2012 Spalio 16

Gydytojai ir medikai – dažniausios psichologinio smurto aukos

veidas.lt


Žeminimą darbe teigia patiriantys beveik 40 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų ir 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų. Būtent šių profesijų atstovams kyla didžiausia rizika darbe susidurti su psichologiniu smurtu.

Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus vedėjas Kęstutis Stašaitis konstatuoja: keiksmai, įžeidinėjimai ir grasinimai – čia dirbančių medikų, per parą priimančių apie 120 pacientų, kasdienybė.
„Kiekvienas skubios pagalbos skyriuje dirbantis gydytojas yra susidūręs su situacija, kai pacientas jam grasina. Tai lemia mūsų skyriaus specifika – pacientai dažnai atvyksta iš įvykio vietos, patyrę traumų, girti, ir šios aplinkybės lemia ne visai adekvatų jų elgesį. Jei žmogus smurtauja namų aplinkoje, jam ribų nėra ir ligoninėje. Be to, kiekvienam pacientui sava problema yra pati opiausia ir pati didžiausia, o mūsų gydytojų duona – iš didžiulio srauto išskirti pacientus, kurių gyvybei gresia pavojus“, – kasdienes medikų darbo subtilybes apibūdina K.Stašaitis.
Naujausias Higienos instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius metus net 37,4 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų darbe patyrė pažeminimą, 15,6 proc. – grasinamus, 11,2 proc. – ujimą, o 5,3 proc. – priekabiavimą. Su daugiau nei viena psichologinio smurto apraiška darbe susidūrė apie pusę smurtą patyrusių gydytojų.
Jau ir ankstesniais metais Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad būtent sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriaus darbuotojai priekabiavimą ir ujimą – dažnai pasikartojantį, užgaulų elgesį, siekiant piktybiškai pažeminti ar pakenkti, darbe patiria dažniau nei kitų profesijų atstovai. Kita su didesne rizika susidurianti grupė – mokytojai.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad ir mokytojai, ir gydytojai priskiriami prie rizikos grupės. Tai yra profesijos, susijusios su paslaugų teikimu, jų atstovams dažnai tenka kontaktuoti su daugybe žmonių. Žeminimas – labiausiai paplitusi psichologinio smurto apraiška gydytojų ir mokytojų darbe. Ir žemina ne tik vadovybė ar kolegos, bet ir iš išorės atėję žmonės – tai ypač liečia gydytojus, nes juos įžeidinėja ne tiek pacientai, kiek jų artimieji, abejojantys rezultatais ar tvarka“, – komentuoja viena tyrimo autorių, Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vadovė dr. Birutė Pajarskienė.
Pasak jos, moksliniuose tyrimuose didesnė rizika šių profesijų atstovams patirti psichologinį smurtą aiškinama subjektyvesniu darbo pobūdžiu, kuris reikalauja didesnio emocinio įsitraukimo ir kitų žmonių asmeninės informacijos žinojimo,  taip pat grėsme būti apkaltintam blogai atlikus darbą ir mažesnėmis galimybėmis apsiginti.

Pasitaiko ir fizinio smurto

Bene didžiausia rizika patirti psichologinį smurtą gresia greitosios medicinos pagalbos ir priėmimo skyriaus medikams, nes būtent jiems tenka dirbti naktį ir susidurti su apsvaigusiais nuo alkoholio, narkotikų ar sergančiais psichinėmis ligomis pacientais. „Ypač priėmimo skyriuje labai dažnai susiduriame su tokiais atvejais, nes dabar žmonės agresyvūs, vos peržengia slenkstį, ir pasipila grasinimai skundais, teismais, jei nepadarysime vienų ar kitų tyrimų, nepaguldysime paciento į ligoninę“, – pasakoja Santariškių klinikų priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Aušra Gervickaitė.
Nemaloniausias atvejis per šios gydytojos praktiką buvo tuomet, kai du jauni vyrai, prisistatę giminaičiais, atvežė senyvo amžiaus žmogų. „Jie elgėsi labai agresyviai, darė psichologinį spaudimą, grasino teismais, skundais, viską filmavo, fotografavo reikalaudami, kad senukas būtų paguldytas į ligoninę, nors tam nebuvo jokių indikacijų. Šis įvykis sukrėtė ir kainavo daug jėgų, o vėliau išsiaiškinome, kad jie buvo ne giminaičiai, o turtą norėję pasisavinti kriminalinio pasaulio atstovai“, – nemaloniausią situaciją prisimena A.Gervickaitė.
Beje, gydytojai pabrėžia, kad nors dažniau tenka patirti psichologinį smurtą, pasitaiko ir fizinio smurto atvejų. 40 metų gydytoja dirbanti Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė per visą savo darbo praktiką yra girdėjusi ne tik keiksmų ar priekaištų, kad medikai per ilgai užtruko kelyje. „Yra buvę, kad išstūmė už durų, o kartą girtas įsiutęs pacientas spyrė į krūtinę. Apie 30 metų stambus vyras gulėjo ant neštuvų, o kai priėjau, pradėjo blaškytis ir spardyti aparatūrą – įsiutęs spyrė ir man. Tuomet nualpau, o kai atsigavau, pamačiau, kas įvyko“, – ilgam įstrigusį įvykį prisimena V.Pumputienė.
Pasak jos, su tokiais atvejais susiduria ir kolegos: vienai darbuotojai pacientas yra spyręs į nugarą, kitam gydytojui išmušęs dantį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...