2015 Rugsėjo 25

Marijušas ANTONOVIČIUS

Ką veikia Rusijos šnipai?

veidas.lt

Prasidėjus antrajam šaltajam karui tarp Vakarų ir Rusijos pagreitį įgijo žvalgybų varžybos. Tai natūralu, nes abi pusės nori surinkti daugiau informacijos apie kitos karinį potencialą, silpnąsias vietas ir gynybos planus, kad būtų galima lengviau nugalėti (dabar jau kur kas labiau tikėtino) karinio susidūrimo atveju. Pastaruoju metu daugėja pranešimų apie agresyvėjančią Rusijos specialiųjų tarnybų veiklą Vakaruose.

Tai  neaplenkė ir Lietuvos. Lietuvoje bu­­vo sugauti du Baltarusijos specialiųjų tar­­nybų užverbuoti Lietuvos piliečiai ir vie­nas Rusijos FSB agentas. Tik blogai, kad apie šiuos atvejus pateikta labai mažai informa­cijos.Viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie po­tencialiai Lietuvoje veikiančius tikrus ir menamus Rusijos agentus. Dažniausiai taip atsitinka, kai dvi nesutariančios pusės apšaukia vie­na kitą Rusijos agentais. Tačiau mažai kas gali sa­vo teiginius argumentuotai pagrįsti. Iš dalies to­kia situacija yra nulemta menkų žinių apie Ru­sijos žvalgybų veiklą mūsų regione.Mūsų žinias galėtų praplėsti 2014 m. spalį Len­kijoje kilęs šnipinėjimo skandalas. Jo de­ta­lės leidžia geriau suprasti, kaip mūsų regione veikia Rusijos žvalgybos.Praėjusių metų spalio 15-ąją Lenkijos vi­daus saugumo tarnyba dėl šnipinėjimo Rusijai su­­ėmė du lenkus – karininką ir teisininką. Abu juos bu­vo užverbavusi Rusijos karinė žval­­gyba GRU. Po to iš Lenkijos dėl įtarimų, kad dirbo GRU, buvo išsiųsti ir keturi Rusijos karo atašė biuro darbuotojai. Rusija į tai atsakė paskelbdama persona non grata keturis Len­­­­kijos ambasados Rusijoje diplomatus.Lenkijos žiniasklaidai pavyko surinkti ne­mažai informacijos apie suimtuosius. Zbig­nie­was J. buvo Lenkijos kariuomenės pulkininkas leitenantas, dirbęs Nacionalinės gynybos ministerijoje ir užsiėmęs kariniais mokymais bei Lenkijos kariuomenės įvaizdžiu. Dėl savo darbo specifikos Rusijos šnipui te­ko daug keliauti po Lenkijoje dislokuotus ka­­­­­riuomenės dalinius. Tai jam leido surinkti ne­­mažai informacijos apie Lenkijos kariuome­­nės būklę. Zbigniewas J. taip pat turėjo pri­­ėjimą prie Lenkijos ir NATO karinių pa­slap­­čių – jas ir perduodavo Rusijos GRU agen­­­­tui, veikusiam su diplomatine Rusijos ka­ro atašė biuro darbuotojo priedanga. Išduoti tėvynę Zbigniewą J. skatino finansi­­­niai sunkumai, nusivylimas darbe dėl nepakan­­kamo įvertinimo ir šeiminės problemos. Tie­­­sa, Len­kijos pareigūnai teigia, kad Zbig­nie­­wo J. ža­la NATO ir Lenkijai nebuvo didelė. Įdomu tai, kad keli mėnesiai prieš savo su­ėmi­­mą Zbig­­­nie­was J. iš Lenkijos prezidento ga­vo auk­so me­dalį už ilgametę tarnybą ka­riuo­­menėje.Apie kitą GRU dirbusį lenką žinoma daugiau. Tai teisininkas Stanisławas Szy­pows­kis. Pa­gal kilmę rusas, puikiai kalbantis rusiškai, 1991 m. jis persikėlė gyventi iš Ru­sijos į Ščeciną Len­kijoje, o 2013 m. jam, turinčiam Ru­si­jos pasą, buvo suteikta ir Lenkijos pi­­lietybė. Iš pradžių S.Szypowskis dirbo padavėju, po to Ščecine baigė teisės studijas ir persikėlė gy­venti į Varšuvą. Čia dirbo prestižinėje advokatų kontoroje, vienu metu aptarnavo vieną iš Len­kijos geležinkelių valdybos antrinių įmonių. S.Szypowskis taip pat turėjo verslo konsul­tacijų įmonę, padėdavusią plėtoti verslą Bal­­tarusijoje ir Ukrainoje. Buvo vertinamas kaip neblogas šios srities ekspertas.Manoma, kad bent jau nuo 2012-ųjų S.Szy­pows­kis dirbo Rusijos GRU. Ben­dra­dar­bia­vi­mo motyvai buvo išskirtinai ideologiniai. Jo pa­­­grindinė užduotis buvo Rusijos energetinių in­teresų gynimas ir lobizmas. S.Szypowskis ypač domėjosi energetika. Jis dirbo teisininkų komandoje, kuri aptarnavo Len­­­­­­­kijos suskystintų gamtinių dujų terminalą Svi­­­­­­­nouscyje. Šnipas bandė užmegzti ryšius su Sei­­­­­­­mo nariais, užsiimančiais energetika. Par­ti­jos „Twój Ruch“ kvietimu jam pasisekė pa­tek­ti į vienos Seimo komisijos posėdį, kuriame bu­vo svars­tomi naftos, dujų reikalai ir tai, kaip Len­ki­jai reaguoti į potencialią krizę naftos sek­­to­riu­je. Vėliau S.Szypowskis bandė įsidarbinti Eko­no­mikos ministerijoje, kuruojančioje ir energe­ti­ką. GRU jam kėlė uždavinį gauti kuo daugiau in­­­­for­macijos apie Lenkijos suskystintų gam­­tinių du­­­jų terminalą ir atrasti prorusiškai nu­si­tei­ku­sių žur­nalistų, politikų, kitų įtakingų žmo­nių, ku­­riuos ga­­lima būtų išnaudoti informa­cinėje kam­pa­­ni­jo­je, palaikančioje Rusijos energetikos in­te­re­sus.Šis vaizdas daugmaž atitinka tai, ką apie Ru­­­sijos šnipus skelbia ir Lietuvos analitikai bei žval­­­gybininkai. Rusijos šnipai bando už­ver­­­­­buo­ti žmones, turinčius priėjimą prie šalies sau­­­gumui jautrios informacijos. Taikomasi į žmo­­nes, kurie turi finansinių problemų, yra ru­sų kilmės arba prijaučia Rusijos politikai. Netikėta buvo tai, kad šnipas S.Szypowskis ra­­šydavo komentarus tokiuose prestižiniuose žur­­­­­naluose, kaip „Nowa Europa Wschod­nia“, „Kry­­­­tyka Polityczna“, „Tygodnik Pows­zech­ny“. Iš jo tekstų galima susidaryti vaizdą apie Ru­­­sijos nau­­dojamus būdus siekiant įgy­ti kolaborantų ES.S.Szypowskio tekstai rodo, kad jis traktuoja Rusiją kaip normalią Europos valstybę, ku­­rioje vyksta skaidrūs rinkimai, visuomenės nuo­­monė turi tiesioginės įtakos partijų pa­tekimui į Vals­ty­bės Dūmą, o tarp elito vyksta rim­ta kova dėl val­džios. Apie politines represijas, užsakomąsias žmog­­­­­­­žudystes, galingą propagandos mašiną au­­­­­torius beveik nekalba. Jei ir užsimenama apie ko­kius skambesnius žmogaus teisių pa­žei­­di­mus, pavyzdžiui, Michailo Cho­dor­kovs­kio su­­lai­kymą, tai jie vertinami kaip laikini be­si­vys­tan­čios šalies ir jos teisinės sistemos trūkumai, o ne kaip autoritarinio režimo bruožas.Kurdamas gražų Rusijos įvaizdį S.Szy­pow­kis ban­dė įpiršti skaitytojams mintį, kad Ru­sijos opo­zicija iš dalies pati kalta dėl savo ne­su­ge­bė­ji­mo patekti į valdžią. Antra, S.Szy­pows­kis stengė­si įrodyti, kad Rusija yra į europines vertybes be­siorientuojanti valstybė, kuri sunkiai, bet iš lė­to skinasi kelią, todėl Vakarai neturėtų spausti Ru­­sijos dėl žmogaus teisių pa­žeidimų, nes tai ne­va susilpnins Kremliaus li­­beralųjį spar­ną. Anot šni­po, Vakarai turėtų steng­tis labiau įtraukti Rusiją į savo politines ir ekonomines struktūras, kad ji galėtų dar la­biau modernizuotis. Kokias išvadas iš Rusijos GRU šnipų istorijų Lenkijoje galėtų pasidaryti Lietuva? Pirmiausia – kad Lietuvoje veikiantys Ru­si­jos ir Baltarusijos agentai veikia panašiai ag­re­syviai kaip ir Lenkijoje. Jie yra neblogai už­si­maskavę: nei Zbigniewas J., nei S.Szy­pows­kis iš pirmo žvilg­s­nio nekėlė jokių įtarimų. Bet svar­biausia tai, kad Rusijos agentai moka puikiai naudotis at­­vira visuomene ir demokratija – politikų atviru­mu, valstybės institucijų prieina­­mumu, laisva ži­nia­s­klaida su nuomonių įvai­­­rove, dviguba pilietybe ir laisve keliauti, pla­­­čio­mis karjeros ga­limybėmis. Didysis antrojo šaltojo karo ke­­­lia­mas iššūkis: kaip mums išsaugoti sunkiai iš­kovotą laisvę su visais jos privalumais, bet ir ne­leisti jais naudotis mūsų laisvės priešams?

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Marijušas ANTONOVIČIUS:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. jankis jankis rašo:

    bepročiai rašeivos tik psichiniai ligoniai tokie,kaip valatka rašinėja visokias kliauzas apie rusiją,negi jūs taip pavydit,kad jus rusija apšiko visais aspektais

  2. Lina to jankis Lina to jankis rašo:

    tai ko gi sėdi toje Lietuvoje? Skrisk pas šikantį :)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...