2010 Lapkričio 16

Odeta Bložienė

Kad nuosavo būsto svajonė neapkarstų

veidas.lt

Įsivaizduokite, kad turite rinktis, kur toliau gyvensite: nuosavame bute viename iš miegamųjų rajonų ar arčiau darbo, kur kas patogesnėje vietoje, bet nuomojamame bute?

Matyt, dauguma skaitytojų pasirinktų pirmąjį atsakymą. Lietuviai nuo seno pasižymi kaip tauta, kuri, nepaisant visų nuomojamo buto privalumų (patogumo, atitikimo pagal tos dienos poreikius, galimybės bet kada persikraustyti į dar geresnę vietą ir pan.), pirmenybę teikia nuosavam būstui. O ir statistikai ne kartą skelbė, kad Lietuva patenka tarp šalių, kuriose daugiausiai gyventojų gyvena nuosavuose būstuose.

Tai darkart patvirtino ir rugsėjo mėnesį “Swedbank” asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atliktas namų ūkių finansinės situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimas, parodęs, kad nuosavame būste šiandien gyvena daugiau nei 85 proc. namų ūkių. Dažniausiai nuosavuose būstuose gyvena kaimo vietovėse įsikūrę gyventojai – net 91 proc. Tuo metu mažiausiai gyvenančiųjų nuosavame būste yra didžiuosiuose miestuose: nuosavame bute arba gyvenamajame name gyvena 84 proc. penkių didžiųjų šalies miestų gyventojų.

Įdomu tai, kad ši tendencija proporcinga pasitenkinimo savo gyvenimo lygiu rodikliams: miestiečiai juo patenkinti mažiausiai. Žemiau vidutinio lygio arba skurdžiai gyvenantys sako net 46 proc. didžiųjų miestų gyventojų, kai kaimo vietovėse taip savo gyvenimą vertinančiųjų yra 32 proc.

Žinoma, gyvenimo lygio vertinimas – gana subjektyvus ir nuo gaunamų pajamų smarkiai priklausantis dalykas.

Manančiųjų, kad gyvena aukščiau vidutinio lygio arba pasiturimai, tarp turinčiųjų nuosavą būstą yra 8 proc., o tarp tų, kurie savo būsto neturi – 5 proc. Taigi akivaizdu, kad būstas yra tokia vertybė, nuo kurios nemažai priklauso gyvenimo vertinimas, o gerai gyventi juk nori visi. Todėl troškimas savo gyvenimą sutvarkyti taip, kad, prisimenant garsų posakį, vaiką ir medį būtų galima auginti šalia nuosavo namo, yra visiškai natūralus. Bet klausimas apie tokio troškimo įgyvendinimo kainą vis tiek išlieka. Skaudžiausias jis, matyt, tiems, kurie savų pinigų jam įgyvendinti neturi.

Paėmus paskolą įsigytame būste šiuo metu gyvena 6 proc. Lietuvos namų ūkių. Didžiuosiuose miestuose, kur finansinių įsipareigojimų turima daugiausiai, tokių namų ūkių yra 11 proc. Įvertinus vidutines būsto paskolą turinčio namų ūkio mėnesio pajamas (Lietuvos banko duomenimis – 2540 Lt) ir vidutinę paskolos įmoką (1040 Lt) išeina, kad būsto paskolą turintys namų ūkiai vidutiniškai per mėnesį tam skiria daugiau negu 40 proc. savo pajamų. Tik nepamirškime, kad kainuoja ne tik būstą įsigyti, bet ir jį išlaikyti.

Komunaliniams mokesčiams (už elektrą, dujas, šildymą, kitas paslaugas) finansinių įsipareigojimų turintys namų ūkiai vidutiniškai išleidžia apie 290 Lt – tai dar 11 proc. jų pajamų. Nors tie, kurie gyvena su paskola įsigytame būste jo išlaikymui ir skiria mažiau nei tie, kurie paskolos neturi, faktas yra tas, kad daugmaž pusę visų pajamų būsto paskolą paėmę namų ūkiai turi skirti įsipareigojimams dengti ir būstui išlaikyti.

Ko gero, būtent šis santykis ir nuolat didėjančios būsto išlaikymo sąnaudos yra statistiniame namų ūkio biudžete pastaraisiais metais pastebimai išaugusių nuomos išlaidų priežastis. Jau minėto namų ūkių finansinės situacijos tyrimo duomenis palyginus su 2008 m. Statistikos departamento namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, šioje išlaidų kategorijoje matyti net 17 proc. augimas. Tai skatina daryti išvadą, kad vis daugiau namų ūkių, negalėdami įsigyti nuosavo būsto, jį nuomojasi. Šiandien tai daro 13 proc. namų ūkių.

Na, bet čia vertėtų vėl grįžti prie pradžioje jau aptartų lietuvių vertybių ir pabrėžti, kad vargu ar didėjančios nuomos išlaidos reiškia, jog tendencijos keičiasi. Kažin ar pagal besinuomojančių būstą gyventojų skaičių imsime artėti prie Vokietijos, Austrijos ar Olandijos, kur būstą nuomojasi atitinkamai 46, 52 ir 56 proc. gyventojų, mat Lietuvoje besinuomojančių būstą namų ūkių daugiausiai yra vidutinių pajamų grupėje.

Norisi tikėti, kad per pastaruosius dvejus metus išmoktos pamokos lems atsargesnius Lietuvos gyventojų sprendimus prisiimant finansinius įsipareigojimus, ir svajones apie nuosavą būstą įgyvendinantieji nepamirš įvertinti ne tik finansinių galimybių mokėti paskolos įmokas ir tą būstą išlaikyti, bet ir alternatyvių išlaidų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. darius darius rašo:

    Kai azijos pilieciu padauges pas mus, tai nuomojanciu dauges.

  2. taip taip rašo:

    Jei butu nuoma pagal sutartis kaip vokietijoje ar svedijoje:kai zinai ,kad 2 metus ar daugiau taves niekas neismes,butas bus su baldais ir buitine tecnika.O kainos nesokines,tai kam reikalingas nuosavas butas,o kur NT mokesciai savininkui?O dabar gauni buta vos ne tuscia.Todel zmones nori nuosavybes.Kas nuomojasi,tas nuomuojasi kituose salyse.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...