2012 Balandžio 20

Ką rodo gimnazijų reitingas?

Algimantas Šindeikis

 

 

Daugiau kaip pusė šiuolaikinių abiturientų sovietmečiu nebūtų gavę vidurinio mokslo baigimo atestato. Ką reiškia mūsų valstybės ateičiai taip žemai nuleista vidurinio mokslo baigimo kartelė?

„Veido“ sudarytas gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingas rodo, kad daugiau nei pusės Lietuvos mokyklų abiturientai per valstybinius egzaminas nesurenka net 50 balų (skaičiuojant visų abiturientų laikytų valstybinių egzaminų vidurkius iš 100 galimų balų). Pasitelkus sovietmečio vertinimo 5 balų vertinimo skalę tai reikštų, kad tų mokyklų abiturientų valstybinių egzaminų vidurkis būtų 2,5 balo. Tai yra jie sovietiniais laikais nebūtų gavę brandos atestato.

Įvertinant tai, kad šiandienos Lietuvos mokykloje moksleiviai A (aukščiausiu) lygiu studijuoja tik kelis pasirinktus dalykus, o kitus tik paviršutiniškai, kyla pagrįstas klausimas, kokios kokybės yra mūsų moksleivių žinios. Ar tos gimnazijos ir vidurinės mokyklos, kuriose abiturientų valstybinių egzaminų vidurkis nesiekia 50 balų, apskritai atitinka šiuolaikinei mokyklai keliamus reikalavimus, ar tik atlieka vaikų lavinimo paslaugą pro forma?

Ar tai, kad šiandien vidurinės mokyklos baigimo atestatas duodamas visiems, kurie surinko daugiau nei 0 balų, nereiškia, jog daug mūsų vidurinių mokyklų virsta tik „maloniu“ laiko leidimu, kuris ateityje brangiai kainuos tiek patiems moksleiviams, tiek visai valstybei? O kartu studijuojantys motyvuoti ir nemotyvuoti moksleiviai nesmukdo bendro Lietuvos vidurinio mokslo lygio? Jei vertinimo sistema būtų griežtesnė ir vidurinės mokyklos baigimo balas turėtų būti ne didesnis nei 0, o, tarkim, didesnis nei 30 balų, iš „Veido“ sudaryto reitingo moksleivių tėvai matytų, kuriose vidurinėse mokyklose besimokantys jų vaikai tiesiog nesugebės baigti vidurinio mokslo. Gal tada tėvai skirtų daugiau dėmesio ir lėšų savo vaikų ugdymui ir būtų daug reiklesni vidurinėms mokykloms, jose dirbantiems mokytojams bei jų vadovams.

Ar toks rezultatas, koks pasiektas per 22 atkurtos nepriklausomybės metus Lietuvos gimnazijose ir vidurinėse mokyklos, tikrai tenkina moksleivių tėvus ir valstybę apskritai? Prof. Alfonsas Eidintas naujausioje savo knygoje „Antanas Smetona ir jo aplinka“ apie pirmosios Lietuvos Respublikos inteligentijos gyvenimą rašo: „Žmogaus gyvenime bene svarbiausi yra šeima ir mokytojas – ypač tai pasakytina apie vaikystės ir jaunystės metus, kai auganti atžala formuojasi kaip asmenybė, kaip tos visuomenės žmogus, kuris akivaizdžiai žingeidesnis už kitus bendraamžius, kuris jau kyla iš bendraamžių, kaip ieškantis atsakymų į jam rūpimus klausimus, kuris reiškia savo interesus, pirmuosius žingsnius žengdamas vaikystės ir jaunystės metais ir kone instinktyviai reikalaudamas kieno nors paramos, pagalbos ar netgi postūmio tam tikriems darbams, sumanymams ar svajonėms įgyvendinti.“

Ar mūsų vaikai šiandienos Lietuvos mokykloje gauna tokį postūmį, apie kurį kalba prof. A.Eidintas? Ar sumenkinus abiturientų pasiekimų vertinimo rezultatus, o į aukštąsias mokyklas priimant praktiškai visus norinčiuosius šiuolaikiniam jaunimui nėra pasiųstas neteisingas signalas: jūsų žinių lygis nebesvarbu, atestatą ir aukštojo mokslo diplomą gausite bet kokiu atveju? Ar ne tokia švietimo sistema lemia milžinišką šiandienos jaunimo nedarbo problemą?

Šiuolaikiniam mokytojui tenka ypatingi iššūkiai. Moksleiviai, gimę ir augantys interneto amžiuje, yra kitokie. Jiems lengvai prieinamas didžiulis keikis informacijos, įvairios modernios elektroninės erdvės pramogos, beribio bendravimo galimybės socialiniuose tinkluose seniai iš mokyklos ir mokytojo atėmė žinių šaltinio monopolį. Bet tokios beribės informacinės galimybės mokytojams kelia naujus uždavinius. Ar Lietuvos mokykla dar turi galimybių įtikinti šiuolaikinius moksleivius, kad šie privalo giliai suvokti klasikines disciplinas ir išsiugdyti gebėjimus mokytis bei kurti?

Moksleivis, atsidūręs milžiniškame informacijos sraute, pakliuvęs po masinės kultūros presu, turi būti išmokytas atsirinkti vertingą ir nevertingą informaciją, sugebėti kritiškai vertinti aplinką ir jos siūlomas galimybes. Mokytojui šiandien tenka ne tik žinių skleidėjo, auklėtojo ir ugdytojo vaidmuo. Jam tenka pirmojo gido, pirmojo vedlio po modernų pasaulį vaidmuo. Ar šiuolaikinis mokytojas, sudomindamas moksleivius milžiniškomis su kokybiškomis žiniomis ir gebėjimais susijusiomis galimybėmis, gali jų tėvams padėti nugalėti kovą dėl vaiko ateities prieš smurtą ar elementarų bukumą skatinančius kompiuterinius žaidimus, talentingai įtraukiančius į pavojingas pramogas, kuriose sudeginamas visas paauglių laisvalaikis ir mokymuisi bei saviugdai skirtas laikas?

Ką rodo pedagogų streikai? Labiau nei akivaizdu, kad jie nukreipti prieš bet kokias reformas, prieš bet kokį mokyklų ir mokytojų progresą. Ko reikalauja streikuojantys pedagogai? Kodėl bijo atestacijos? Ar dėl to, kad tai legalus būdas atleisti šio darbo negalinčius dirbti mokytojus?

Tarp kitų mokytojų reikalavimų – ir siekis įvesti vadinamąją minimalią „18 kontaktinių valandų pedagoginę normą“, kuri apsaugotų mokytojus nuo per didelio turimų pamokų skaičiaus apkarpymo. Mokytojai taip pat pasisako ir prieš jų veiklos vertinimą kas ketveri metai.

Pedagogų profesinės sąjungos, gindamos savo narių interesus, neturi pamiršti, kad jų interesai negali būti iškeliami aukščiau moksleivių ir jų tėvų, mokesčių mokėtojų, interesų.

Ar tikrai turi teisę streikuoti ir reikalauti didesnių atlyginimų bei netaikyti atestacijos tų mokyklų pedagogai, kurių abiturientų valstybinių egzaminų vidurkis nesiekia 50 balų? Ar nepasiekiančiųjų 30 balų vidurkio mokyklos apskritai neturėtų būti uždaromos? Ar tokių žemų balų vidurkiai yra nulemti tik tam tikrų Lietuvos vietų piliečių socialinių sluoksnių nerimto požiūrio į mokyklas, ar šią atsakomybę turi dalytis ir tų mokyklų mokytojai bei jų vadovai?

Į šiuos klausimus turi atsakyti tiek patys pedagogai, tiek Lietuvos švietimo vadovai ir vadybininkai.

 

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (12)

  1. Lina Lina rašo:

    Sovietmečiu trečdalis mokinių po 9 klasės eidavo įprofesines mokyklas ar technikumus, o kur eiti dabar? Ne vienas ir išeitų, bet pasirinkimo kaip ir nėra. O dar tas visagalis “krepšelis”. Ir nereikėtų pamiršti, kad vidurinėse lieka dažnai tie, kurie nepatenka į gimnazijas. Tiesa, kai kurių gimnazijų irgi tik pavadinimai, bent bent jau miestų (didžiųjų) gimnazijos nepriima su trejetais. Vidurinės turi priimti visus pagal gyvenamąją teritoriją. Tad pasakius A reikėtų pasakyti ir B.

  2. lilė lilė rašo:

    Na, dėl vienos minties noriu pasisakyti. net išorinio audito rezultata, nepalankūs kai kuriems mokytojams (kai įvertinamas aiškiai prastas jų darbas) nesuteikia galimybės atleisti mokytojo iš darbo. Jūs manot įvertinimas N raide ką nors keičia? Tam mokytojui net ausys nekrusteli, simuliuojantys darbą turi oi kokią storą odą, net sunku patikėti tuo. Apie savigarbą net nekalbu.

  3. Pritariu lilei Pritariu lilei rašo:

    Simuliuojančių darbą yra net kai kuriose iš tų gimnazijų, kurios patenka į dešimtuką geriausiųjų. Simuliantų oda tokia stora, kad jiems viskas dzin. Profsąjunga juos gina. Eksperto vardo niekas neatims. Nesvarbu, kad mokinukai po mėnesio iš tokių mokytojų pamokų kartais išlaksto – krūvis gi tarifikuotas metams. Sėdi sau šiltai, alga eina. O ko daugiau norėt?

  4. Remis Remis rašo:

    Reitingas – tai yra gerai, o A.Šindeikio mintys apie mokyklų rezultatus – absurdas ir absoliutus egzaminų sistemos neišmanymas. Plačiau galima pasižiūrėti www tšk bakonis tšk lt

  5. www www rašo:

    Kaip suprantu, autorius mano, jog tiems vaikams, kurių galvose ir širdyse elementari tuštuma, yra geriau gatvėje valkatauti nei dar kelerius metus mokyklos suolą pazulinti. Jeigu jis nutaria vis dėlto eiti į 11 klasę ir laikyti egzaminus, bet mokytis nenori, o nelabai ir geba, ką daryti? Neleisti? Mokytojai šiuo metu yra skatinami prisiimti kaltę dėl visko: kad vaikui neįdomu, kad nesimoko, kad rūko, kad geria, kad smurtauja, kad alkanas, kad nemylimas,kad vaikų prisidaro… manau, greitai būsime apkaltinti ir dėl išsigimimų bei apsigimimų…

  6. rasa rasa rašo:

    Mokyklos margos, bet pasaulis dar margesnis. O kad Lietuvos švietimo sistemą VISĄ – ne tik bendrojo lavinimo sritį – ėda bendras vėžys, – dirbantys mokytojai, mokyklų vadovai ir akylesni žiniaskliados atstovai labai gerai žino mažiausiai 10-15 metų. Deja, lietuviškiems politikieriams svarbiausios žmogui sritys – kultūra, švietimas, sveikatos apsauga – rūpi mažiausiai… Apmaudu, kad ir šio straipsnio autorius nuėjo lengviausiu keliu – apkaltino mokytojus… Ir akivaizdu, kad nei gerb. A.Šindeikis, nei komentatoriai realios situacijos mokyklose ne tik savo “jautria oda” nejaučia, bet nei matę, nei girdėję… O štai apie mokytojų profsąjunginę veiklą ir matę, ir – aišku – girdėję :) )) Gaila tik, kad taip pat – labai paviršutiniškai…

  7. Mokytoja Mokytoja rašo:

    Seimas,valstybininkai,korupcija-kokie žmonės ten,pagal tai galime spręsti apie visuomenės sugedimo laipsnį ir nekaltinti mokytojų visom bėdom…nes už varganus grašius oi kiek tenka dirbti jiems,kad ir lodarius iki teigiamų rezultatų pritraukt…prikūrė reformatoriai kolonijų,kas domisi švietimu,žino pagrindinių mokyklų specifiką,baisiau jau nebeūna,o žmonės ten dirba…

  8. neutralus neutralus rašo:

    Gal aš ir ne į temą, bet labai graudu skaityti tik apie blogai dirbančius mokytojus, nors tikrai yra tokių, net ir geriausiose gimnazijose. Esu tas, kuris išklauso vaikus, tėvus, mokytojus ir matau, kad problemų turi visi. Tačiau dažnai pasigendu tėvų atsakomybės, kad vaikus laiku išleistų į mokyklą, sudarytų sąlygas namuose mokytis, pasidomėtų kokie mokymosi rezultatai, apsilankytų mokykloje, nupirktų priemones ir tt… Kaip gera dirbti su tais, kurie nori, gali, ar iš baimės tėvams stengiasi. Ką gali padaryti mokytojas pamokoje, kai mokinys ateina į mokyklą iš “naktinio žygio” ar “dramos namuose”, kai tėvai nežino kur jis būna, ką veikia, ar iš vis jų neklauso. Žinoma, galime mušti mokytojus, nes reitingai spaudžia, respublika sužino kas yra kas, o kas išreitinguos šeimas, tėvus, specialiųjų poreikių turinčius mokinius???

  9. Anonimas rašo:

    Pritariu Remiui. Žmogus visai neišmano valstybinių egzaminų sistemos.

  10. pedagogas pedagogas rašo:

    Gaila ir graudu, jog mokinius spraudžiame į reitingų, procentų, suvestinių rėmelį. Kiekvienu atveju yra individualu. Neneigsiu, jog dabartinė visuomenė sunkiai serga, tai atsispindi ir mokyklose. Jeigu sovietmečiu spec. poreikių vaikai mokėsi internatuose, tai dabar jiems modifikuojamos, adaptuojamos programos ir jie sėkmingai baigia GIMNAZIJĄ…kaip ir didžiulė armija pilkos masės, kurią tėvai stumia, o pedagogai traukia už ausų. gėda, kad nėra įstatymo, tinginiams draudžiančio laikyti A lygiu gimtosios kalbos egzaminą,- tik rekomenduojama nelaikyti. Sauso nieks neklauso, o rezultatai kažkodėl krypsta į mokytojus. Atsipeikėkite pagaliau. Lankomumo problemų begalė: kol tėvai nemokės baudų už tyčinį pamokų praleidinėjimą (jie gi, kaip ir Vaikų Teisių gynėjai, dangsto savo atžalas), tol tęsis patyčios.

  11. Renoldas Renoldas rašo:

    Mintys vertos dėmesio.
    Bet kriterinio ir norminio vertinimų painiojimas rodo visišką neįsigilinimą į situaciją. Pagal dabartinę sistemą bendras Lietuvos išlaikiusiųjų egzaminą vidurkis būna žemesnis už 50 (teoriškai idealiu atveju galėtų nežymiai viršyti 50), o tarybiniais laikais vidurkis teoriškai galėjo būti bet koks. Lyginti tuos dalykus – beprasmiška.

  12. Runkelis Runkelis rašo:

    I


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...