2012 Gegužės 25

Finansų ministrė: reformos turėjo pasidaryti pačios

Algimantas Šindeikis

 

Pasak finansų ministrės, išgelbėti šalies finansus buvo galima tik padidinus mokesčių naštą žmonėms, o struktūrinės reformos turėjo pasidaryti pačios. O gal jas turėjo atlikti marsiečiai?

 

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina: „Dažnai sakoma, kad valstybė viską padarė verslo ir žmonių sąskaita. Tai žinoma, nes valstybė iš esmės yra tiktai žmonės. Net verslo nėra kaip tokio, nes verslas – irgi žmonės. Nėra taip, kad būtų galima kažką padaryti marsiečių sąskaita. Vis tiek visi sprendimai, kad ir kokie jie būtų – ar tai būtų buvęs išlaidų sumažinimas 30 proc., ar mokesčių padidinimas 30 proc., ar didesnis prisiskolinimas, ar valiutos devalvavimas, – vis tiek kažkokių žmonių sąskaita tai būtų atsitikę. Todėl pats bandymas valkioti žodį „žmogus“ yra visiška piguva ir niekur neveda.“

Politinė demagogija taip pat niekur neveda. Kaip niekur neveda ir buhalterinis biudžeto sudarymo būdas ar buhalterinis Vyriausybės mąstymas ir veikimas.

Klausimą, kodėl turtingesniems vokiečiams užtenka santykinai vos ne perpus mažesnio viešojo sektoriaus nei lietuviams, mūsų savaitraštis pateikė šių metų vasario 27 d. Šiame „Veido“ numeryje dar kartą buvo vaizdžiai priminta ir įrodyta, kad Lietuvoje policininkų, medikų ir švietimo darbuotojų tūkstančiui gyventojų turime gerokai daugiau, nei jų yra Estijoje, Vokietijoje ar Danijoje. Taigi turime itin gausų valstybės teikiamų viešųjų paslaugų kiekį, kurio nesugebame išlaikyti be valstybės skolos auginimo ir nuolatinio mokesčių kėlimo.

Dar akivaizdžiau tai, kad Lietuvos gyventojų mažėja, bet nemažėja viešojo sektoriaus dydis, kurį esame paveldėję iš sovietmečio. Jis didelis, brangus ir neefektyvus. Nesvarbu, kad Lietuvoje jame dirbančiųjų skaičius tūkstančiui gyventojų kone didžiausias pasaulyje, bet jo kokybe vis vien nesame patenkinti. Kad tai suvoktum, nereikia būti marsiečiu – užtenka būti tiesiog blaiviai ir kritiškai mąstančiu žmogumi.

Ne tik politiškai neatsakinga, bet ir nusikalstama ir toliau kurti lūkesčius, kad taip galės būti visada. Taip Lietuvoje visada nebus. Kaip ir Graikijoje tas „visada“ gyvenimas iš skolų tuoj baigsis. Nepaisant to, graikai yra tikri marsiečiai, nes jie mąsto nelogiškai ir vis dar tikisi, kad euro zona be jų negali, tad streikų šantažo priemonėmis reikalauja pinigų. Tiek dovanų, tiek paskolų.

Atsakymo, kodėl mes turime tokį didelį, brangų ir neefektyvų viešąjį sektorių, Lietuvos politikai vengia, ir mąstantis žmogus gali suprasti kodėl. Tam, kad būtų atliktos struktūrinės reformos ir reformuotas viešasis sektorius, reikia nemenko politinio talento, politinės nuovokos ir sugebėjimo tą daryti. Tiesiog buhalterinio mąstymo būdo tam neužtenka. Ir iš visos Andriaus Kubiliaus Vyriausybės, ir iš finansų ministrės I.Šimonytės tokio supratimo tikrai galima buvo tikėtis. Bus daug blogiau, jei nuo spalio turėsime Vyriausybę, kurioje valstybės finansų politiką lems Viktoro Uspaskicho ar Rolando Pakso marsiečiai.

Koks galėjo būti sąžiningas politinis veikimas, bet nebuvo? Sąžiningas veikimas būtų toks, kuris Lietuvos viešąjį sektorių pritaikytų prie dabartinio Lietuvos gyventojų skaičiaus, padarytų jį efektyvų, o piliečiams duotų aiškiai suprasti, kad vienintelė jų oraus gyvenimo viltis yra privatus verslas. Visiškai akivaizdu, kad policininkams gatvės budėtojams, norint iš jų tikėtis gero ir sąžiningo darbo, reikia mokėti ne 1200 Lt, o dvigubai, ir tai galima pasiekti mažinant jų skaičių, bet efektyvinant jų darbą. Tai marsietiškas mąstymo būdas finansų ministrei, bet jis puikiai suprantamas kiekvienam verslininkui ar privačiame versle dirbančiam žmogui. Tie, kurie to nesuvokė anksčiau, sunkmečiu tai patyrė savo kailiu.

Būtų neteisinga žmones skirstyti į kategorijas. Bet valstybės politikams, ypač valstybės finansų ministrei, tikrai pravartu mokėti atskirai skaičiuoti dirbančiuosius privačiame ir viešajame sektoriuje. Pramonininkų konfederacijos duomenimis, valstybės sektorius į sunkmetį reagavo lėtai ir pavėluotai. 2009 m. privataus sektoriaus darbuotojų skaičius sumenko 18,2 proc., o valstybės – vos 2,3 proc. Tai akivaizdus įrodymas, ant kurių žmonių pečių buvo užkrautas sunkmetis. Kodėl? Ar konstitucinis solidarumo principas viešajam sektoriui negalioja?

Tokia finansų „politika“, kokią vykdo A.Kubiliaus Vyriausybė (teisybės dėlei reikia pridurti, kad ir visos kitos Lietuvos Vyriausybės), dar skatina streikuoti pedagogus ir tuo metu, kai mokinių mokyklose kasmet sumažėja 20 tūkst., reikalauti, kad jiems būtų užtikrintas pamokų krūvis ir neuždarinėjamos sumenkusios mokyklos. Lietuvoje vienam mokytojui tenka apie 10 mokinių, o turtingose ir geresnės kokybės išsilavinimą garantuojančiose Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje vienam pedagogui tenka 20 mokinių. Tai kas čia Lietuvoje yra marsiečiai – finansų ministrė ar jos buhalterinės politikos kritikai?

Vis dėlto finansų ministrė yra sąžininga ir prisipažįsta, kad nežino jokio šios problemos sprendimo būdo: „Jeigu jau sumažintas finansavimas nepriverčia viešojo sektoriaus trauktis, tada nežinau, kas gali jį priversti tai padaryti. (…) Mes jau keletą metų skiriame ne daugiau, o tik mažiau pinigų, nes nenorime dar labiau didinti mokesčių, bet tai vis tiek nepriveda prie struktūrinių pokyčių…“ („Veidas“. Nr. 20).

Šioje frazėje – ir visa buhalterinės A.Kubiliaus Vyriausybės veiklos esmė: Vyriausybė tikėjosi, kad mažinant finansavimą atskiroms sritims viešojo sektoriaus struktūrinės reformos įsigyvendins pačios. Tai yra struktūrinės reformos turėjo pasidaryti pačios, arba jas turėjo atlikti marsiečiai, o ne A.Kubiliaus Vyriausybė. Štai kur tikrasis mūsų politikos skurdas ir piguma.

Nuo liepos 1 d. pridėtinės vertės mokestis Latvijoje bus sumažintas nuo 22 iki 21 proc. Ketvirtadienį Latvijos Seimas patvirtino PVM įstatymo pataisas. Sumažinus PVM, Latvijos biudžeto pajamos šiemet sumenks 16,5 mln., o kitąmet – 40,5 mln. latų. Finansų ministerijos atstovai teigia, kad sumažinus PVM pagerės Latvijos konkurencingumas regione, o šalies gyventojams sumažės infliacijos spaudimas. Mažesnis PVM mokestis taip pat bus artimesnis Lietuvos ir Estijos PVM mokesčiams, kurie siekia atitinkamai 21 ir 20 proc. Ką apie juos pasakytų mūsų finansų ministrė – ar jie taip pat marsiečiai?

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Dz Dz rašo:

    Remtis pramoninkų konfederacijos duomenimis labai verta- bene remėjai?

  2. yurgys yurgys rašo:

    tai bergzdziai ozkai nepades nei seksualaus armeno irankis,kadangi jau labai panasi i seiminike trobeles kuri stovi ant vistos kojeles.Pats laikas i marsa


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...