2011 Kovo 24

Edita Zizaitė ir Jurgis Damaševičius

Gera mums visiems kartu

veidas.lt

"Veido" archyvas

Du po vienu stogu gyvenantys aktoriai – Edita Zizaitė ir Jurgis Damaševičius dėl vietos po teatro ar kino saule nekovoja. Tačiau dėl devynmetės Beatričės ir šešerių Mortos auklėjimo – ietis suremia: Jurgiui atrodo, kad žmona per daug lepina mergaites, o Edita mano priešingai. Tai kas ką iš tikrųjų lepina?

Pora mielai praveria savo namų duris tylioje Žvėryno gatvelėje, kurioje net nekvepia miestu, nors visai netoli centras. Jurgis, šeimininkiškai rodydamas savo valdas, neslepia džiaugsmo – namą rekonstruojant ir kiemą tvarkant visur jis pats savo ranką prikišęs: čia pjovė, ten kalė, statė. Todėl visai neįsižeidžia žmonos švelniai pavadinamas ne aktoriumi, o ūkininku. Edita pasiūlo patogiai įsitaisyti jaukioje svetainėje, pildama į puodelius kavą. O tada abu atveria ne tik namų duris, bet ir savo širdis.

Moterys vaikus augina, vyrams – jie auga patys…

Įsikalbame. Vienas iš televizijos laidos “Nerealieji. Lietuvos šeimų lyga” vedėjų negražbyliauja ir savo šeimos nerealia nevadina, kaip ir savęs tobulu tėčiu. O į klausimą, ar sunku auginti vaikus, nė nemirktelėjęs atsako, kad vaikai auga patys. Juk jie nėra daržovė, kurią reikia tręšti ar apie kurią reikia ravėti piktžoles. Tačiau Edita su tuo nesutinka – čia tik vyrams vaikai patys auga: “Moterys dažniausiai juos augina. Tik svarbu netrukdyti vaikams augti. Kaip? Ogi nepamiršti, kad jie turi savo gyvenimą – savo rūpesčius, džiaugsmus, pomėgius, į kuriuos reikėtų nesikišti, o tik juos pakreipti tinkama linkme.

Taigi būrelius mūsų dukros renkasi pačios. Tik nusprendus mesti galioja vienintelė taisyklė – privalu lankyti būrelį bent pusmetį. O kai dukros, viena paskui kitą ateina skųsdamosi, visada paklausiu – o kuo čia dėta aš?”. “Tada jos ateina pas mane”, – šypteli Jurgis. Aktorius neslepia – jis yra griežtas tėtis, bene labiausiai pylos duodantis už netvarką. Tuo tarpu griežtai auklėta Edita leidžia viską, išskyrus tai, kas galėtų kelti grėsmę mergaičių saugumui. “Man patinka murzini ir susitaršę vaikai – kaip kitaip, jei ne pasaulį tyrinėdamas jį pažinsi. Jei man reikėtų iliustruoti žodį “laisvė” – nupieščiau vasaros dulkėmis ir uogomis išsiterliojusias dukras, – sako Edita. – Norėčiau, kad jos būtų mano draugės. Tačiau vaikai nebūtų vaikai – žingsnelis po žingsnelio praplečia savo ribas ir pradeda lipti ant galvos.” “Ne pradeda, o užlipa”, – pataiso žmoną Jurgis. “O tada stebisi, kodėl mama monstru pavirsta”, – toliau dėsto dviejų mergaičių mama.

Kokie vaistai geriausi
“Užtat sveikos, – nusijuokia Jurgis. – Gal tik prieš metus ar net du sirgo. O ir tai ne peršalimo liga. Nei Beatričė, nei Morta nė karto nėra gavusi antibiotikų – šie “sodina” imunitetą. Pagrindinis vaistas – arbatos, – ir gulėti.” “Sloga – ne liga, – antrina vyrui Edita. – Pakilus temperatūrai vaistų taip pat neskubu ieškoti – jie tik “užglušina” organizmą, kuriam tuo metu reikia dirbti, tiksliau, kovoti su liga. Imbieras, citrina, česnakas – patys geriausi vaistai. Turime nuostabią šeimos gydytoją, kuri taip pat prijaučia natūraliai medicinai ir chemijos nebruka. Nors pas gydytoją einame išties retai – poliklinikoje net juokiasi, ar mes kitame mieste gyvename, kad taip retai ateiname. Net skiepyti dukrų nevedame – juk skiepai dirbtinai sargdina. Ką jau kalbėti apie kitą jų žalą…”

Mūsų “vandeninukės”

Galiausiai abu duetu pasidžiaugia – sveikos tos mūsų “vandeninukės”. Pasirodo ir Beatričė, ir Morta gimė ne ligoninėje, o namie – viena vonioje, kita – baseinėlyje. Kas lėmė šį sprendimą? Edita sako nieko nesprendusi, tas jausmas atėjo savaime. Dar net nesvajodama apie vaikus buvo skaičiusi apie gimdymą Juodojoje jūroje ir pamaniusi, kaip vaikeliui gera ateiti iš vandens į vandenį. Pastojusi, kartu su vyru lankė natūralaus gimdymo kursus. Taigi nemanykite, kad namie gimdančios moterys elgiasi neatsakingai. Priešingai – pasak Editos, gimdydama namie prisiimi visą atsakomybę pati, ne taip, kaip ligoninėje, kai už tave sprendžia medikai, kada stumti, o kada laukti sąrėmio. “Pamenu, kai laukiausi Beatričės, ryte nubėgo vandenys, o aš su vyru į kiną nuėjau, po to dar pas draugę užsukome. Draugė sako – tave turbūt riečia. Sakau – gal ir riečia, juk pirmas gimdymas, nežinau, kaip turi būti. O grįžtant namo išsikviečiau pribuvėją.

Antras gimdymas buvo greitesnis. Besilaukdama Mortos svečiavausi pas sesę Šiaulius, savaitgalį ketinau vykti į klasės susitikimą Mažeikiuose. Bet nespėjau… Prasidėjus sąrėmiams apie pusę aštuonių ryte paskambinau Jurgiui, sėdome su sese į mašiną ir lėkėme į Vilnių. Laimė, nevažiavau traukiniu, kaip buvau sumaniusi, nes tada tai jau tikrai būtų dukra kelyje gimusi. Jurgis vos spėjo baseinu pasirūpinti, į kurį vos spėjau įlipti. Tuo metu po kiemą bėgiojo Beatričė su sesers dukra. Sužinojusi, kad gimė sesutė Morta, nubėgo prie vartų pasitikti atėjusio aplankyti senelio, kuris net neįtarė, kad gimdau, ir pranešė naujieną. Senelis suprato, kad vaikai morkas baseine plauna…”, – juokiasi Edita, džiaugdamasi, kad jai abu gimdymai buvo didelė šventė, ir tikisi, kad panašiai bus ir į pasaulį atkeliaujant trečiajam kūdikiui, kurį nešioja po širdimi. O Jurgiui? “Man šventė buvo tik po to”, – neslepia vyras, kad sprendimas gimdyti namie buvo Editos, o jam nebeliko nieko kito, tik pritarti. Nors sako, trečią kartą po tokios patirties greičiausiai galėtų ir vienas vaikelį pasitikti.

Kokios aktorei vaiko priežiūros atostogos?

Stalo teatro aktorė džiaugiasi, kad abi dukros daugiau nei metus buvo maitinamos mamos pienuku, nors mama oficialių vaiko priežiūros atostogų ir nebuvo išėjusi. Toks jau tas aktoriaus darbas – atostogauji tada, kai nedirbi, o ne kai valstybė tau nustato galimybę atostogauti. Nors, kaip pati Edita juokiasi – ji yra išėjusi nuolatinių vaiko priežiūros atostogų, ir taip bus, kol vaikai užaugs. “Kai Beatričei buvo dešimt dienų, filmavausi amerikiečių filme “Daktarės Giselos Perl istorija”. Aš lakstau po Bezdonių geležinkelio stotį, o Jurgis sėdi su dukrele vagonėlyje ir laukia, kada mažoji užsinorės valgyti. Tuo metu kaip tyčia dar ir nemažai gastrolių buvo, tai Beatričė vos poros mėnesių jau skrido lėktuvu. Kur pienas, ten ir vaikas, – šmaikštauja aktorė. – Nors yra tekę pienuko palikti užšaldžius ir namie. Ir ką – Jurgis kuo puikiausiai su tėvelio pareigomis susidorodavo.”

Geriausia dovana – žinia apie kūdikį

Anot Editos ir Jurgio – abi mergaitės, kaip ir dera aktorių vaikams, augo teatro užkulisiuose. Su džiaugsmu tyrinėdavo teatro pasaulį, kol tėvai dirbo. Nors dabar mieliau nori likti namie. O labiausiai – kad čia vakarotų ir mama su tėčiu.

“Kai tik yra galimybė, taip ir būna. Tik joms dar sunku suprasti, kad aktorių darbo diena kitokia nei kitų profesijų žmonių. Todėl vos pravėrus duris, abi tiesiog užpuola grįžusį iš darbo tėtį, kuris dažniausiai turi išeiti, kai jos sugrįžta: viena – iš darželio, kita – iš mokyklos. O pamačiusios jį per televizorių nesipuikuoja, bet labai džiaugiasi. Kartą žiūri Morta serialą ir kad pradės verkti. Klausiu, kas atsitiko. O ji – tėtis sumuštas. Klausiu, kaip sumuštas – juk sėdi šalia gyvas ir sveikas, tik uogiene išsitepęs. O jai vis tiek graudu”, – pasakoja Edita. Moteris džiaugiasi – gera jiems visiems kartu. Šeima – didžiausia vertybė. Ne pinigai, namai, mašinos, o šeima, kuri pavasarį dar pagausės. “O kaip dukros reagavo į žinią apie pagranduką?” – neiškenčiu nepasmalsavusi. “Tai buvo pati geriausia joms kalėdinė dovana – pačios mergaitės taip sakė. Jos norėjo arba šuniuko, arba kačiuko, arba broliuko, arba sesutės. Ir dabar vis prieina, paglosto pilvuką, pabučiuoja jį”, – matau, kaip juokiasi Editos akys, o šypsena nedingsta nuo veido.

Jurgio pabumbėjimai

Viso pokalbio metu išlįsdavo Jurgio pasakymai “ne į temą”. Ji meiliai šaiposi, kad Jurgis nuolat kovoja su nematomais priešais, o juk viskas priklauso tik nuo požiūrio. Tačiau aktorių, kaip ir dažną lietuvį, kamuoja ne vien egzistenciniai klausimai. Jurgiui ramybės neduoda, kodėl niekas nepraleidžia ar neužleidžia be eilės besilaukiančių moterų – pats sako visada tą darąs, juk būsimos mamos tokios gražios ir ypatingos. O medicinos sistema Lietuvoje, pasak Jurgio, išvis supuvusi – atveži po nelaimingo atsitikimo žmogų, o medikai ne pirmąją pagalbą skuba suteikti, o popieriukus užpildyti. “Kartą Beatričei lūžo delnikaulis. Kadangi neturėjome jokių siuntimų, traumatologas kone išvarė mus pro duris. Liepė nusipirkti tvarsčio ir eiti persirišti ranką į koridorių…”, – pasakoja tokiais “gaidizmais” besibaisintis aktorius. Kliūva nuo jo ir seimūnams, kuriems meno žmonės rūpi mažiausiai “Todėl norėčiau, kad dukros mūsų pėdomis neitų – aktoriaus darbas sunkus, o stabilumo menkai – šiandien tu esi įdomus ir turi vaidmenį, o rytoj gali sėdėti be darbo. Štai ir aš turiu bėgioti iš darbo į darbą – vaidinti teatre, filmuotis serialuose, garsinti filmus, kad tik Edita galėtų ramiai džiaugtis motinyste ir dirbti savo mėgstamą darbą. Vienintelė laimė, kad aš savo darbą labai myliu”, – nusiramina žmonos akimis švelniai paglostytas Jurgis.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...