo prabėgo septyni aštuoni mėnesiai. O ir darbo pasiūlymas buvo į labai žemas pareigas – lietuviškas išsilavinimas bei darbo patirtis mažai kam rūpėjo. Didelės vertės nepridėjo nė verslo administravimo magistrantūros diplomas JAV, nes mano darbo patirtis Amerikoje buvo minimali. Vis dėlto priėmiau pasiūlymą nedvejodama ir jau po pusmečio gavau pirmąjį pareigų paaukštinimą“, – karjeros pradžią prisimena lietuvė.

Pastaruosius šešerius metus I.Misevičienė dirba „Adidas“ rinkodaros operacijų vyriausiąja vadybininke. Jos atsakomybė – naujos produkcijos kūrybiniai procesai bei terminai, pradedant rinkos tyrimais, idėjų generavimu, dizaino kūrimu, baigiant pavyzdžių gaminimu, tiekimu bei pardavimu.

Lietuvė atskleidė, kaip po daugiau nei pusmečio pastangų pavyko gauti darbą trokštamoje įmonėje. Pirmą kartą nuėjusi į pokalbį darbo negavo, nes firma tuo metu paskelbė reorganizaciją ir naujų žmonių nusprendė nebepriimti. Vis dėlto lietuvė užmezgė ryšius su įmonės įdarbinimo vadovu: kitą pusmetį ji reguliariai siųsdavo jam elektroninius laiškus, teiraudamasi apie potencialias darbo vietas.

„Amerikoje sekti darbo skelbimus didesnėse firmose gana beprasmiška – dažnai vieta būna užpildoma dar prieš skelbimui išvystant dienos šviesą. Tad geriausias būdas ieškotis darbo yra tiesiogiai kontaktuoti su departamentų vadais ar žemesnio rango vadybininkais, kurie turi savo komandas ir periodiškai ieško darbuotojų“, – kaip įsidarbinti didelėse ir žinomose įmonėse, pataria I.Misevičienė.

Siekiant karjeros didelėse ir žinomose JAV įmonėse kitas ne ką mažiau nei atkaklumas svarbus dalykas – atsidavimas darbui. Bent jau karjeros pradžioje kartais tenka dirbti neskaičiuojant darbo valandų. Pasak I.Misevičienės, „Adidas“ darbuotojams yra išdalyti darbiniai telefonai, kad esant reikalui bet kada ir bet kokiu paros metu firma galėtų su jais susisiekti.

Tą patį atskleidžia ir R.Beresniovas, pripažįstantis, kad ypač Rytų pakrantėje, Niujorke ar Vašingtone, norint padaryti karjerą turi būti pasiekiamas ir pasirengęs sutvarkyti skubius reikalus 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę.

„Rytų pakrantėje galioja tam tikri standartai, pavyzdžiui, į elektroninį laišką turi atsakyti per 30 minučių, į žinutę balso pašte – per valandą ir t.t. Jei šių standartų nesilaikai, tai gali būti kliūtis tavo karjerai. Taip, pagal lietuviškus standartus teko daug aukoti dėl karjeros, tačiau pagal mano ir amerikietiškus standartus – nedaug. Tarkime, šeštadieniais aš žaidžiu polą, o nulipęs nuo arklio visuomet patikrinu telefoną ir atsakau į elektroninius laiškus ar skambučius. Visada esu pasiekiamas. Bet aš tikrai norėjau būti pasinėręs į darbą – man buvo smagiau po darbo ne eiti krepšinio varžybų žiūrėti, o realizuoti save dirbant bendruomenei, todėl laisvalaikiu įsitraukiau į nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą. O tai atsipirko su kaupu kylant karjeros laiptais“, – pasakoja R.Beresniovas, daugelį metų dalyvaujantis įvairiose NVO.

Iš tiesų, R.Beresniovo pavyzdys rodo, kad siekiant karjeros aukštumų JAV naudinga dalyvauti NVO veikloje. Būtent tokį savo žingsnį lietuvis vadina tuo slenksčiu, nuo kurio atsispyrė ir į aukštumas šovė jo karjera. Dirbdamas bendruomeniniame „Eagle“ banke viceprezidentu R.Beresniovas įsitraukė į vieną seniausių ir labiausiai gerbiamų asociacijų Vašingtone – Džordžtauno verslo asociaciją. Iš pradžių tapo jos tarybos nariu, vėliau viceprezidentu, o galiausiai – prezidentu.

„Manau, kad NVO veikloje gali labiau save išsireikšti, nes čia nėra tokių ribų, kaip dirbant korporacijose. Ši veikla man padėjo daug ko išmokti, užmegzti daug naudingų pažinčių, suprasti skirtumą tarp vadovavimo ir lyderystės, taip pat suteikė daugiau pasitikėjimo, kuris padėjo tiesioginiame darbe“, – vardija R.Beresniovas.

Vadovavimą Džordžtauno verslo organizacijai R.Beresniovas perėmė labai sudėtingu metu – per 2008-ųjų krizę, kai narių skaičius buvo smarkiai kritęs ir net buvo imta mąstyti apie šios organizacijos uždarymą. „Mačiau, kaip lengvai galima pakeisti organizaciją, kai į tarybą pritrauki naujų užsidegusių žmonių, kai įvedi naujų dalykų. 2007–2008 m. žmonės manė, kad ši NVO bankrutuos, o aš taip apverčiau organizaciją, kad turėjome daugiau narių negu prieš dešimt metų“, – kaip pavyko transformuoti asociaciją, pamena R.Beresniovas.

Būtent pasiekimai vadovaujant šiai verslo asociacijai vėliau tapo R.Beresniovo vizitine kortele ir atkreipė „galvų medžiotojų“ dėmesį į šį specialistą. Netrukus jis sulaukė darbo pasiūlymo iš „Wells Fargo“ banko, o labai greitai – ir iš HSBC.

„Mano karjerai pasiekimai NVO davė tikrai daug. Konkurencija Vašingtone labai didelė, o tokia patirtimi aš išsiskyriau iš kitų. Per pastaruosius dešimt metų aš pats  nepretendavau nė į vieną darbo poziciją – mane visada susirasdavo „galvų medžiotojai“, – atskleidžia R.Beresniovas.

O ar taip dažnai keisdamas darbą R.Beresniovas spėja įgyvendinti savo tikslus? Lietuvis tvirtina, kad JAV dveji metai viename darbe yra normalu, o jeigu nepavyktų per tą laiką įgyvendinti iškeltų užduočių, naujų darbo pasiūlymų daugiau nebesulauktum.

Iš tiesų, prieš keliolika metų karjeros JAV pradėję siekti lietuviai tvirtina, kad jie, priešingai nei po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje likę jų bendraamžiai, teisės klysti ir mokytis iš savo klaidų neturėjo. Su tokiu požiūriu siekdamas karjeros sako susidūręs ir žinomiausiose JAV finansinėse bendrovėse dirbęs I.Misevičienė vyras Laurynas Misevičius. Šiuo metu jis yra vienas iš Amerikos banko finansinio centro Portlande viceprezidentų bei „Merrill Lynch“ bendrovės investicijų patarėjas. 2010 m. žurnalas „Forbes“ Amerikos banką paskelbė trečia didžiausia kompanija pasaulyje.

„Vienąsyk viršininkas man pasakė, esą čia yra verslas, o ne mokykla: jei nemoki atlikti darbo – eik atgal į koledžą. Kai išmoksi, tada galėsi sugrįžti. Absoliuti tiesa pagal kapitalistinę pasaulėžiūrą, – pasakoja L.Misevičius. – Vis dėlto sakyčiau, kad siekti karjeros Amerikos banke ir „Merrill Lynch“ yra šiek tiek lengviau nei kituose stambiuose Amerikos bankuose, nes mūsų kompanija siekia išlaikyti savo žmones: net jeigu eiti tų pareigų, į kurias tave priėmė, ne itin sekasi, bandoma surasti kitą darbo vietą, jei tik rodai noro ir stengiesi tobulėti. Amerikos banko filosofija – geriau jau pasilaikysime visus norinčiuosius pas mus dirbti, negu išleisime juos pas konkurentus.“

Baigęs ekonomikos ir tarptautinės komercijos bakalauro mokslus Lietuvoje ir pradėjęs bankinę karjerą, 1994 m. L.Misevičius išvyko studijuoti į JAV ir įgijo MBA diplomą. Po mokslų net 11 metų dirbo Jungtinio Šveicarijos banko (UBS) ateities kontraktų finansų analitiku šalia Niujorko, bet po 2008–2009 m. pasaulį sukrėtusios finansų krizės teko keisti darbo profilį – iš investicinės bankininkystės operacijų darbuotojo ilgainiui jis tapo finansiniu patarėju.

Nuo 2011 m. porą metų padirbęs viename stambiausių Amerikoje „Wells Fargo (Advisors)“ bankų, 2013-aisiais perėjo į „Merrill Lynch“ investicinę bendrovę – stambiausią finansų maklerę pasaulyje, kuri nuo 2009-ųjų priklauso Amerikos bankui. Pradėjęs karjerą nuo šios bendrovės investicinės pagalbos skyriaus specialisto pareigų, šiuo metu dirba investicinių sprendimų ekspertu – konsultuoja stambesnius privačius ir institucinius investuotojus. „Iki šios pozicijos „prisikasiau“ per metus laiko, tai jau trečias mano karjeros laiptelis Amerikos banke“, – pasakoja L.Misevičius.

Pasak jo, dabartiniam darbui reikia ne tik aukštojo išsilavinimo investicinės bankininkystės srityje, bet ir ilgametės patirties, išsamių finansų rinkos žinių, gebėjimo įtikinti svarbius klientus sutikti su tavo siūloma rekomendacija bei puikių komunikacijos pagrindų.

Lietuviai tvirtina, kad dirbti žinomose JAV kompanijose – didelė atsakomybė. „Niekam nereikia aiškinti, kas yra tas ‚Adidas“, įrašytas į CV. Antra vertus, tokia kompanija iš savo darbuotųjų reikalauja daug: mes negalime rengtis konkurentų gaminamais drabužiais, turime būti įsitraukę į sporto pasaulį, mūsų darbingumas visada turi būti nepriekaištingas, nes norinčiųjų patekti į tokią firmą yra tūkstančiai, todėl darbdavys lengvai gali bet kuriuo metu pasirinkti geriausius iš geriausių“, – vardija I.Misevičienė.

Vis dėlto didelėse JAV įmonėse darbuotojai gauna ir daug karjeros galimybių bei privilegijų. „Štai praėjusiais metais tokiu pat metu dar dirbau Rytų pakrantėje Amerikos banko – „Merrill Lynch“ paslaugų skyriuje eiliniu investavimo specialistu, o vėliau dėl šeiminių aplinkybių krausčiausi į Šiaurės vakarus. Firma rado galimybių ne tik paaukštinti mane tarnyboje per dvi pakopas, bet ir surasti naują darbo vietą. Juk Amerikos bankas turi atstovybes visose 50 Amerikos valstijų“, – pasakoja L.Misevičius.

Plati darbo pozicijų geografija siūloma ir „Adidas“ bendrovėje: nemažai darbuotojų išvyksta padirbėti į užsienį – nuo Europos iki Azijos ar Pietų Amerikos. Be to, suteikiama ir įvairių su sportu susijusių privilegijų: pagal naujausius standartus įrengtas sporto kompleksas, rengiami susitikimai su sporto žvaigždėmis, dalijami nemokami bilietai į rungtynes, sudaromos galimybės patekti į prestižinius pasaulio maratonus, nemokamai išbandyti bendrovės produkciją ir pan. O išdirbęs dešimt metų darbuotojas gali pirkti „Adidas“ produkciją su nuolaida iki gyvenimo pabaigos, net jeigu čia ir nebedirba.

„Dauguma firmos darbuotojų profesionaliai arba mėgėjiškai sportuoja, todėl įprasta darbo dienomis pietų metu matyti bendradarbius einančius pabėgioti, žaidžiančius futbolą, krepšinį, tenisą, užsiimančius jogos pratimais sporto salėje ar tiesiog sportuojančius su treniruokliais. Nemaža dalis darbuotojų treniruoja įvairių sporto šakų komandas miesto mokyklose“, – pasakoja I.Misevičienė.

Nors lietuvių istorijos atskleidžia, kad siekti karjeros kitoje šalyje – sunki ir daug pastangų reikalaujanti užduotis, „Veido“ pašnekovai sutaria, kad JAV tokiam iššūkiui ypač tinkama šalis. „Jei yra viena šalis, kurioje gali pasiekti tai, ko nori, tai ta šalis yra JAV. Nemanau, kad yra kita šalis, kurioje gali tai padaryti. Nes tai yra pirmoji pasaulyje ekonomika, labai didelė rinka“, – apibendrina R.Beresniovas.

Jam pritaria ir L.Misevičius: „Didelis pliusas, kad čia siekiant karjeros nebūtini jokie pažįstami ar tvirtas užnugaris: jeigu stengiesi ir išmanai, ką darai, padedi kompanijai siekti pelno ir puikiai dirbi, tikrai būsi pastebėtas.“

Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...