2012 Gruodžio 02

Įrodymai daugiau nei akivaizdūs

Jonas Okmanas

JAV atskleisti dokumentai apie sušaudymą Katynės miške

 

Neseniai JAV buvo atskleista daugiau nei tūkstantis slaptų dokumentų apie praėjusio amžiaus vidurio įvykius Katynėje. Pagrindinė išvada, kurios priėjo istorikai ta, kad JAV valdžia  jau 1943 metais žinojo, jog Sovietų Sąjunga surengė masines žudynes, tačiau dėl strateginių sumetimų šiuo nusikaltimo faktus nutylėjo. Ši išvada, beje, dar kartą patvirtino seniai gyvavusią nuomonę, kad Vašingtonas Antrojo pasaulinio karo metais dangstė NKVD nusikaltimus.

 

1943 metais masinę sušaudytų lenkų karininkų kapavietę aptiko nacių kariuomenė, kuri 1941 metais okupavo Rusijos Smolensko sritį. Vokiečiai tikėjosi, kad tai bus puiki proga supykdyti rusus su savo sąjungininkais: nacistai surengė spaudos konferenciją, kurios metu paskelbė, kad lenkus Katynės miške sušaudė Maskvos valdžia. Vokiečiai paskelbė specialiai sukurtos komisijos ekspertų išvadas, kuri patvirtino, kad lenkai buvo nužudyti 1940 metų pradžioje, tai yra anksčiau, nei Smolensko sritį užėmė Vokietijos kariuomenė.

Tarp liudininkų, kurie vykdė masinės kapavietės kasinėjimus, buvo su JAV kariškiai, patekę į vokiečių nelaisvę – kapitonas Donald‘as B. Stewart“as ir pulkininkas John‘as H. Van Vliet‘as. Vėliau po karo abu karininkai, grįžę į Jungtines Valstijas, davė parodymus, kuriais patvirtino hitlerininkų versiją apie įvykius Katynėje.  Amerikiečių žodžiais, 1943 m. miške atkasti kūnai buvo pakankamai suirę, todėl lenkų karininkai buvo sušaudyti „pakankamai senokai“. Be to, pas sušaudytus karininkus rasti dokumentai buvo datuoti iki 1940 metų pavasario. Savo samprotavimus dėl šių įvykių J. Van Vliet‘as 1945 metais išdėstė savo raporte JAV Sausumos pajėgų štabo viršininko pavaduotojui generolui majorui Clayton‘ui Bissell‘iui. Pastarasis, beje, šio dokumento niekam daugiau neparodė, jį paslėpdamas tarp slaptų štabo popierių. Kiek vėliau generolas tokius savo veiksmus aiškino tuo, kad norėjo išlaikyti gerus ryšius su sąjungininku – Sovietų Sąjunga, kad pastaroji padėtų amerikiečiams karo pabaigoje triuškinant japonus. C. Bissell‘o teigimu, paviešinus dokumentus apie įvykius Katynėje, amerikiečių santykiams su Maskva karo pabaigoje būtų suduotas rimtas smūgis, o JAV tai buvo neparanku.

Panašios pozicijos laikėsi ir JAV prezidentas Franklin‘as Roussvelt‘as. 1944 m. Baltųjų rūmų vadovas pavedė savo patarėjui George‘ui Earle atlikti tyrimą apie sušaudymus Katynės miške. Pasitelkęs savo ryšius su Bulgarijos ir Rumunijos spec. tarnybomis, prezidento patarėjas priėjo išvados, kad Katynėje sušaudyti kariškiai yra Maskvos darbas. Tačiau ir šis dokumentas nebuvo paskelbtas, be to, dėl šio fakto F. Ruossvelt‘as raštiškai uždraudė savo patarėjui skelbti faktus apie įvykius Smolensko srityje.

Beje, egzistuoja įrodymų, kad JAV prezidentas jau 1943 m. žinojo apie įvykius Katynėje ir kad dėl jų kalti rusai. Tuomet, kaip teigia istorikai, JAV vadovas gavo dokumentus iš Didžiosios Britanijos, paremtus britų pasiuntinio Lenkijoje Owen‘o O‘Malley‘o liudijimais. Neaišku, ar šį dokumentą asmeniškai skaitė JAV prezidentas, tačiau pats faktas byloja apie tai, kad žudynių Katynėje faktą dangstė ne tik JAV, bet ir Didžioji Britanija.

Vėlesniais metais Katynės įvykiai taip pat nedavė ramybės Amerikos politikams. 1951 m. Kongrese buvo sukurta speciali komisija įvykiams prie Smolensko ištirti. Veikusi ilgiau nei metus ir ištyrusi aibę dokumentų, parlamentinė komisija priėjo išvados, kad vokiečiai, paskelbę faktus apie Katynę, buvo teisūs. JAV politikų pasipiktinimas įrodytais faktais buvo toks didelis, kad dauguma kongresmenų reikalavo prieš Sovietų Sąjungą iškelti ieškinį Jungtinių Tautų teisme. Tačiau ir tuomet JAV valdžia nepageidavo bloginti santykių su sovietais, nenorėdami dar labiau aštrinti  prasidėjusio „šaltojo karo“. Nežiūrint į tai, kad 1956 m. amerikiečiai nusiuntė laišką Nikitai Chruščiovui su išdėstytais įrodymais apie žudynes Katynėje, oficialiai JAV ir toliau nepripažino Maskvos nusikaltimo prieš lenkų karininkus. Situacija nesikeitė iki pat 1990 metų, kai sovietų vadovas Michailas Gorbačiovas pats prabilo apie faktus Katynės miške.

Turint galvoje tuometinį politinį klimatą pasaulyje, faktų apie nusikaltimus Katynėje paviešinimas jokios sensacijos nesukėlė, tačiau tik patvirtino tai, kad didžiosios Vakarų valstybės daugelį metų dangstė sovietų nusikaltimus šalia Smolensko, nenorėdamos bloginti santykių su Maskvos valdžia. Išaiškėjo ir tai, kad 1943 m. specialus Pentagono žvalgybinis padalinys MIS-X siuntė šifruotą radiogramą nelaisvėje buvusiam pulkininkui J. Van Vliet‘ui, reikalaudama patvirtinti arba paneigti hitlerininkų paskelbtus faktus apie žudynes Katynėje. Atsakomajame pranešime abu kapaviečių kasinėjimuose dalyvavę JAV karininkai patvirtino vokiečių versiją. Vėliau abiems amerikiečių karininkams buvo uždrausta net prasitarti apie tai, kad jie buvo Katynės miške. Abu karininkai iki pat mirties laikėsi šio įsakymo.

Antra vertus, labai įdomiu reikia laikyti ir dar vieną išslaptintą dokumentą, kuris įrodo, kad JAV nenorėjo pripažinti dangsčiusi sovietų nusikaltimą net po to, kai tai pripažino M. Gorbačiovas. 1990 m. JAV gyventojas Franciszekas Herzogas, vieno iš nužudytųjų Katynėje palikuonis, nusiuntė tuometiniam JAV prezidentui George‘ui Bush‘ui vyresniajam laišką, kuriame pareikalavo JAV valdžią oficialiai atsiprašyti nužudytųjų lenkų šeimų dėl to, kad JAV valdžia daugelį metų dangstė šį sovietų nusikaltimą. Po metų Amerikos lenkas iš Valstybės departamento gavo oficialų atsakymą, kad veikiant jau minėtajai Kongreso komisijai, akivaizdžių įrodymų apie Maskvos valdžios kaltę nebuvo gauta.

Negana to, kaip rašoma šiame atsakyme, net ir dabar iki galo nėra ištirtos visos žudynių Katynės miške aplinkybės.

 

Katynės žudynės

Tai įvykis 1940 metų pavasarį, kai NKVD smogikai Katynės miške netoli Smolensko nužudė beveik 22 tūkst. lenkų karininkų belaisvių. Lenkų karininkai buvo suimti 1939 metų rudenį, po to, kai nacistinė Vokietija ir stalinistinė Sovietų Sąjunga pasidalijo Rytų Europą ir 1939 m. rugsėjį užpuolė Lenkiją. Lenkų karininkai buvo suimti neva rengę kontrrevoliuciją. Maskvos valdžia nuo pat pradžių neigė šį savo nusikaltimą, tvirtindami, kad žudynes Katynėje neva 1941 m. surengė vokiečiai. Oficialiai sovietų kaltę 1990 m.  pripažino sovietų vadovas M. Gorbačiovas. Tais pačiais metais buvo pradėtas tyrimas, kuris 2004 m. buvo nutrauktas “mirus visiems kaltinamiesiems“. Iki šiol sušaudytieji karininkai nėra oficialiai realibituoti.

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...