2010 Birželio 02

Darbas

Jaunimo nedarbas turės pragaištingų padarinių

veidas.lt

Šiuo metu kas trečias jaunas žmogus Lietuvoje neturi darbo. Specialistai prognozuoja, kad ir ateityje sunkiausiai seksis susirasti darbo būtent jaunuoliams, neturintiems jokios darbo patirties.

Šią savaitę studijas Baltupių profesinio rengimo centre baigiantis dvidešimtmetis Andrius T. jau liepą trauks į Švediją. Ten ketina dirbti ir toliau studijuoti fotografiją. “Lietuvoje nesitikiu susirasti darbo. Be to, už studijas Vilniaus dailės akademijoje per metus turėčiau mokėti apie 10 tūkst. Lt”, – gyvenimo patirtimi dalijasi jaunuolis.

Vilnietis sako, kad draugų, su kuriais užaugo, nebeliko. Vienas jų, Žilvinas, baigęs mokyklą Lietuvoje net nebandė studijuoti, nes norėjo tapti psichologu. Čia, anot jo, labai menkas parengimo lygis. Taigi jis įstojo į Anglijos universitetą. Kiti pašnekovo draugai gyvena Olandijoje ir Belgijoje. “Ir aš pats nematau jokių galimybių čia pasilikti. Net jei ir gaučiau darbo, už atlyginimą išgyventi negalėčiau”, – įsitikinęs Andrius.

Prieš metus vadybos studijas baigusi Sandra Staučytė vis dar tebemano, kad ir mūsų šalyje galima įsitvirtinti ir oriai gyventi, tad darbo atkakliai ieško Lietuvoje. Merginos tvirtinimu, darbdaviai nori, kad jiems dirbtų žmogus, kuris moka devynis amatus. “O aš neturiu patirties”, – liūdnai atsidūsta Sandra. Jos nedžiugina ir siūlomas atlyginimas, bet mergina vis dar tikisi rasti darbo pagal profesiją. Ir tinkamai mokamo.

Statistika karti

Praėjusią savaitę atskriejo džiugi žinia: nedarbo lygis stabilizavosi – pirmą kartą registruotų bedarbių nuo 327,7 tūkst. sumažėjo iki 326,1 tūkst. “Nedarbo sumažėjimas šalyje fiksuotas pirmą kartą nuo 2008-ųjų spalio”, – paaiškina Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Balašaitis.

Gera naujiena ir ta, kad per savaitę įsidarbino 4306 biržoje registruoti žmonės, o darbdaviai pasiūlė 2620 laisvų vietų.

Tačiau tarp šių skaičių slepiasi karti tiesa: šiuo metu darbo neturi kas trečias jaunas žmogus, ir jiems šviesesnio gyvenimo nematyti, nes jaunimo nedarbas ir toliau didėja. Gegužės 1-ąją biržoje buvo įregistruota net 46,4 tūkst. bedarbių iki 25-erių metų. “Eurostato” duomenimis, pagal jaunimo nedarbą Lietuvą lenkia tik Ispanija – ten darbo neturi 39 proc. jaunimo.

Netruks ateiti liepa ir į darbo biržą plūstelės šiųmečiai aukštųjų mokyklų absolventai. Pernai per du vasaros mėnesius darbo biržoje buvo įregistruota net 9,6 tūkst. absolventų. Jie sudarė ketvirtadalį visų jaunų užsiregistravusių bedarbių.

Didžiausias jaunimo nedarbas dabar Vilniaus rajone, Panevėžyje, Alytuje ir Druskininkuose, mažiausias – Neringoje.

Kas turi galimybių įsidarbinti

Tai, kad jaunimo nedarbas – universali bėda, rodo ir kitų šalių statistika. Štai ES jaunimo nedarbas siekia 19 proc., nors bendras – tik 9,1 proc. Lietuvoje tendencijos panašios. Darbo biržos specialistai tikina, kad įgijus profesiją darbą rasti lengviau. Deja, didesnė dalis jaunų bedarbių (56 proc.) neturi jokios kvalifikacijos.

Pasak asociacijos “Investors Forum” direktorės Rūtos Skyrienės, natūralu, kad recesija visų pirma paliečia jaunus žmones, nes jie nori tobulėti, tęsia studijas, todėl ne visas jėgas gali skirti darbui. Jie planuoja kurti šeimas, jiems reikia namų, kreditų.

R.Skyrienė prisimena ir vieną itin lietuvišką simptomą: jaunimas mažiau pakantus nelegaliam darbui, o tai ypač svarbu verslui, kuris kraustosi į šešėlį. Lojalumo darbdaviui stoka – irgi jaunimo bruožas. Kita vertus, jauni ir atleidžiami pirmieji – juk jų stažas nedidelis, vadinasi, ir išeitinės išmokos mažos.

Vis dėlto darbo rinkos prognozė rodo, kad mažos privačios įmonės jau šiemet turėtų pradėti steigti naujų darbo vietų. Tik yra vienas “bet”: į tas vietas bus priimami patirties turintys žmonės.

Tokią prognozę patvirtina ir darbdavių teiginiai. Štai bendrovė “Kauno tiltai” dabar ieško inžinieriaus mechaniko. Ir nors šios įmonės personalo vadovė Rasa Mikalauskienė tikina, kad darbuotojo amžius jiems nesvarbus, vis dėlto norėtų, kad ateitų dirbti žmogus, jau turintis patirties.

Ne žalio darbuotojo laukia ir švedų kapitalo įmonė “Pelly Baltic”, kuri šiuo metu ieško inžinieriaus konstruktoriaus. Įmonė jau gavo gana daug gyvenimo aprašymų, bet tik šeši septyni svarstytini. Pasak direktoriaus Virginijaus Juknos, laimės tas, kuris labiausiai norės tobulėti, gebės dirbti ir mokės anglų kalbą. O lemiamą pliusą uždės įgyta patirtis. “Aš pats dirbau nuo trečio kurso, taigi gavęs diplomą jau turėjau ir patirties”, – tikina direktorius.

Taigi tam tikras išvadas jaunuoliai galėtų pasidaryti, t.y. darbo ieškotis jie turėtų pradėti dar studijuodami. Kaip tik taip pasielgė kita mūsų pašnekovė Dagnė Juzėnaitė. Ši mergina yra trečio kurso Lietuvos veterinarijos akademijos studentė, bet jau nuo liepos triūs veterinarijos klinikoje. Darbdavius sužavėjo merginos biografija. “Veterinarijos klinikose dirbu nuo 16 metų ir galiu profesionaliai padėti gydytojui. Savininkas, priimdamas mane, sakė, kad nenori veterinarų su diplomu, kurie nemoka šuniui vaistų suleisti”, – pasakojo Dagnė.

"Veido" archyvas

Nors D.Juzėnaitė mokosi tik trečiame kurse, darbo patirtį jau turi nemažą

Svarbiausia, kad jaunimas neprarastų motyvacijos dirbti

Nagrinėdamas jaunimo nedarbo tendencijas, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius dr. Boguslavas Gruževskis primena, kad nedarbas studijas ką tik baigusiam žmogui nėra toks grėsmingas kaip tam, kuris turi ilgesnį stažą. Juk jaunuoliui nedarbas dar nėra tapęs psichologine būtinybe. Be to, jaunimas neturi ekonominės priklausomybės ir didesnių finansinių įsipareigojimų.

Tačiau R.Skyrienė įsitikinusi, kad dabartinės tendencijos labai pragaištingos: “Juk jauno žmogaus psichika paveikiama, per pusmetį jis praranda motyvaciją dirbti. Jei nieko nedarysime, prarasime dalį visuomenės – vieni emigruos, kiti ims nusikalsti, treti įpras būti bedarbiais”.

Tad šiuo metu svarbiausia, kad valdančiosios koalicijos žodžiai, jog nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas taps svarbiausiu prioritetu, virstų bent šiek tiek matomais veiksmais. O galimybių, kaip sumažinti nedarbą, yra tūkstančiai, kai kurių jų galėtume pasimokyti iš kitų valstybių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Lengva pasakyt Lengva pasakyt rašo:

    Tarsi būtų paprasta dirbti studijuojant? Nebent studijos lengvos arba pažymiai nesvarbūs ir gali sau leist susimokėt…
    Be to sunku suderinti darbo ir studijų grafikus, na nebent į paskaitas neini.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...