2011 Rugpjūčio 07

Hipius ir stileivas pakeitė gotai, emo, treiseriai, skustagalviai

veidas.lt

BFL

Gotai, pankai, metalistai, emo, rastamanai, treiseriai, skustagalviai, tektonistai, hiphopo šalininkai – tai šiandieninės jaunimo subkultūros. Į jas buriasi norintys išsiskirti, savęs ieškantys, tyliai, o kartais ir garsiai prieš įprastas visuomenės normas maištaujantys jaunuoliai. Ar reikia jų bijoti?

Prieš porą savaičių per Lietuvą nusirito kraupi žinia, kad dvi paauglės, prijaučiančios gotų subkultūrai, Šiauliuose nužudė savo bendraamžę. 2008 m. dėl Pakaunės kapinėse išvartytų kryžių taip pat buvo apkaltintos gotų judėjimo sekėjos. O prieš dvejus metus Kaune trys mergaitės, save vadinusios emo, savo noru pasitraukė iš gyvenimo.

Po tokių nelaimių iš nežinojimo ir nesupratimo, taip pat dėl šokiruojančios jaunuolių išvaizdos visuomenėje įsitvirtina stereotipai, kad visos jaunimo subkultūros propaguoja smurtą, agresiją, garbina šėtoną. Tačiau daugelis jų, atvirkščiai, neturi nieko bendro nei su mistiniais ritualais ar apeigomis, nei su vandalizmu. Vienintelių skustagalvių (skinheadų) filosofija pagrįsta agresyviu elgesiu. Smurtaudami ir kalbėdami prieš emigrantus bei kitos rasės žmones, jie kursto rasinę neapykantą. Skustagalviai dažnai muša kitokios išvaizdos jaunuolius. Iš visų subkultūrų atstovų, tik jie ir grafitų piešėjai pakliūva į policijos suvestines.

Lietuvoje gausiausia – hiphopo subkultūra

Rokiškyje gyvenantis Tautvydas Kazlauskas ir mėgstantis gotikinę muziką, juodos spalvos drabužius ir papuošęs kūną net 26 auskarais sako, kad vienai subkultūrai savęs nepriskiria. “Aš esu aš. Nuo trylikos metų pradėjau domėtis įvairiais muzikos stiliais, ieškoti originalesnių drabužių. Man patinka aristokratiški, senoviniai frakai, cilindro formos skrybėlės”, – apie savo įvaizdį kalba septyniolikmetis. Jis nori išsiskirti iš kitų, todėl ir ieško originalių drabužių, veriasi auskarus. Nors nepripažįstantys kitaip besirengiančių Tautvydą ne kartą buvo sumušę, išplėšę auskarus, be to, gatvėje nepažįstami jį dažnai pavadina juodvarniu ar maklaudu, tačiau vaikinas neketina atsisakyti savo stiliaus. “Skaudu būna girdėti replikas, tokius mokytojų klausimus, kaip kas tau leidžia taip save darkyti, tačiau jau pripratau. Į pastabas gatvėje nekreipiu dėmesio, nenoriu veltis į jokius konfliktus”, – pasakoja rokiškėnas.

Tautvydas sako, kad su bendraminčiais jis susipažįsta koncertuose, panašiai mąstantys jaunuoliai susitikimus organizuoja socialiniame tinklapyje “Facebook”. Susitikę jie kalbasi, klauso įvairios muzikos: nuo ramios iki sunkesnės. Pats Tautvydas alkoholio visai nevartoja, pažymių vidurkis – 8, tad jo tėvai neprieštarauja, kad vaikinas nemažai laiko praleidžia su draugais ir neįprastai rengiasi. “Kai tik pradėjau nešioti juodus drabužius ir vertis auskarus, jiems buvo keista. Klausė, kodėl man tai patinka, koks tai stilius, tačiau nedraudė ir nesmerkė manęs. Didžiausias smūgis buvo močiutei, bet ir ji dabar priprato”, – pasakoja Tautvydas.

Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys mano, kad jauni žmonės, priklausantys vienai ar kitai subkultūrai, ieško savęs, nori atkreipti dėmesį, tačiau vien dėl to jie nėra blogi. Aplinkiniams baimę ir nepasitikėjimą dažniausiai sukelia informacijos stoka bei išskirtinė jaunuolių apranga, pavyzdžiui, gotų ir metalistų juodi drabužiai, pankų suplėšyti džinsai ir kareiviški batai, hiphopų atstovų plačios kelnės, ant kurių dažnai užmaunami dar ir šortai.

Sociologas Liutauras Kraniauskas sako, kad daugelis subkultūrų madų ateina iš Didžiosios Britanijos. Čia jos yra net specialiai propaguojamos. “Pirmiausia apie 1960 m. kilo stileivų banga – darbininkai parodijuodami mėgdžiojo aukštuomenę, paskui pasirodė hipiai, modai, skustagalviai, pankai, JAV gimė hiphopas. Daugelis šių dienų subkultūrų – tai senųjų variacijos”, – dėsto L.Kraniauskas.

Anot G.Duoblio, šiuo metu Lietuvoje gausiausia yra hiphopo subkultūra, kuriai save priskiria ne tik šios muzikos mėgėjai, bet ir riedlentininkai, grafitų piešėjai, BMX nariai, užsiimantys ekstremaliu dviračių sportu.

O vienas iš naujausių jaunuolių neformalių judėjimų – parkūras, kurio tikslas – kuo greičiau nusigauti iš vienos vietos į kitą, naudojant žmogaus kūno fizinius gebėjimus. Prijaučiantys šiai subkultūrai save vadina treiseriais ir didžiausią dėmesį skiria fiziniam kūno treniravimui. Jie mieste šokinėja per suoliukus, turėklus, tvoreles, lipa sienomis, gali užsikabaroti ant autobuso stogo.

Neformalūs judėjimai – alternatyva tėvų nuomonei

G.Duoblys sako, kad šiandien Lietuvoje įvairioms subkultūroms priklauso po 50–200 žmonių. “Tiksliai suskaičiuoti neįmanoma ne tik todėl, kad tai neformalūs judėjimai, bet ir dėl to, jog šiandieninės subkultūros yra susimaišiusios, sunku atskirti, kas kuriai priklauso”, – dėsto Pilietinių iniciatyvų centro direktorius, organizuojantis seminarus pedagogams ir policijos pareigūnams apie subkultūras.

Vytauto Didžiojo universiteto sociologė Egidija Ramanauskaitė-Kiškina taip pat pastebi, kad šiandien jaunimo judėjimai neturi aiškių ribų. Paaugliai nori viską išbandyti, todėl kurį laiką sieja save, pavyzdžiui, su pankais, paskui su rastamanais, klausančiais regio stiliaus muziką. “Buriasi bendraminčių rateliai, kuriuose jie nori įdomiau praleisti laisvalaikį. Subkultūra – platus reiškinys. Ji vienija žmonių grupes, turinčias kitokią pasaulėžiūrą, vertybes nei dauguma”, – sako R.Ramanauskaitė-Kiškina.

Sveikatos mokslų universiteto docentė psichologė Nida Žemaitienė mano, kad tokiose grupėse jaunuoliai bando atsakyti į užgriuvusius paauglystės klausimus, čia randa užtarimą, nes niekas geriau nesupranta nei bendraamžiai. “Tai alternatyva tam, ką siūlo tėvai. Jaunuoliai, bendraudami su panašiai mąstančiaisiais, lygina save su kitais, dalijasi išgyvenimais ir jausmais, ieško, kas priimtina, o kas ne. Susitapatinimas su grupe didina paauglio savivertę”, – paaiškina N.Žemaitienė.

Kitą teoriją, kodėl jaunimas buriasi į neformalius judėjimus, atskleidžia L.Kraniauskas: “Jaunas žmogus, susidūręs su stereotipiniu visuomenės požiūriu, kuris jam yra nepriimtinas, ieško nišos, kur galėtų jaustis visaverčiu. Be to, nori pabėgti nuo šeimos problemų, pavyzdžiui, tėvams netekus darbo arba atšalus tarpusavio santykiams. Priklausydamas grupei, jaunuolis tarsi įsijaučia į kitą pasaulį.”

Reikia išmokti priimti, o ne smerkti

Sociologai, tyrinėjantys jaunimo subkultūras tvirtina, kad tai yra pozityvus reiškinys, nes paaugliui padeda atrasti save. Vis dėlto per didelis susitapatinamas su grupe gali būti žalingas. “Jeigu vaikui šeimoje trūksta emocinio ryšio, jis prastai mokosi, neturi draugų, nelanko jokių būrelių, tai grupė jam tampa viskuo. Neturėdamas su kuo palyginti veiklos grupėje, jis nemąsto kritiškai, praranda savąjį aš. Toks paauglys gali jam neįprastai pasielgti, nes menkiau kontroliuoja savo veiksmus”, – sako N.Žemaitienė.

Pastebėti ribas, kurios peržengia savęs ieškojimus, tėvai gali tik kalbėdamiesi su vaiku ir leisdami būti su bendraminčiais. “Griežtai uždraudę vertis auskarus, pintis kasytes ar dėvėti juodus drabužius, tėvai užkerta kelią bendravimui su vaikais. Paauglys vis tiek taip elgsis, bendraus su gotais ar pankais, tik artimieji nieko apie tai nežinos. Labai svarbu išmokti priimti tai, kuo jaunas žmogus gyvena, o ne smerkti. Paaugliui įžengusiam į suaugusiųjų terpę labai reikia matomumo, todėl jis ir stengiasi išsiskirti”, – paauglių psichologiją atskleidžia N.Žemaitienė.

O tiems, kuriems gėda dėl provokuojančios paauglio aprangos, psichologė pataria, pagalvoti, kas svarbiau – vaikas ar kitų nuomonė.

G.Duoblys mano, kad geriau suprasti vaikus tėvams padėtų domėjimasis, kodėl jie vienaip ar kitaip rengiasi, ką, pavyzdžiui, simbolizuoja juoda spalva ar nešiojamas apverstas kryžius, kuris priskiriamas Šv. Petrui, nes jis buvo nukryžiuotas žemyn galva. “Mokytojai, kuriems vedame seminarus, dažnai nustemba sužinoję, kokia išsami yra, pavyzdžiui, gotų kultūra, kad šios subkultūros atstovai didžiausią dėmesį skiria kūrybai. Vien tik kiek fantazijos ir kruopštumo reikia, kol jie pasisiuva gotiškus drabužius”, – tvirtina G.Duoblys.

Beje, stereotipus, kad visi neformaliems judėjimams priklausantys jaunuoliai elgiasi agresyviai, subkultūrų tyrinėtojai taip pat griauna. “Smurtas dažniausiai yra parodomojo pobūdžio. Kai pankai ar metalistai šoka daužydami vieni kitus ir agresyviai stumdydamiesi, tai yra tik spektaklis, stengiantis paneigti supratimą apie įprastus šokius. Be to, emocijos išliejamos tik koncertų metų. Tokie susibūrimai – tai tapatumo patvirtinimas, demonstravimas, kad priklausai bendruomenei. Taip jaunuolis pasijaučia reikšmingu”, – apibendrina L.Kraniauskas.

Populiariausios subkultūros

Hiphopo atstovai klauso repo muziką, šoka breiką, dažnai piešia grafičius, važinėja riedlentėmis, užsiima ekstremaliu dviračių sportu.

Pankai stengiasi pabrėžti asmeninę nepriklausomybę ir panieką sustabarėjusioms visuomenės normoms. Dėvi suplyšusius džinsus, kareiviškas kelnes. Judėjimas pasižymi demokratija ir tolerantiškumu.

Metalistai dėvi odinius tamsių spalvų drabužius, marškinėlius su mėgstamų grupių simbolika. Daugiausiai dėmesio skiria muzikai.

Gotai išvaizdai skiria ypatingą dėmesį. Drabužiai dažniausiai juodi, nešiojami ilgi lietpalčiai, skrybėlės, kaubojiški batai. Domisi menu, antgamtiniais reiškiniais, anapusiniu pasauliu.

Skustagalvių pagrindinė įvaizdžio detalė – plika galva, o populiariausi drabužiai – kareiviškos kelnės ir tamsių spalvų striukės su nacionaline ar nacistine atributika. Agresyviai nusiteikę prieš emigrantus ir kitų rasių žmones.

Emo tipiška šukuosena – dažniausiai juodi plaukai. Rengiasi juodai, priderina rožinių detalių. Emams būdingas didelis emocingumas, atvirumas. Šią grupę vienija emocionali muzika.

Lietuvos jaunimo organizacijos

Ateitininkų federacija
Jūrų skautai
Lietuvos skautai
Jaunųjų konservatorių lyga
Jaunieji krikščionys demokratai
Jaunieji liberalcentristai
Blaivybės federacija “Baltų ainiai”
Maironiečių draugija
Raudonojo Kryžiaus jaunimas
Šaulių sąjunga
Tolerantiško jaunimo asociacija

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...