2015 Spalio 27

Europos parama leidžia važiuoti patogiau ir greičiau – PR

veidas.lt

Baigiasi laikotarpis, numatytas 2007–2013 m. Europos Sąjungos investicijų programos objektams įgyvendinti. Jis buvo dosnus Lietuvos kelių sektoriui, tačiau 2014–2020 m. perspektyvoje tam ES lėšų ketinama atseikėti mažiau.

 

Renata BALTRUŠAITYTĖ

 

Rugsėjo pabaigoje Klaipėdoje simboliškai perkirpta dar vieno naujo kelių mazgo, kuriam įrengti buvo panaudotos 2007–2013 m. laikotarpio ES sanglaudos fondo lėšos, simbolinė atidarymo juostelė. Šis transporto mazgas patogiai paskirsto uosto ir miesto transporto srautus toje vietoje, kur nuo magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda tiesiai atskriejantis Baltijos prospektas marių pakrantėje sutinka su uosto įmonių teritorijomis besiribojančią Minijos gatvę.

Minėtos sankryžos kaimynystėje Klaipėdos uostas pastaraisiais metais buvo intensyviai plėtojamas: būtent čia kelių anksčiau menkai tenaudotų krantinių vietoje iškilo Centrinis Klaipėdos terminalas. Į jį savo tarptautinių keltų linijas iš Jūrų perkėlos terminalo laipsniškai perkelia laivybos bendrovė „DFDS Seaways“, o tai leidžia numatyti ateityje dar labiau didėsiančius tiek krovininių, tiek lengvųjų automobilių srautus.

Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcijos projektui įgyvendinti ES skyrė beveik 3,7 mln. eurų, dar 2 mln. eurų tam skyrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Bendra projekto vertė – beveik 5,7 mln. eurų. Sankryžos rekonstravimo darbus kartu su partneriais atliko kelių statybos bendrovė „Kauno keliai“.

Statybos darbų metu trišalė Baltijos prospekto ir Minijos gatvių sankryža rekonstruota į vieno lygio keturšalę sankryžą, pratęsiant Baltijos prospektą iki naujojo terminalo. Kartu pastatyta požeminė pėsčiųjų perėja, pritaikyta ir neįgaliųjų poreikiams, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengti nauji lauko inžineriniai tinklai.

Ši sankryža – ne pirmoji ES investicija, skirta tam, kad pagrindiniu šalies greitkeliu atriedėjęs autotransportas sklandžiai, kuo mažiau trikdydamas miestiečių ramybę pasiektų uostą. Vykdant dviejų etapų beveik 43 mln. eurų vertės (iš jų 39,6 mln. Eur – ES sanglaudos fondo lėšos) projektą, anksčiau trijų lygių sankryža su keturių eismo juostų estakada paverstas miestą su pagrindiniu šalies greitkeliu jungiantis Jakų žiedas. Jame susikerta svarbios tiek uostui, tiek pajūrio kurortams automagistralės  Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja ir Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda.

Tačiau tam, kad uostamiesčio aplenkti negalintys automobilių srautai kaip įmanoma saugiau, tyliau ir greičiau pasiektų numatytus paskirties taškus, kuo mažiau teršdami miesto orą ir trikdydami jo gyventojų ramybę, būtina rekonstruoti kitas dvi žiedines Baltijos prospekto sankryžas, šiuo metu neatsiginančias transporto spūsčių. Taigi ateityje laukia neišvengiami darbai šio prospekto sankirtose su Šilutės plentu ir Taikos prospektu.

 

Formuojamas sostinės aplinkkelių žiedas

 

2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu gerokai praturtėjo kelių infrastruktūra ir Lietuvos sostinėje. Čia atidarytas pietinis išorinis aplinkkelis ir nutiestos pirmosios dvi vakarinio aplinkkelio atkarpos, leidžiančios nuo Lazdynų pusės greitai, negaištant laiko miesto sankryžose ir pakeliui nesutinkant viešojo transporto, pasiekti Karoliniškes, Viršuliškes, Pilaitę. Abu aplinkkeliai sostinėje prasklaidė transporto spūstis ir miesto miegamuosiuose mikrorajonuose leido sumažinti triukšmo bei aplinkos taršos lygį.

Tiesiant vakarinį miesto apvažiavimą buvo investuota 82 mln. eurų (iš jų ES lėšos – 64 mln. Eur), o pietinis apvažiavimas pareikalavo 65 mln. eurų  (ES lėšos – 47 mln. Eur). Pastarajame nutiesta 7,7 km keturių eismo juostų kelio Kirtimų gatvėje, pastatytos dvi estakados ir viadukas per geležinkelį, taip pat įrengtas dviračių ir pėsčiųjų takas su atskiru viaduku.

Dėl šio aplinkkelio Vilniaus tarptautinis oro uostas tapo lengviau pasiekiamas iš kitų vietovių atvykstantiems keleiviams, pagerėjo susisiekimas su sostinės pietuose veikiančiomis gamybos įmonėmis ir šalia jų įsikūrusiais logistikos centrais.

Centrinę miesto dalį besiformuojančiu žiedu iš įvairių pusių juosiančių greitkelių efektyvumas turėtų ypač pasijusti kitų metų pabaigoje užbaigus trečiąjį Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybos etapą, kai atsiras Ozo ir Ukmergės gatves jungianti 5,4 km ilgio kelio atkarpa. Tuomet aplinkkelis atsivers Panevėžio magistralės transporto srautams ir taps dar funkcionalesnis. Skaičiuojama, kad būsimąja atkarpa, kurią nutiesti kainuos beveik 90 mln. eurų (iš jų ES lėšos – 85 mln. Eur), per parą naudosis apie 65 tūkst. automobilių.

Ir dabar veikiančioje aplinkkelio atkarpoje tarp L.Asanavičiūtės ir Ozo gatvių eismo intensyvumas dvigubai pranoksta Vilniaus–Kauno magistralės transporto srautus: didžiausius šalies miestus jungiančia magistrale per parą pravažiuoja 26 tūkst., o vakariniu aplinkkeliu – net 58 tūkst.  automobilių.

 

Nauda ne tik miestiečiams

 

Aplinkkeliai, nukreipiantys tranzitinio transporto srautus, aktualūs ne tik didmiesčiams. 2013 m. pabaigoje buvo atidarytas netoli uostamiesčio esančio Priekulės miestelio apvažiavimas, kuris nuo sunkiasvorio transporto, judančio valstybinės reikšmės keliu Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, išvadavo šio miestelio gyventojus. 6,5 km ilgio naujo kelio atkarpa, kurioje pastatyti trys tiltai per Gruodės, Agluonos ir Minijos upes, atsiėjo 12 mln. eurų (iš jų daugiau kaip 9 mln. Eur – ES struktūrinių fondų lėšos). Ilgiausias 83 m ilgio naujas tiltas buvo nutiestas per Miniją.

Senąjį jo antrininką miestelio prieigose namo grįžtantys priekuliškiai vadino kantrybės išbandymu, mat eismas juo leidžiamas tik viena kryptimi, pirmenybę suteikiant važiuojantiems Klaipėdos link.

Dar pusmečiu anksčiau nuo pravažiuojančių mašinų srautų atsikvėpė Šiaulių rajone esantis Kairių miestelis, išsidėstęs abipus judrios magistralės Panevėžys–Šiauliai. Kairius apjuosė 7 km ilgio keturių eismo juostų aplinkkelis, kainavęs 37 mln. eurų (iš jų daugiau kaip 25 mln. Eur – ES struktūrinių fondų lėšos). Tiesiant šį apvažiavimą įrengti du viadukai Vėgėlių ir Bertužių sankryžose bei keturios požeminės perėjos. Palei naująjį kelią nutiestas 1,4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas.

ES lėšos prisidėjo ir prie žvyrkelių asfaltavimo programos: 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu įgyvendinta 14 tokių projektų, kurių bendra vertė – 207 mln. eurų. Beveik 150 mln. eurų sudarė ES parama iš Europos regioninės plėtros fondo. Bendras išasfaltuotų kelių ilgis siekia 723 km. Atsikračius žvyrkelių kaimynystės pagerėjo gyvenimo sąlygos aplinkiniams gyventojams, o vairuotojai savo ruožtu džiaugiasi galimybe keliauti saugiau ir greičiau, nežalodami savo automobilių.

„Europinė parama žvyrkelių asfaltavimo darbams išliks ir 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje, tačiau nuo šiol ji bus teikiama iš Žemės ūkio ministerijos kuruojamos Europos žemės ūkio fondo paramos kaimo plėtrai“, – pasakoja Transporto investicijų direkcijos vadovas Gintautas Predkelis.

 

Laukia „Via Baltica“ ruožų rekonstrukcija

 

2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos naujovė – Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), nukreipta tarptautinės reikšmės transporto, energetikos ir ryšių projektų įgyvendinimui. Lietuvos kelių sektoriui iš jos nubyrės nedaug. Šiuo metu EITP numato prisidėti tik prie vieno Lietuvos kelių sektoriaus projekto. 36,5 mln. eurų EITP investicijų planuojama panaudoti rekonstruojant „Via Baltica“ ruožo nuo Lietuvos ir Latvijos sienos iki Panevėžio 21,5 km ilgio Panevėžio aplinkkelio atkarpą. Šis projektas, numatantis papildomų eismo juostų, žiedinių sankryžų ir viaduko įrengimą, leis padidinti vidutinį greitį Panevėžio aplinkkelyje beveik 10 km per valandą.

Neseniai pradėta ir seniai laukta avaringiausio šalyje „Via Baltica“ pietinio ruožo nuo Mauručių iki Lenkijos sienos rekonstrukcija. Ji bus vykdoma keturiais etapais, atitinkančiais kelio kertamų Kauno rajono, Prienų, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybių teritorijų ribas. Kol kas darbai vykdomi tik trumpame ruože, priklausančiame Kauno rajono savivaldybei. Iki 2020 m. žadama iki keturių eismo juostų praplatinti „Via Baltica“ kelio ruožą iki ribos su Marijampolės savivaldybe, o toliau viskas priklausys nuo to, ar būsimoje finansinėje perspektyvoje išliks  galimybė kelių statybas iš dalies finansuoti ES lėšomis.


 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...