2014 Birželio 13

J. Varanauskienė: gyventojai netikėtai atsiradusių lėšų piniginėse neužlaiko

veidas.lt

Namų ūkių finansinė padėtis 2014 metų pirmą ketvirtį buvo geresnė, palyginti su 2013 metų pradžia: ūgtelėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, mažėjo šildymo išlaidos. Statistika rodo, kad namų ūkiai dėl mažesnių išlaidų netikėtai sutaupytų lėšų piniginėse neužlaiko. Taip pat yra požymių, kad kai kurie žmonės jau iš anksto „savarankiškai įsiveda“ eurą, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.

„Dėsninga, kad pirmas metų ketvirtis namų ūkiams dažniausiai būna vienas sudėtingesnių finansiškai. Pirmiausia todėl, kad tenka atriekti didesnę dalį pajamų šildymo sąskaitoms. Vis tik ši žiema buvo ne tokia šalta ir gerokai trumpesnė, be to, pastebimai mažėjo šildymo kainos. Tai lėmė, kad namų ūkiai, palyginti su praėjusių metų pirmais mėnesiais, galėjo sutaupyti apie penktadalį šildymui skirto biudžeto“, – sako Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Pasak J. Varanauskienės, paanalizavus gyventojų finansinę elgseną, matyti, kad dėl šių priežasčių sutaupytas lėšas jie skyrė vartojimo reikmėms.

„Matyti, kad mažėjant pirmo būtinumo prekių kainoms, daugiau nuperkama ne pirmo būtinumo prekių. Be to, yra ir kitų vartojimą skatinančių veiksnių – rinkoje ir toliau mokamos menkos indėlių palūkanos, gerėja gyventojų lūkesčiai dėl didesnių pajamų. Kai kam laukiamas euras taip pat yra priežastis keisti  finansinę elgseną“, – sako J. Varanauskienė.

Naujas pastebimas reiškinys – grynųjų pinigų mažėjimas. Preliminariais SEB banko skaičiavimais, šių metų pradžioje vienam namų ūkių litui, laikomam finansų institucijų indėlių sąskaitose, teko maždaug 21 centas, laikomas grynaisiais pinigais. Pernai ir užpernai buvo maždaug 23 centų, tenkančių vienam litui, santykis.

„Šis naujas grynųjų pinigų mažėjimo reiškinys gali būti aiškinamas dvejopai. Pirma, gyventojai pamažu įpranta dažniau atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Antra, kai kurie žmonės jau keičia grynaisiais turimas litų santaupas į eurus. Pastarasis momentas šiuo metu yra gal net labiau lemiantis, nes, mažėjant grynųjų pinigų, indėlių nedaugėja“, – sako ekspertė.

Vis tik, pasak J. Varanauskienės, ne visų žmonių noras jau dabar santaupas grynaisiais keisti į eurus yra finansiškai pagrįstas, kadangi litai į eurus šiuo metu keičiami dar komerciniu kursu, be to, taikomas valiutos keitimo mokestis.

Kita vertus, kitų su euro įvedimu susijusių gyventojų elgsenos požymių rinkoje kol kas nepastebima. Didžioji dalis (78 proc.) santaupų finansų institucijose tebelaikoma litais, o būsto paskolų ir iki šiol buvo išduodama  daugiau eurais.

„Akivaizdu, kad gyventojams, jau pradėjusiems ruoštis euro įvedimui, daugiausia rūpesčių kelia grynieji pinigai. Ir nors šiuo metu gyventojai neskuba turimų santaupų litais nešti į finansų institucijas ir dėti indėlių, metų pabaigoje turėtų padaugėti žmonių, kurie taip padarys, kad lėšos sausio 1-ąją automatiškai virstų eurais be jokių papildomų mokesčių“, – sako J. Varanauskienė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...