2010 Rugsėjo 18

Mokslas

IQ: protingiausiųjų paieška paskendo mitų liūne

veidas.lt

Matuotis savo intelekto koeficientą ir lygintis su kitais tapo madinga. Tačiau retai susimąstoma, kad tai ir žalinga.

Dabartinio laikmečio žmonės stengiasi būti geriausi, dabartinio laikmečio tėvai nori ir stengiasi pasiekti, kad jų vaikų intelektas būtų kuo aukštesnis, dabartinio laikmečio žiniasklaida ir internetas tiesiog užversti straipsniais apie intelektą ir  nuorodomis į IQ testus, o knygynų lentynose vis daugiau vietos užima literatūra apie intelektą bei jo “paieškas”.

Tiesa, interneto testai, pasirodo, yra tik pigus triukas iš žmogaus išvilioti vieną kitą litą, o knygų autorių nuomonės, nors ir skamba labai įdomiai, dažnai prieštarauja moksliniams tyrimams. Todėl nenuostabu, kad ši sritis tapo palankia terpe plisti mitams – protingo žmogaus sąvoka ir IQ matavimų reikšmė yra iškraipoma, o klaidingi duomenys ilgainiui priimami kaip status quo. Tuo tarpu emocinis intelektas dėmesio sulaukia vis dar labai retai.

Visa, kas nėra IQ

Pirmieji mitai apie IQ greičiausiai susiformavo vos išradus IQ testus – dar XX a. pradžioje, kai prancūzų kilmės JAV psichologas Alfredas Binetas sukūrė pirmuosius testus protiniams gabumams tikrinti. Tiesa, tuomet vargu ar jis tikėjosi, kad šie testai sukels tokį atgarsį visuomenėje. Ar juolab kad jų bus pradėta bijoti. Mat jau po kelerių metų žmonės ėmė baimintis, kad pasitelkus šį testavimą bus įgyvendinti eugenetikos teorijos tikslai, kitaip tariant, bus atrinkti kartai pratęsti “netinkami” žmonės.

Tačiau, pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentės Gražinos Gintilienės, tai tik prasimanymai, nes pirmieji IQ testai buvo sukurti dėl dviejų tikslų. Visų pirma švietimo reikmėms, t.y. mokiniams nukreipti į specialiąsias programas, ir šauktiniams į Pirmojo pasaulinio karo tarnybą atrinkti.

Deja, pastebima, kad šiuo metu IQ jau praradęs pirminę savo funkciją – padėti įveikti sunkumus bei prognozuoti. Šiais neribojamo informacijos prieinamumo ir vartojimo laikais intelekto matavimas tapo nebe mokslinio tyrimo metodu, bet nepagrįstu žmonių tarpusavio klasifikavimu ar verslu. Juk užsienio bulvarinė spauda kas savaitę mirga anoniminių IQ testų autorių sudarytais “protingiausių žmonių” sąrašais, o interneto forumuose apstu savo neva aukštu IQ besivaržančių aistruolių.

“Tačiau bet koks savo protinių gebėjimų lyginimas, ypač remiantis neobjektyviais ir neaiškios reputacijos autorių sukurtais testais, yra žalingas, nes neva nustačius žemą IQ žmogus gali pasijusti nevisavertis. O kalbėti apie kurios nors lyties pranašumą lyginant IQ yra beprasmiška, nes moterų ir vyrų intelektas labai skiriasi. Moterys nuo seno turi geriau išlavintą verbalinį, komunikacinį intelektą, o vyrai – konstrukcinį, todėl lyginti sunku ir net absurdiška”, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas prof. Albinas Bagdonas.

Tačiau ne tik tai jaudina specialistus. Pasirodo, informacinėje erdvėje sklando mitas ne tik apie atskirų asmenų ar lyčių, bet ir apie atskirų tautų intelektinius gebėjimus. Esą didžiausią žmonių, turinčių labai aukštą IQ, dalį sudaro indai, taip pat neva itin aukštas ir žydų intelekto koeficientas. Tačiau tai viso labo tėra kažkieno sukurti klaidingi mitai, mat mokslininkai apskritai tautų neranguoja pagal IQ. Nes paprastai normos yra taikomos konkrečiai šaliai ir testai sudaryti taip, kad kiekvienos šalies populiacijoje būtų vienodas skaičius – 2,4 proc. ir daugiau – intelektualiai gabių žmonių (Gauso skirstinys), o sukurti testai būtų kultūriškai nešališki. Kitaip tariant, kiekvienai tautai taikomi skirtingi testai, atitinkantys jos kultūrinę raidą, suvokimo specifiką. Paaiškėjus matavimų šališkumui, paprastai atliekama jų adaptacija.

Kita vertus, nors mokslininkai atskirų tautų tarpusavyje negretina, tačiau pastebi bendrą žmonijos IQ didėjimo tendenciją, kurią pirmasis 1984 m. užfiksavo Jamesas Flynnas iš Naujosios Zelandijos. Jis nustatė, kad išsivysčiusių šalių to paties amžiaus vaikų IQ vidutiniškai kiekvieną dešimtmetį padidėja trimis taškais. O aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje to paties amžiaus vaikų IQ per dešimtį metų padidėdavo net po 3,5 taško. Knygos “Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą” autorius dr. Lawrence’as E.Shapiro pabrėžia, kad J.Flynno atlikti matavimai rodo, jog vidutinis žmonių IQ nuo XX a. pradžios pakilo net 20 balų. Manoma, kad šis Flynno efektu vadinamas reiškinys susijęs su pagerėjusia vaikų mityba, sveikatos apsauga ir, žinoma, švietimo sistema. Beje, vidutinio vaikų intelekto padidėjimo priežastis gali būti ir šeimų mažėjimo tendencija – kai vaikų šeimoje mažiau, jiems tenka daugiau tėvų dėmesio.

Nenustelbiama EQ reikšmė

Paradoksalu tai, kad kiekvienai vaikų kartai tampant, atrodytų, vis gudresnei, jų emociniai ir visuomeniniai įgūdžiai, kurie, kaip yra manoma, žmogaus gyvenime svarbesni nei aukštas IQ, vis smunka. Jei emocinį intelektą (EQ) matuosime psichikos sveikatos ir kitokia sociologine statistika, pastebėsime, kad daugeliu aspektų dabartiniai vaikai atsilieka nuo ankstesnių kartų.

Štai keletas faktų apie Lietuvos vaikų emocinę būklę. Į Jaunimo psichologinės paramos centro psichologus 2007 m. kreipėsi 1086 jaunuoliai, po dvejų metų – jau 2108. Negana to, nuo 2004 iki 2009 metų besikreipusiųjų į Krizės įveikimo centrą, sprendžiantį savižudybių prevencijos klausimą, per penkerius metus pagausėjo daugiau nei tris kartus. O didžiausią dalį besikreipiančiųjų sudaro 19–25 metų amžiaus jaunuoliai. “Jaunimo linija” per praėjusius metus užregistravo net 101 tūkst. skambučių. 1,4 tūkst. stambinusiųjų galvojo apie savižudybę, o 149 skambino jau pradėję žalotis.

O juk apie savo emocines problemas garsiai prabilti išdrįsta tikrai nedaugelis. L.E.Shapiro pabrėžia ir tai, kad per pastaruosius 50 metų vaikų bei paauglių sergamumas depresija padidėjo dešimt kartų ir dabar susergama vis ankstesnio amžiaus.

Emociniai savireguliacijos sutrikimai dažnėja ir tarp suaugusiųjų. Vis daugiau jų kamuoja problemos dėl nevaldomo pykčio, įtampos, streso ar nesugebėjimo rasti tinkamo sprendimo esant tam tikrai gyvenimo situacijai, kai ir aukštas IQ negelbsti. Dėl šios priežasties pasaulyje vis populiarėja emocinio lavinimo kursai. Tokių mokymų, sudarytų iš įvairių psichologinių ir technologinių pratimų, esama ir Lietuvoje.

Internete pateikti kursų dalyvių atsiliepimai skamba gana pozityviai ir patraukliai – esą tai visapusiškai gerina gyvenimo kokybę: padeda kontroliuoti jausmus, siekti užsibrėžtų tikslų bei kopti karjeros laiptais. Taip pat teigiama, kad tai didesnė investicija į save, nei tobulinti, tarkime, matematinius ar loginius įgūdžius. Kita vertus, atstumia ir apie aferas susimąstyti verčia nepagrįstai didelė kursų kaina, svyruojanti nuo 2000 iki 2500 Lt.

Jungiškosios krypties psichoanalitikė Agnė Morkvėnaitė-Vasiliauskienė liūdnai konstatuoja, kad sąvoka “emocinis intelektas” pamažu irgi ima apaugti klaidingais mitais. Prie to, regis, prisideda visokie neaiškūs kursai ir mokymai. Tad visiems ketinantiems lankyti tokius kursus svarbu išsiaiškinti, kas juos veda – profesionalas ar savamokslis, koks yra programos turinys.
Bet kokiu atveju visi kalbinti “Veido” pašnekovai sutinka, kad žmonės dėmesį kreipti turėtų ne tik į kognityvinį, bet ir į emocinį intelektą. Ir labai svarbu, kad šiems intelektams ugdyti būtų skiriama vienodai dėmesio.

Intelektas – tik vienas iš veiksnių, lemiančių sėkmę

Įvairūs intelekto, gebėjimų ir laimėjimų tarpusavio ryšio tyrimai rodo, kad 25 proc. atvejų intelektas susijęs su veiklos sėkme ir 30 proc. – su akademiniais laimėjimais bei apsiskaitymu.

Priminsime, kad pagal Stanfordo-Bineto skalę vidutinis IQ yra 90–109 balai. O aukštesnį nei 130 balų IQ turi tik 2 proc. pasaulio gyventojų. Čia galima būtų paminėti, kad “Microsoft” įkurėjo Billo Gateso IQ siekia 160 balų, matematiko Andrew Wileso, įrodžiusio paskutinę Fermato teoremą – 170, buvusio Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu – 180, o buvusio pasaulio šachmatų čempiono Bobby Fischerio – 187 balus.

Kita vertus, žymaus Nobelio premijos laureato Franciso Cricko, atradusio DNR struktūrą, IQ – tik 115 balų. Taigi intelektas yra tik vienas iš veiksnių, lemiančių sėkmę. Ir ši galimybė užtikrina gana menką sėkmės procentą (25–30 proc.). Be jo, taip pat svarbūs sėkmės garantai yra atkaklumas, disciplina, dideli tikslai ir optimizmas.

Genijai buriasi

Pasaulio genijus vienijanti tarptautinė organizacija “Mensa” buvo įkurta Rolland’o Berrilo ir dr. Lance’o Ware’o dar 1946-aisiais. Šiandien jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei šimte šalių ir vienija 110 tūkst. žmonių, kurių intelekto koeficientas yra aukštas.

Įdomu tai, kad praėjusiais metais “Mensos” gretas papildė ir Elise Tan-Roberts iš Londono. Mergaitės, kuriai tuomet buvo vos dveji metai ir keturi mėnesiai, IQ buvo stulbinantis – 156. Beje, ši mergaitė buvo tiriama specialiai jai pritaikytu testu, ir tik tada pripažinta visų laikų jauniausiu genijumi.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. kaip apgailetina kaip apgailetina rašo:

    Agnė Morkvėnaitė-Vasiliauskienė, buvusi sadauskiene, tikra apgailetina pigiai parsidavus ziurke. seskines poliklinikoje vos vaikam sulaukus 18metu pati duoda jiems testus ir pati diagnozuoja jiems sizofrenija. ir jos kolege jasaite israso vaistus kuriu kaina 1000lt/menesiui ir pilnai komensuojamus, zinoma nusiuntus i savo poliklinika. o ta slikstyne dar drysta apie emocini intelekta sneket. kai pati naudojas zmonem, kad uzsidirbtu. labai zema

  2. apgailetina apgailetina rašo:

    Agnė Morkvėnaitė-Vasiliauskienė, buvusi sadauskiene, tikra apgailetina pigiai parsidavus ziurke. seskines poliklinikoje vos vaikam sulaukus 18metu pati duoda jiems testus ir pati diagnozuoja jiems sizofrenija. ir jos kolege jasaite israso vaistus kuriu kaina 1000lt/menesiui ir pilnai komensuojamus, zinoma nusiuntus i savo poliklinika. o ta slikstyne dar drysta apie emocini intelekta sneket. kai pati naudojas zmonem, kad uzsidirbtu. labai zema


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...