SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pripažįsta abejojantis, kad Lietuvai pavyks atitikti kriterijus ir nuo 2014 m. įsivesti eurą. Apie tai jis pranešė per šį rytą Didžiosios Britanijos surengtus verslo pusryčius. G. Nausėdos nuomone, labiau tikėtina data yra 2016-2017 m. Pagrindine priežastimi neįvykdyti Mastrichto kriterijaus Lietuvai įvardijama per aukšta infliacija.

„Aš asmeniškai netikiu, kad Lietuva gali įsivesti eurą 2014 m., labiau tikėtina data yra 2016 m. arba 2017 m.“, – pristatydamas Lietuvos ekonomikos perspektyvas sakė ekonomistas. Jo teigimu, norint 2014 m. prisijungti prie euro zonos, kriterijus vykdyti reikia pradėti nuo 2012 m. antros pusės.

Svarbiausia sulaukti momento pasinaudoti žema infliacija. Jūs manote, kad estai turėjo 10 metų strategiją? 2009 m. jie labai greitai susigaudė, kad yra tinkamas momentas priimti sprendimus, tai padarė, įsmuko ir dabar turi didesnę infliaciją nei mes“, – pavyzdį pateikė ekonomistas.

Tiek Lietuva, tiek Latvija eurą įsivesti planuoja 2014 m. Tačiau tai nelabai realūs terminai.

DELFI primena, kad birželio pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tvirtino, kad euras nėra toks dalykas, dėl kurio reikia žudytis.

Jo nuomone, tapti euro zonos nare Lietuvai veikiausiai nepavyks tapti greičiau nei 2015 m.

Statistikos departamento duomenimis, gegužę metinė infliacija Lietuvoje pasiekė 5 proc., tuo metu Europos Sąjungoje ji sudarė 3,2 proc. „Nėra nė vieno faktoriaus, kuris rodytų, kad infliacija pradės mažėti juolab atsimenant, kad šildymo kainos ateinantį sezoną pradės didėti, kai kur net 30 proc. Nesimato ir maisto produktų pigimo priežasčių, viskas tik brangsta. O tai dar labiau įsuks infliacijos karuselę. Nebent galėtų pigti paslaugos, tačiau ir tai mažai tikėtina. Imkime kad ir viešbučius – PVM buvo sumažintas, o kainos nesumažėjo nė litu. Tas pats ir kitose srityse – jei pabranginai ir perka, vadinasi kainos neturi mažėti.

„2014 m. norint įsivesti eurą ir pasiekti šį rezultatą, jau 2012 m. antroje pusėje pradeda tiksėti laikrodis. Taigi kone visos mėnesinės infliacinės normos, kurios bus 2012 m., jau bus labai svarbios skaičiuojant, ar mes atitinkame kriterijus. Taigi lieka devyni mėnesiai iki laikrodžio įsijungimo. Sakyti, kad kažkas apsivers maisto produktų, naftos brangimo srityje, neapsiverstų liežuvis”, – vėliau žurnalistams sakė ekonomistas.

Bet jis priminė, kad rudenį prasidės naujas šildymo sezonas su aukštesnėmis šildymo kainomis, kuris užsitęs iki kitų metų pavasario.

„Visi šie veiksniai rodo, kad mes nelabai turime metodų suvaldyti infliacijai ir dėl to ta infliacijos perspektyva neatrodo labai šviesi. Net ir palyginti gerais metais mes nesugebėjome turėti mažesnės infliacijos nei reikalauja Mastrichto kriterijus“, – priminė jis. Juolab kad ir gyventojų nuotaikos nerodo optimizmo.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 14 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 51 proc. – kad pablogėjo, 34 proc. – kad nepasikeitė (gegužės mėn. – atitinkamai 11, 57 ir 31 proc.). Birželio mėn. 28 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, tiek pat jų prognozavo pablogėjimą, 41 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (gegužės mėn. – atitinkamai 27, 28 ir 42 proc.).

Todėl Lietuvai teks laukti tinkamo momento, kai infliacija dėl kokių nors išorinių priežasčių pradėtų mažėti.