2011 Sausio 12

Profesionalus sportas

Estijos pamokos lietuviams neįdomios

veidas.lt

"Veido" archyvas

Prognozuojama, kad po 2012 m. sportas Lietuvoje taps mėgėjiškas

Vyriausybė kartu su Švietimo ir mokslo ministerija džiaugsmingai pristato nuo 2012 metų Lietuvoje įsigalėsiančią neformalaus ugdymo krepšelių sistemą, kuri gali nukirsti profesionaliojo sporto šaknis. O dar prieš dešimtmetį analogišką sistemą įsidiegę estai jau kelerius metus suka galvas, kaip jos atsisakyti.

Šiuo metu savivaldybės paramą teikia tik valstybinėms sporto mokykloms, o įsigaliojus naujajai sistemai į valstybės lėšas galės pretenduoti kiekvienas, kuris organizuos treniruotes ar užklasinės veiklos būrelius vaikams. Užteks įkurti sporto klubą ar kitą organizaciją, pateikti reikalavimus atitinkančią programą ir prisivilioti kuo daugiau vaikų. Būtent nuo jų skaičiaus ir priklausys sporto klubui valstybės skiriama parama.

Sieks ne kokybės, o masiškumo

Lietuvos sporto mokyklų vadovai jau dabar abejoja būsimosios sistemos nauda, tvirtindami, kad ji naudinga tik siekiant masiškumo, o profesionalusis sportas patirs didžiulį smūgį.

Švietimo ministerijos klerkai pripažįsta, jog naujoji sistema leis gerokai padidinti sportuojančių moksleivių skaičių, tačiau tikina, kad ir profesionalusis sportas žlugti neturėtų. Savivaldybės kartu su Vyriausybe naujajai programai finansuoti per metus rengiasi skirti apie 300 mln. Lt. Planuojama, kad vieno vaiko ugdymas per mėnesį kainuos 100 Lt.

“Akivaizdu, kad reikalinga slinktis nuo profesionaliojo link masinio sporto, nes sportuojančių vaikų nuolat mažėja, o visuomenės nuostata tokia, kad sportas – tik profesionalų reikalas. Norime šią nuomonę pakeisti, – “Veidui” sakė švietimo ir mokslo ministro patarėjas Albertas Lakštauskas. – Be to, aptariama programa suteiks galimybę atsirasti kur kas daugiau paslaugų teikėjų.”

Su naująja programa susipažinęs Lietuvos moksleivių krepšinio lygos direktorius Dainius Čiuprinskas tvirtina, kad ji trenerius skatins suburti kuo gausesnes vaikų grupes, bet sportiniai rezultatai bus visiškai neįdomūs.

Anksčiau privačiai “Tornado” krepšinio mokyklai vadovavęs D.Čiuprinskas teigia, kad daugelis šalyje veikiančių sporto mokyklų neturi nuosavų treniruočių salių, todėl jas nuomojasi iš bendrojo lavinimo mokyklų. Pašnekovas nuogąstauja, kad įdiegus naująją sistemą bendrojo lavinimo mokyklos pačios suburs užklasinio ugdymo grupes.

“Tuomet savo sales jos naudos pačios, ir sporto mokyklas lankantys vaikai nebeturės kur treniruotis, – svarsto D.Čiuprinskas. – Ši į masiškumą orientuota programa buvo kuriama visiškai nesitariant su Lietuvos sporto bendruomene, o jos įdiegimas gali sunaikinti profesionalųjį sportą.”

Sportas Estijoje tapo megėjiškas

Kaimyninių šalių patirtis rodo, kad galimybe sportuoti išties pasinaudojo kur kas daugiau vaikų, tačiau į masiškumą orientuota sistema kirto didžiulį smūgį profesionaliajam sportui. Analogiška neformaliojo ugdymo sistema Estijoje pirmą kartą buvo išbandyta dar prieš keturiolika metų, o nuo 2000-ųjų veikia visoje šalyje.

Ji leido įsikurti daugybei nedidelių sporto klubų, kurie prisiviliojo vaikų ir susižėrė valstybės paramą. Vis dėlto treniruotės juose būdavo saviveiklinio lygio – jas vaikams vesdavo įgūdžių neturintys mėgėjai, o Estijos jaunimo rinktinių tarptautinėse varžybose iškovotų apdovanojimų sumažėjo kone triskart.

“Veido” kalbintas Estijos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Karelas Loide’as tvirtino, kad ši sistema turi kur kas daugiau trūkumų nei privalumų. “Įdiegus šią sistemą sportuojančių jaunuolių Estijoje padaugėjo net penkis kartus, tačiau labai stipriai nukentėjo jaunųjų sportininkų rezultatai. Kadangi dabar treneriu gali būti kone kiekvienas, ėmė labai sparčiai mažėti profesionalių trenerių. Dabar jų belikę vos 10 proc., o kitą dalį sudaro savamoksliai, kuriems šis darbas yra kaip pomėgis. Beveik visi jie turi pagrindinius darbus, o treniruotėms su vaikais skiria kelias valandas po darbo”, – problemas vardijo pašnekovas.

Programos nerekomenduotų niekam

“Pagrindinė problema yra ta, kad vaikai neprivalo dalyvauti tarptautinėse bei vietinėse varžybose ir siekti rezultatų. Be to, visos Estijos sporto mokyklos suskilo į daugelį privačių sporto klubų. Kiekvienas treneris puikiai pasinaudojo šia sistema – jie turi po keturias ar penkias vaikų grupes, tačiau susirinkę pinigus neatsako už rezultatus. Sporto klubai mūsų šalyje tapo tarsi individualaus verslo įmonėmis. Be to, siekdami pasilikti kuo daugiau pinigų treneriai ėmė galvoti, kaip sumažinti išlaidas, ir nustojo pirkti įrangą, rengti stovyklas”, – pasakojo K.Loide’as.

Įsitikinusi, kad naujoji sistema padarė didžiulę žalą profesionaliajam sportui, į kovą prieš ją sukilo visa Estijos sporto visuomenė. Šalies olimpinio komiteto vadovai jau pradėjo žygius, siekdami atšaukti didžiulį smūgį sportui sudavusią programą, ir gailisi, kad negali atsukti laiko atgal.

Paklaustas, ko palinkėtų jų pėdomis ketinantiems žengti lietuviams K.Loide’as šyptelėjo: “Jeigu mes norime nugalėti jus krepšinio aikštelėje, turėčiau siūlyti naudoti šią sistemą. O iš tiesų jos niekam ir niekada nerekomenduočiau. Jeigu vis dėlto ją įdiegtumėte, jums reikėtų dar vienos programos, skirtos jaunimo profesionaliajam sportui plėtoti.”

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Liutauras Varanavičius Liutauras Varanavičius rašo:

    Kodėl toks vienpusiškas ir neobjektyvus straipsnis?

  2. Vilius Vilius rašo:

    Pritariu kolegai,
    o kur pliusai dėl didesnio vaikų užimtumo, sumažėjusio sergamumo ir nusikalstamumo? Ar vienintelė sporto nauda – tai medaliai?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...