2012 Balandžio 05

Į šiukšlyną – ketvirtadalis maisto

veidas.lt


Europiečiai išmeta net ketvirtadalį, arba 25 proc., viso nusipirkto maisto, o vienas ES gyventojas vidutiniškai į šiukšlyną per metus išmeta maisto, verto 750 eurų. Daugiausiai jo išmeta britai – daugiau nei 30 proc., antri – vokiečiai, na, o mažiausiai maisto atliekų, kaip rodo skirtingi tyrimai, “pagamina” skandinavai, bulgarai, rumunai ir Baltijos šalių gyventojai, bet ir jų išmetamo maisto dalis sudaro arti penktadalio.
Pavyzdžiui, skirtingų apklausų duomenimis, lietuviai į šiukšlyną išmeta apie 15–20 proc. nusipirkto maisto, daugiausia daržovių. Beje, “Maisto banko” visoje Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad nuolat bent truputį maisto išmeta pusė respondentų, o niekada nusipirkto maisto neišmeta tik 3,29 proc. gyventojų. Žinoma, Lietuvoje, kaip ir užsienyje, daugiausiai maisto išmeta labiausiai pasiturintys, didesniuose miestuose gyvenantys, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. Stulbinamai skamba tai, kad net pusė viso išmetamo maisto nėra sugedęs. Dėl šios priežasties į šiukšliadėžę keliauja tik trečdalis viso išmetamo maisto. Visas kitas maistas metamas lauk dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, nusibodusio skonio ar suprastėjusios estetinės išvaizdos.
Įdomu tai, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse daugiausiai išmetama daržovių: jos sudaro apie 25 proc. išmetamo maisto. Lietuvoje ryškėja ir kita tendencija: vyresni žmonės beveik niekada neišmeta ilgai negendančių produktų – kruopų, makaronų, nepaisydami nurodytos galiojimo datos, o jaunimas pasibaigusio galiojimo produktus meta lauk dažniausiai.
Štai kodėl pastaruoju metu ES imta svarstyti, kad ant pakuotės turėtų būti nurodytos dvi datos: viena, iki kurios produktais galima prekiauti, o kita – iki kurios juos galima vartoti. Manoma, kad taip būtų galima išsaugoti apie 60 proc. dabar išmetamo maisto.
Pavyzdžiui, tai, kad pasibaigusio galiojimo produktai dar tinkami vartoti, regis, puikiai žino visi ES prekybos tinklai. Jie iš viso išmeta vos 5 proc. visų produktų, kitus perdirba ir panaudoja kitiems tikslams. Vis dėlto net ir šie skaičiai įspūdingi: Lietuvoje prekybos tinklai visi kartu per metus atsikrato maždaug 4300 tonų maisto, kurio vertė – 10,8 mln. Lt.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...