2016 Kovo 22

Darbo rinka

Ką studijuoti, kad netektų konkuruoti su robotu

veidas.lt

"Shuttrestock" nuotr.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Jei darbo paieškos portale atsiranda skelbimas rinkodaros specialistui, per dieną atplūsta 50 CV, o jei inžinieriui technologui – keli CV atsiunčiami per ištisą mėnesį, nors darbdaviai skelbia 300 pasiūlymų. Ką daryti, kad netaptum vienu iš šimtų vienodų potencialių darbuotojų, neturinčių potencialo laimėti kovą dėl darbo vietos?

Nors netrukus abiturientų laukia egzaminų maratonas, o žinoti, kuo bus užaugę, mokiniai turi dar 9–10 klasėse, kovo mėnesį apsisprendę dėl specialybės, kurią pasirinks studijuoti, būna tik 43 proc. abiturientų. Tai rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenys. Kaip nuspręsti, ko mokytis, kad po mokslų nebūtum pakeičiamas robotu, o ką veikti dar studijų metais, kad galėtum tikėtis gauti darbą ir padorų atgynimą?

Daugiausia 2015 m. laidos absolventų, užsiregis­travusių darbo biržoje, yra baigę teisės, socialinio darbo, verslo vadybos, ekonomikos studijas.

Beje, nors aukštosios mokyklos jau ruošiasi priimti šiųmetę būsimų bakalaurų bangą, darbo dar neturi 1,8 tūkst. pernykščių absolventų. Daugiausia 2015 m. laidos absolventų, užsiregis­travusių Lietuvos darbo biržoje (LDB), yra baigę teisės, socialinio darbo, verslo vadybos, ekonomikos studijas. Iš viso LDB registruota 36,7 tūkst. bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą.

MOSTA duomenimis, pusė 2014-ųjų absolventų ieškodami darbo užtruko ne ilgiau kaip dvi savaites, beveik pusė jų išsiuntė ir ne daugiau kaip 10 CV. Tačiau praėjus pusmečiui po studijų baigimo darbo neturėjo ketvirtadalis.

Sukantiems galvą, kokias studijų programas rinktis, darbo rinkos ekspertai dar kartą patvirtina, kad perspektyvu viskas, kas susiję su informacinėmis technologijomis (IT), o jau bent kelerius metus girdimi pareiškimai apie pavydėtinus šių specialistų atlyginimus ir vis didėjantį jų poreikį – anokia mada, greičiau užtikrinta prognozė. Juolab ir Švietimo ir mokslo ministerija, atrodytų, šiemet žada imtis rimtos intervencijos ir skirti 50 proc. daugiau studijų vietų būtent IT srities studijų programoms. Jų populiarumas kasmet po truputį didėja.

MOSTA duomenimis, pirma pagal didžiausią darbo užmokestį studijų programa – programų sistemos – 2015-ųjų priėmime pagal populiarumą buvo šešta, antra pagal darbo užmokestį – informacinės technologijos – pagal stojančiųjų pasirinkimą buvo 55-a, o štai elektros inžinerijos ir skrydžių valdymo studijos, patenkančios į darbo užmokesčio reitingo dešimtuką, populiarumo reitinge užima 286-ą ir 266-ą vietas.

Prognozuojama, kad daniškai, švediškai, norvegiškai ar suomiškai mokančių darbuotojų Lietuvoje reikės vis daugiau.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, paklaustas, ką studijuoti pasirinkęs neprašausi, svarsto, kad perspektyviausių specialybių rinkinys nesikeičia: įmonėms trūksta IT specialistų, įvairių sričių inžinierių.

Apie IT specialistų paieškas neseniai paskelbė ir SEB, „Swedbank“, „Danske Bank“. Didelę pastarųjų specialistų – programuotojų, projektų vadovų, net pardavimo vadybininkų, išmanančių būtent IT sektorių, paklausą patvirtina ir internetinės personalo paieškos ir atrankos įmonės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

O jei fiziniai, technologijų mokslai – ne prie širdies, verčiausia mokytis skandinavų kalbų. Prognozuojama, kad daniškai, švediškai, norvegiškai ar suomiškai mokančių darbuotojų Lietuvoje, kurioje kuriasi užsienio kapitalo klientų aptarnavimo centrai, plečiasi skandinaviški bankai, reikės vis daugiau.

Reikėtų turėti „kietą“ specialybę, pavyzdžiui, technologijų mokslų srities, bet ne vadybos.

Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas patarimą, kaip planuoti ateities karjerą, paprastai prilygina sumuštinio, kurio pagrindas būtų rimtas išsilavinimas, sluoksniavimui: „Reikėtų turėti „kietą“ specialybę, pavyzdžiui, technologijų mokslų srities, bet ne vadybos. Vadyba, finansai, rinkodara ar tarptautinis verslas gali būti sviesto sluoksnis ant duonos, kuri būtų bioinžinerija ar kas nors panašaus. Na, o dar užbarstęs minkštųjų gebėjimų – darbo komandoje, lyderystės, gauni visą sumuštinį ir tampi pusfabrikačiu, kuris jau gali išeiti į darbo rinką.“

Architektams nebėra projektų

LDB prognozuoja, kad daugiausia ieškančių darbo šiemet bus administratorių, pardavimo vadybininkų, buhalterių ir apskaitininkų, žinoma, teisininkų, socialinių darbuotojų. Tos pačios specialybės vyrauja ir ilgalaikių bedarbių sąraše. Dar pernai buvo paskelbti ir vis žadamo sudaryti specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminės analizės rezultatai, bet juose su minuso ženklu paminėtos studijos kažkodėl nepraranda aukščiausių pozicijų pagal populiarumą tarp stojančiųjų.

Matematikos ir kompiuterių studijų absolventams, atvirkščiai, įsidarbinti lengva, o atlyginimai didesni už šalies vidurkį.

„Su didžiausiomis problemomis susiduria teisės absolventai: jiems sunku įsidarbinti, o jei ir pavyksta – atlyginimai maži. Taip pat nedidelius atlyginimus gauna baigusieji menų, gyvybės mokslų studijas, istorijos, filologijos, komunikacijos absolventai, – absolventų įsidarbinimo rezultatus primena MOSTA Studjų politikos ir analizės skyriaus metodininkas Gintautas Jakštas. – O matematikos ir kompiuterių studijų absolventams, atvirkščiai, įsidarbinti lengva, o atlyginimai didesni už šalies vidurkį. Nesunkiai darbą randa ir inžinieriai, nors jų atlygis šiek tiek mažesnis, panašiai sekasi ir technologijų absolventams.“

Ekspertai tvirtina, kad baigusiųjų teisės studijas perprodukcija yra milžiniška. Ir nors „Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinės teisėjų pajamos yra antros didžiausios Lietuvoje po skrydžių vadovų, pastarųjų metų absolventams mantijos apsivilkti nesiseka: A.Francas skaičiuoja, kad apskritai teisininkams per metus atsiranda 60–70 naujų darbo vietų, o universitetus kasmet baigia 1–1,5 tūkst. teisės absolventų. Iš 2015-aisias diplomą gavusių, bet kovo 1 d. darbo vis dar ieškojusių absolventų daugiausia turi būtent teisininko išsilavinimą.

Įsidarbinti sudėtinga ir rinkodaros specialistams: „CV-Online“ atstovė R.Karavaitienė sako, kad, panašiai kaip ir finansų, reklamos, statybos, logistikos, transporto sričių atstovams, darbo pasi­ū­l­ymų pasitaiko, bet darbdavių pasiūlymų, priešingai nei šių specialistų, nėra tūkstančiais.

„Paskelbus pasiūlymą rinkodaros specialistui, per dieną sulaukiame 50-ies kandidatų CV, ir visi jie stiprūs, visi turi patirties. Konkurencija didžiulė, o pasiūlymas tik vienas, tad daug žmonių lieka už borto. Rinkoje jų labai daug, kaip ir žmogiškųjų išteklių specialistų, turizmo, viešbučių sektoriaus atstovų“, – vardija R.Karavaitienė.

Ypač teisininkai jau seniai tapo televizinių parodijų ir anekdotų herojais, bet ekspertai pastebi, kad perpildytų profesijų sąrašas nesibaigia. Miglota ateitis laukia ir dar vienos prestižinės ir rimtos specialybės – architektūros absolventų.

Absolventai, ko gero, tikisi, kad baigę studijas projektuos Nacionalinę dailės galeriją, bet dažnai daugiausia, ką jie gali daryti, yra sandėliukų projektavimas.

„Matyti, kad ir architektūros srityje yra didelė perprodukcija, kad ir kaip būtų keista, nes jų skaičius nereguliuojamas. Latviai per metus parengia 20, estai – 15, o mes – 200 architektų. Mūsų absolventai, ko gero, tikisi, kad baigę studijas projektuos Nacionalinę dailės galeriją ir panašius objektus, bet dažnai daugiausia, ką jie gali daryti, yra sandėliukų prie namo projektavimas. Kon­kurencija šioje srityje – didžiulė“, – nauja tendencija stebisi A.Francas.

Ketvirtojoje pramonės revoliucijoje administratorių nebereikia

Ateitis priklauso programuotojams, sistemų analitikams, programinės įrangos inžinieriams ir kitiems šios šiuolaikinės gildijos nariams. Trumpai tariant, viskas, kas susiję su informacinėmis technologijomis, po kelerių ar keliolikos metų bus tik dar labiau reikalinga, todėl šiems specialistams atsiras ne tik darbo vieta, bet ir geras atlygis. Šviesi ateitis žadama matematikams, didžiųjų duomenų analitikams, biotechnologams, robotikos, automatikos specialistams, galintiems programuoti robotus, taip pat medikams.

Šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija: viskas skaitmeninama, apdorojamų duomenų kiekiai tik didėja, procesus valdo nebe rankos, o sistemos ir kompiuteriai. „Alliance for Recruitment“ partneris A.Francas baiminasi, kad jaunimas kol kas lieka šio virsmo šešėlyje ir nesupranta, jog turi įgyti išskirtinę (pavyzdžiui, emociniu intelektu) specialybę, turėti skirtingų sričių gebėjimų derinį, antraip juos pakeis robotai.

„Šiandien administratoriumi jau gali dirbti mašina, kuri atsako į elektroninius laiškus, bend­rauja su žmonėmis. Neseniai viena Jungtinės Karalystės laikinojo įdarbinimo kompanija, teikianti žemesnės kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimo paslaugas, apskaičiavo, kad apie 66 proc. tokių profesijų yra rizika išnykti dėl robotizacijos. Sandėlyje robotas dėžę perkrauna per 8 sekundes, o jis juk gali dirbti visą parą, be pertraukų pavalgyti ar parūkyti. Tad technologijos paveiks daug darbų. Neaišku, ar greitai jos pasieks Lietuvą, tačiau žinome, kad jų sparta didelė“, – prognozuoja A.Francas ir priduria, kad jei studijų programoje nėra nė žodžio apie IT, ją rinktis – daugiau nei rizikinga.

Futuristai prognozuoja, kad visos įmonės per artimiausius 10–20 metų taps IT įmonėmis, kuriose visus procesus valdys kompiuteriai, todėl bent kokių IT žinių reikės įvairiausių profesijų atstovams. Taigi specialistai pabrėžia svarbą ne tik įgyti paklausią profesiją, bet ir nusiteikti turėti neišvengiamą gebėjimų derinį. „Ateities profesijos reikalaus specialistų, kurie, be tradicinių savo srities žinių, gebės valdyti ir joje naudojamas sistemas“, – prognozuoja Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) Informatikos katedros lektorius dr. Darius Dilijonas.

Jis paaiškina, jog specialistų gebėjimų poreikis bus susijęs su automatizacija, technologijomis, kurios jau dabar yra taip išsivysčiusios, kad galima taikyti dirbtinio skaitinio intelekto metodus ir kai kuriuos anksčiau žmonių atliekamus darbus perduoti mašinoms. Pavyzdžiui, viena Nyderlandų įmonė, kurioje technologu dirba D.Dilijonas, atlieka projektą, skirtą sukurti sistemai, kuri pagal skirtingus duomenis automatiškai prognozuotų pastatų būklę ateityje.

„Kadangi Nyderlanduose daug pastatų stovi ant polių, arti vandens, kuriame sistemą, kuri pagal skirtingus duomenis leistų prognozuoti jų būklę: pagal palydovo duomenis matome polių nukrypimus, iš kadastro sistemų gauname duomenis apie vandens lygį, iš registrų centrų ir mokesčių inspekcijos – apie turto vertę, iš inžinerijos įmonių – informaciją apie atliktus polių priežiūros darbus. Taip galime sukurti modelį, pagal kurį identifikuojama būklė ir prognozuojama, kurių namų pamatai ateityje suges. Juk dabar šiuos darbus rankiniu, spėjimo būdu atlieka žmonės – tikrina, matuoja, gręžia, o ateityje sistemos leis pakeisti šias pozicijas: bus galima prognozuoti, numatyti ir užsiimti prevencija. Nyderlanduose ši tema labai aktuali, nes pamatų griovimas gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų“, – pasakoja VU KHF lektorius.

D.Dilijonas pritaria, kad kokybės, precizikos ir kūrybos nereikalaujančios, mechaniškai atliekamos užduotys bus automatizuotos, tad reikės specialistų, kurie prižiūrėtų ir tobulintų šias technologijas.

„Tai bus persikvalifikavimas iš mechaninio darbo į didesnės pridėtinės vertės kūrimą“, – apibendrina mokslų daktaras ir priduria, kad kai kurios profesijos, pavyzdžiui, apskaitininko, neišnyks, tačiau atsiras kitokių darbo principų, todėl reikės dirbti su darbą automatizuojančiomis sistemomis. Tarkime, gydytojas diagnozę turės nustatyti remdamasis ne tik tradiciniais metodais, bet ir pasitelkdamas išmaniuosius laikrodžius, kurie gali nustatyti pirminius kai kurių ligų simptomus – širdies, miego sutrikimus.

„Kai kalbama apie perspektyvias specialybes, orientuotis galima nesunkiai: gerų galimybių turi visos specialybės, susijusios su informatika, informacinių sistemų kūrimu ir jų vystymu. Prog­nozuojama, kad šių specialistų trūks dar 10 metų, tad pasirinkęs tokią specialybę neprašausi“, – neabejoja D.Dilijonas.

Didėjant duomenų srautams šiuo metu paklausūs duomenų analitikai, o ateityje prognozuojamas dar didesnis jų stygius, nes įmonėse informacijos tik daugės. Todėl D.Dilijonas tvirtina, kad itin graibstomi bus specialistai, gebantys dirbti su didžiaisiais duomenimis, juos apdoroti, kurti modelius ir rasti įžvalgų. „Duomenų analitikai šiuo metu geriausiai apmokami specialistai Europoje ir jų trūksta, todėl universitetai pastaruoju metu ėmė siūlyti daugybę šių studijų programų“, – komentuoja VU KHF lektorius.

Būtent dėl didžiųjų duomenų analizės šviesią ateitį jis prognozuoja ir matematikos, ekonometrijos absolventams.

Užsienietiškose „Forbes“, „Business Insider“ ir kitų žiniasklaidos priemonių sudaromose daug žadančių profesijų prognozėse įvardijami ir visų sričių gydytojai, slaugai ir t.t. Specialistai tvirtina, kad tarptautinės prognozės nėra tolimos ir Lietuvai.

„Kaip ir visa Europa, Lietuva sensta, todėl manau, kad medikų, globos specialistų paklausa didės. Be to, šios paslaugos linkusios migruoti į pigesnes šalis: vokiečiai senjorai gyvena Ispanijoje, suomiai – Talino apylinkėse, nes ten medicinos, priežiūros paslaugos kainuoja mažiau. Lietuvoje tokios tendencijos dar nėra ryškios, bet jei pavyktų pritraukti skandinavų, vokiečių ar prancūzų kalbas mokančio medicinos personalo, atsirastų gera niša. Kita vertus, turint tokią specialybę bus lengva įsidarbinti bet kur pasaulyje“, – svarsto S.Besagirskas.

Tačiau neseniai MOSTA paskelbtoje lentelėje matyti, kad nors medicinos studijų programos praėjusiais metais tarp stojančiųjų buvo populiariausios, darbo užmokesčio reitinge jos užima 264-ą ir 267-ą vietas, o, pavyzdžiui, odontologija, ketvirta pagal populiarumą tarp stojančiųjų, yra 55-a pagal darbo užmokestį.

Studijos nėra tikslas

IT ir ryšių asociacijos „Infobalt“ duomenimis, pagal IT darbuotojų skaičių Lietuva stipriai atsilieka: pernai šie specialistai sudarė vos 1,7 proc. visų dirbančiųjų, o kvalifikuotų IT specialistų trūkumas Lietuvoje iki 2020 m. gali pasiekti 10 tūkst., Europoje – 750 tūkst.

Perspektyvi IT sritis neretai atrodo nepasiekiama ir reikalaujanti tiksliųjų mokslų gabumų. Tačiau S.Besagirskas sako, jog toks įspūdis gali būti klaidingas vien todėl, kad mokyklose nėra galimybių prisiliesti prie šių mokslų: kai nebandei, ir nežinai, kad gabumų užtektų. Nors mokyklose pasitaiko verslo, universitetų iniciatyvų sudominti mokinius robotika, programavimu, skaičiuojant pagal visą mokyklų tinklą jos nesudaro nė vieno procento ir toli gražu nėra sistema.

„Mokyklose trūksta techninių, tiksliųjų mokslų mokytojų, nes neretai jie būna persikvalifikavę iš kitų dalykų, todėl silpnesni. Vaikams tiesiog neatskleidžiamas šių mokslų žavesys, juk per 90 proc. neformaliojo ugdymo būrelių yra šokiai, dainos ir sportas. Vaikai neturi galimybės programuoti, tad sako, kad neturi tam gabumų, nors iš tiesų nė nebandė, nebent paviršutiniškai“, – svarsto LPK atstovas.

S.Besagirskas svarsto, kad jei daugiau abiturientų studijuotų tiksliuosius, technologijų mokslus ir rinktųsi jų specialybę, sumažėtų spaudimas socialiniams mokslams – nebūtų tokios didelės konkurencijos, kiltų atlyginimai. „Dabar, kai visi bando išgyventi iš socialinių ir humanitarinių mokslų, darbdaviai gali siūlyti ir mažesnius atlyginimus, nes darbuotoją pakeisti kitu yra lengva“, – pastebi S.Besagirskas.

Už aktyvų bendradarbiavimą su verslu sudarant studijų programas, kuriant ES finansuojamus projektus ir kitas partnerystės formas LPK atstovas giria Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetus. Pasak jo, visai gali būti, jog kai kurios aukštosios mokyklos pagaliau pasišovė bendradarbiauti su darbdaviais ir tam, kad galėtų išlaikyti mokslo slėnius, nes jei ilgainiui valstybinio finansavimo jiems nebeliks, išlaikyti šiuos darinius universitetams bus didelė prabanga arba nepakeliama našta.

„Manau, kad poreikis įveiklinti slėnius yra vienas apsektų, spaudžiančių juos iš apačios. Be to, reikia konkuruoti dėl studentų  lengviau techninėse specialybėse, nes galima abiturientus sugundyti darbu ir atlyginimu, o socialiniuose moksluose tai gerokai sudėtingiau“, – paaiškina S.Besagirskas.

Dabartiniams studentams ekspertai pataria studijų metais ieškotis nefiktyvios praktikos ir apsispręsti, į kokį darbą taikys gavę diplomą.

„Kuo anksčiau jaunuoliai „susitepa rankas“ ir išbando save tikrame darbe, tuo lengviau jiems bus realiai įvertinti situaciją. Bakalaurams, neturintiems nei praktikos, nei patirties, pasakome, kad jie per vėlai prisiruošė ieškoti darbo: jų bendrakursiai jau turi patirties, nes jai įgyti paskyrė visas vasaras“, – pasakoja A.Francas.

57 proc. abiturientų, kurie, tikėtina, dar nėra apsisprendę dėl studijų pasirinkimo, „Veido“ kalbinti pašnekovai pataria nepasikliauti vien draugų ir artimųjų patarimais ir domėtis ne tik studijų programa, bet ir darbo vieta.

„Pirmiausia reikia pagalvoti, kam reikalingos studijos. Studijuoti reikia tam, kad pasiektum tikslą. Pačios studijos negali būti tikslas. Pirmiausia galima išsirinkti norimą darbą, o tada domėtis, kokių studijų reikia šitai pozicijai gauti“, – apibendrina MOSTA metodininkas G.Jakštas.

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Jaronimas Jaronimas rašo:

    Programavimas, be abejonių perspektyviausia sritis, bet kas jei nesi “technarius”?
    Tada galima gilintis į analitiką (jei esi matematikas), interneto rinkodarą (jei esi kūrybiškas ir analitiškas), o jei ir analitiškas, ir kūrybiškas, tuomet SEO paslaugų teikimas gali būti išeitis: http://www.webconsulting.lt/konsultacijos-verslui/seo-paslaugos/


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...