2010 Birželio 04

Metų vadovas

Į viršūnę iškėlė skaitmeninės televizijos priedėliai

veidas.lt

"Veido" archyvas

“Seltekos” įmonės vadovui Arūnui Vizgaičiui kone kasmet tenka sukti galvą, kaip sukurti vis naujų ir paklausių gaminių, nes stovėjimas vietoje elektrotechnikos pasaulyje reiškia neišvengiamą pralaimėjimą.

Anksčiau “Seltekos” pavadinimą žinojo tik technologijų specialistai, bet nuo praėjusių metų pabaigos apie ją išgirsta vis daugiau žmonių, nes ši įmonė rinkai ėmė siūlyti skaitmeninius priedėlius, kurie bet kurį seną televizorių priverčia rodyti skaitmeninės televizijos programas. Artimiausius dvejus metus tai bus itin paklausi prekė, nes 2012 m. spalį Lietuvoje bus visiškai išjungta analoginė antžeminė televizija ir visas vaizdas bei garsas bus perduodamas tik skaitmeniniu signalu.

Norėdama prasibrauti pro Azijoje pagamintų pigesnių TV priedėlių pasiūlą, “Selteka” su keliomis Lietuvos televizijomis surengė naujosios technologijos populiarinimo žaidimus ir savo tikslo pasiekė: pardavimas vis didėja, o lietuviškas priedėlis pamažu tampa skaitmeninės televizijos eros simboliu.

Nuolatinių pokyčių verslas

A.Vizgaitis iš karto atremia skeptikų pastabas, esą neverta pirkti atskiro TV priedėlio – verčiau iš karto investuoti į naują televizorių, kuriame jau įmontuotas skaitmeninis signalo imtuvas. “Ne visiems naujo televizoriaus reikia, ne visi jį išgali įpirkti”, – aiškina “Seltekos” vadovas. Pats paprasčiausias šios įmonės pagamintas priedėlis kainuoja 180 Lt – toks leidžia matyti 14 kanalų. Beje, skaitmeninės televizijos prievolę numačiusi Lietuvos Vyriausybė ketina paremti mažas pajamas gaunančias šeimas, priverstas įsigyti priedėlį. Jos gaus kompensacijas iki 200 Lt.

“Seltekos” vadovas – iš tų žmonių, kurie ne tik vadovauja įmonės administracijai, bet ir patys puikiai išmano apie kiekvieną gaminį ir gamybos procesą. Juk jis toje pačioje vietoje dirba jau 25-erius metus – nuo 1985 m. A.Vizgaitis išgyveno buvusios Kauno radijo gamyklos transformacijas ir sunkmečius, o paskui ėmė kurti ir vadovauti naujų, modernesnių, technologijų verslui. “Man skauda širdį dėl Lietuvos. Gaila, kad kitose gamyklose neatsirado tikrų šeimininkų, norinčių ne išgraibstyti turtą, o pertvarkyti gamybą pagal naujus, jau nebe sovietinės, o pasaulinės rinkos poreikius”, – sako A.Vizgaitis.

Iki pat 2005-ųjų įmonė sėkmingai gamino vien televizijos kanalų selektorius, juos nuolat tobulindama ir rasdama vis naujų užsienio rinkų šiai Kaune nuo seno gaminamai įrangai realizuoti. Per metus būdavo pagaminama 3,2 mln. vnt. selektorių – daugiausiai visoje Europoje. Tačiau įmonės vadovai matė artėjančią naują – skaitmeninės televizijos erą, kurioje jų tradiciniams gaminiams vietos nebebus. Todėl ir buvo sukurtas skaitmeninis selektorius. Vėliau ambicijos atvedė iki visiškai naujo gaminio – skaitmeninės televizijos priedėlio komplekto, kuris irgi nuolat tobulinamas: antros kartos technologiją MPEG 2 pakeitė MPEG 4 imtuvai, tinkami jau ir raiškiosios televizijos (HD) transliacijoms.

“Mūsų srityje kiekvienas gaminys gana greitai sulaukia saulėlydžio. Ir jei nenori baigti savo verslo istorijos drauge su juo, turi užbėgti įvykiams už akių, sukurdamas kažką naujo”, – patikina A.Vizgaitis.

Ketina didinti eksportą

“Seltekos” vadovas pripažįsta, kad praėję metai buvo gana sunkūs – televizijos priedėliai dar tik skynėsi kelią į rinką, o senųjų selektorių pardavimas nuolat mažėjo. Tačiau praėjusių metų pabaigoje padėtis akivaizdžiai ėmė gerėti. O dabar didelės viltys siejamos jau ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienio rinkomis. Mat ši lietuviška prekė populiarėja tiek Latvijoje, tiek Estijoje, kurios prie skaitmeninės televizijos pereis šią vasarą. Be to, priedėlio registracijos reikalai šiuo metu tvarkomi ir kai kuriose Skandinavijos šalyse. Vyksta derybos ir su potencialiais partneriais Rusijoje – ši milžiniška rinka, kuri vien skaitmeninį signalą rinksis nuo 2015-ųjų, “Selteką” ypač domina. Jei pavyktų sukurti realizacijos tinklą, net būtų svarstoma atidaryti padalinį Kaliningrado srityje – taip būtų išvengta muitų ir kitų eksporto iš ES teritorijos mokesčių.

Ponas Arūnas patikina, kad jų srityje konkurencija tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalių rinkose didžiulė, čia ypač aktyvūs skaitmeninės televizijos saulėtekio Europoje vaisiais skubantys pasinaudoti Kinijos ir Pietų Korėjos gamintojai. “Jų gaminiai – pigūs, bet dėl to ir paprastesni. Mums belieka konkuruoti kokybe ir kalbėti tik pačių naujausių technologijų kalba”, – dėsto pašnekovas.

Todėl “Selteka” intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais. Drauge su Kauno technologijos universitetu neseniai sukurtas skaitmeninės televizijos imtuvas, galintis priimti interneto televizijos (IPTV) signalus. Įrenginyje įdiegtos namų ūkio prietaisų stebėsenos, telemedicinos funkcijos. Turint tokį aparatą, per televizorių galima ne tik žiūrėti transliacijas, bet ir stebėti, kas vyksta kieme, o prireikus mobiliuoju kardiogramos prietaisu pasitikrinti, kaip dirba širdis, ir rezultatus iškart nusiųsti šeimos gydytojui. “Tokios dabar kone kosminės atrodančios technologijos – neišvengiama daugelio mūsų kasdienybės ateitis”, – įsitikinęs A.Vizgaitis.

Dar svarbu paminėti, kad “Selteka” neapsiriboja vien gamyba – jau aštuonerius metus čia siūloma ir elektroninių prekių surinkimo paslauga, kuria noriai naudojasi Vakarų Europos įmonės. “Televizijos priedėlių gamybą gana smarkiai veikia sezoniškumas – anksčiau vasaromis sėdėdavome be darbo. O dabar cechai dirba nuolat – kai negaminame savo produktų, surenkame užsakovų įrangą”, – paaiškina vadovas. Toks sprendimas buvo labai išmintingas: paslaugų pardavimas šiuo metu sudaro apie 32 proc. įmonės apyvartos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...