2015 Gegužės 27

Egzotiškiausia festivalio staigmena – Pekino nacionalinės operos spektaklis

veidas.lt

Vilniaus festivalis

Muzika. Birželio mėnesį sostinėje kultūringos muzikos mėgėjų laukia Vilniaus festivalis.

„Muzika nušviečia pasaulį“ – toks šiųmečio, jau devyniolikto, Vilniaus festivalio moto. Kone ryškiausias jo bruožas – tai, kad daugelyje koncertų scena bendram muzikavimui sukvies Lietuvos ir užsienio atlikėjus.

Tai matysime jau Vilniaus festivalio atidarymo koncerte. Jame Sergejaus Rachmaninovo Antrąjį fortepijoninį koncertą atliks spėjusi daugelį prestižinių Europos salių apkeliauti jaunosios kartos pianistė iš Gruzijos Khatia Buniatishvili. Trejų metų ji pradėjo mokytis skambinti fortepijonu, šešerių jau skambino su Tbilisio kameriniu orkestru, o būdama dešimties koncertavo Vakarų Europoje, Rusijoje, Ukrainoje, Armėnijoje, Izraelyje ir JAV. Šiandien K.Buniatishvili yra grojusi su Prancūzijos nacionaliniu, Londono filharmonijos, Paryžiaus, Los Andželo, Vienos simfoniniais orkestrais.

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui tą vakarą taip pat vadovaus svečias – Estijoje gimęs, bet Niujorke užaugęs batutos meistras Kristjanas Järvi. Jis diriguos Vilniaus festivalio užsakyto Gedimino Gelgoto kūrinio „Extracultural“ premjerai Lietuvoje. Ją kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks paties kompozitoriaus vadovaujamas ansamblis NIKO, dar žinomas kaip Naujų idėjų kamerinis orkestras. Pasaulinė G.Gelgoto „Extracultural“ premjera šių metų pradžioje įvyko legendinėje Leipcigo salėje „Gewandhaus“. Pats autorius teigia, kad kūrinio forma ir muzikos kalba nešabloniška, jame girdėti įvairiausių asociacijų, nuo europietiškojo baroko ar senųjų Rytų kultūrų atgarsių iki XX a. avangardo ar šiuolaikinės klubų muzikos ir repo.

Lietuvos kamerinis orkestras šįkart scenoje pasirodys kartu su mandolinos virtuozu iš Izraelio Avi Avitaliu, kuris klasikos koncertuose siekia reabilituoti mandoliną kaip solinį instrumentą, tad kartu su lietuviais atliks Johanno Sebastiano Bacho ir Antonio Vivaldi koncertų versijas mandolinai ir orkestrui. 2010 m. A.Avitalis pelnė „Grammy“ apdovanojimą kaip geriausias solistas, o 2012 m.  pasirašė išskirtinę sutartį su įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“.

Antroji koncerto dalis bus skirta žymiausio nūdienos laikų estų kompozitoriaus Arvo Pärto aštuoniasdešimtmečiui. Šis autorius, jau senokai įsikūręs Vokietijoje, priskiriamas prie „mistinio minimalizmo“ srovės kūrėjų ir jau ketvirtus metus iš eilės, klasikinės muzikos duomenų bazės „Bachtrack“ liudijimu, pripažįstamas gyvuoju kompozitoriumi, kurio kūriniai pasaulyje atliekami dažniausiai. Vilniuje išgirsime A.Pärto kūrinius „Fratres“ ir „Tabula rasa“.

Festivalis ryžosi suvesti ir du styginių kvartetus – vos ketverius metus gyvuojantį jaunų muzikantų Vilniuje suburtą „Mettis“ bei geru dešimtmečiu „vyresnį“, Europoje jau gerai žinomą „Quartetto di Cremona“ iš Italijos miesto Kremonos. Be savarankiškai atliekamų Luigi Boccherini, Giuseppe’s Verdi, Philipo Glasso kūrinių, abu styginių kvartetai drauge atliks Felixo Mendelssohno-Bartholdy oktetą. O jei spėliojate, ką reiškia „Mettis“, – tai senovės graikų mitologinė figūra, viena iš Dzeuso dukterų, meno ir išminties deivė. Bendrinėje kalboje šis žodis apibūdina kokybę, kurios pasiekiama sumanumu, išradingumu ir įgūdžiais.

Su tradicinės baroko muzikos „rubrika“ Vilniaus festivalis šįmet pristatys Lietuvos ir Lenkijos valdovams dedikuotas J.S.Bacho kantatas. Vadinamąsias lenkiškąsias kantatas kompozitorius sukūrė Leipcige ir dedikavo tuometiniam Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Saksonijos kurfiurstui Augustui III Saksui, jo sutuoktinei Marijai Žozefai ir karalienei motinai Kristianai Eberhardinai. Savo pasaulietinėmis kantatomis J.S.Bachas pašlovino vieną seniausių Europoje valdovų Wettinų dinastiją.

Lietuvai ir Lenkijai svarbų muzikos paveldą Vilniuje pristatys svečiai iš Lenkijos – Vroclavo baroko orkestras, Vroclavo nacionalinio muzikos forumo choras, solistai ir dirigentas Andrzejus Kosendiakas. Būtent jis 2006 m. įkūrė vienintelį baroko orkestrą Lenkijoje, grojantį istoriniais instrumentais. Šis koncertas – tai penkiasdešimtojo Vroclavo muzikos festivalio „Wrastislavia Cantans“ dovana Vilniaus festivaliui.

Džiazo mėgėjams Vilniaus festivalis siūlo pasiklausyti pianisto ir įdomių projektų autoriaus Gregory Privato vadovaujamo įvairių rasių bei tautybių muzikantų kvinteto, kuriame groja gitaristas Manu Codjia, kontrabosininkas Jiri Slavikas, perkusininkas Adriano Tenorio bei multiinstrumentalistas Sonny Troupe. Pats G.Privatas muzikuoti ir komponuoti pradėjo dar mokykloje, o klasikinio fortepijono pamokas netrukus iškeitė į džiazo improvizacijas. Studijuodamas inžineriją Tulūzoje, koncertuodavo džiazo klubuose ir festivaliuose, o galiausiai su Karibų muziką pristatančia grupe išvyko užkariauti Paryžiaus.

Vilniuje svečiai iš Prancūzijos kartu su kviestiniu vokalistu iš Švedijos Gustavu Karlströmu pristatys autorinę programą „Cypario pasakojimai“, kuri išleista atskiru kompaktiniu albumu. Tai unikali kompozicija, džiazo muzikos kalba pasakojanti tikrą istoriją. Po 1902 m. įvykusio ugnikalnio išsiveržimo, sunaikinusio visą buvusią Martinikos sostinę Sen Pjerą ir jos gyventojus, vienintelis gyvas saloje išliko akmeniniame bunkeryje kalintas Louisas Auguste’as Cyparis (1875–1929). Vėliau jis tapo keliaujančio cirko „Barnum & Bailey“ žvaigžde ir gastrolėse pasakodavo apie savo stebuklingą išlikimą.

Tačiau didžiausią egzotikos dozę lietuviams šiais metais žada Pekino nacionalinės operos atvežamas spektaklis „Jangų giminės karvedės“. Jame pasakojama apie Jangų moteris, stojusias ginti tėvynės, kai jų vyrai žuvo nuo priešo rankos. Sieną saugojusiam vadui Jang Zongbao žuvus, jo šimtametė močiutė Še, užgniaužusi sielvartą, nutaria sunaikinti priešą ir ima vadovauti kariams. Viena iš karvedžių tapo ir Mu Guing, Jang Zongbao žmona. Ryžtingomis moterų pastangomis, sumanumu ir drąsa priešas buvo nugalėtas.

Pekino opera – bene sudėtingiausias ir turiningiausias kinų muzikinės dramos stilius, puoselėjamas Šiaurės Rytų Kinijoje. Jo istorija siekia dvyliktą amžių, bet šiais laikais pristatomas Pekino operos pavidalas susiklostė devynioliktame amžiuje, imperatorių Čingų dinastijos valdomuose rūmuose. Šiai operai būdingas išraiškos sąlyginumas, spalvingi atlikėjų drabužiai, išraiškingos kaukės, specifiniai judesiai. Pekino operos repertuarui priskiriama apie 1300 tradicinių ir šiuolaikinių veikalų, iš kurių 400 atliekami lig šiol. Juose aukštinami kilnūs karo vadai, smerkiami išdavikai, dažnai plėtojama meilės tema. 2010 m. Pekino opera buvo įtraukta į UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Vilniaus festivalyje viešėsianti Pekino nacionalinės operos trupė įkūrta 1955 m. Per pastaruosius šešis dešimtmečius ji atliko daugiau kaip 600 įvairaus pobūdžio muzikinių spektaklių, sėkmingai rodomų visame pasaulyje. Trupė gastroliuodama jau aplankė daugiau kaip pusšimtį šalių. Apie visa tai svečiai iš Kinijos patys papasakos spektaklio išvakarėse rengiame susitikime, kuris susirinkusiems žiūrovams bus verčiamas į lietuvių kalbą.

Festivalį vainikuos pabaigos koncertas „Odė džiaugsmui“, kuriame kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pasirodys pianistas iš Latvijos Vestardas Šimkus, pelnęs pirmąją premiją Marijos Canals tarptautiniame pianistų konkurse Budapešte.  Jis skambins Sergejaus Prokofjevo Trečiąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui. Taip pat nuskambės latvių muzikos patriarcho Emilio Darzinio „Melancholiškas valsas“ – vienintelė išlikusi kompozitoriaus simfoninė partitūra, kurioje tautinės muzikos intonacijos meistriškai jungiamos su romantinėmis harmonijomis.

Festivalį užbaigs monumentali Ludwigo van Beethoveno Devintoji simfonija. Jai atlikti telkiamos įspūdingos pajėgos: tai Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikantai, net du mišrūs chorai – Kauno valstybinis ir Nacionalinio operos ir baleto teatro bei keturi iš Latvijos, Vokietijos ir Rusijos atvykstantys solistai. Šiuo koncertu bus simboliškai paminėtas ir besibaigiantis Latvijos pirmininkavimas ES Tarybai.

2015 m. Vilniaus festivalio programa

Birželio 1 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – Khatia Buniatishvili (fortepijonas, Gruzija), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dirigentas Kristjan Jarvi, JAV), ansamblis NIKO (vadovas Gediminas Gelgotas)

 

Birželio 2 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – susitikimas su Pekino nacionalinės operos režisieriumi Sun Guiyuanu ir spektaklio „Jangų giminės karvedės“ solistais. Lektorius ir moderatorius – Kinijos centrinės televizijos (CCTV) tarptautinio kanalo prodiuseris ir Pekino operos ekspertas Xu Zhaoqunas

 

Birželio 3 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – Avi Avitalis (mandolina, Izraelis), Džeraldas Bidva (smuikas), Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (fortepijonas), Lietuvos kamerinis orkestras (vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas)

 

Birželio 4 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – Pekino nacionalinės operos spektaklis „Jangų giminės karvedės“ (pastatymo režisierius Sun Guiyuanas)

 

Birželio 7 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – Gustavas Karlstromas (vokalas, Švedija), Gregory Privato kvintetas (Prancūzija)

 

Birželio 9 d. 19 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose – Vroclavo baroko orkestras (dirigentas Andrzejus Kosendiakas, Lenkija)

 

Birželio 11 d. 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje – „Quartetto di Cremona“ (Italija), styginių kvartetas „Mettis“

 

Birželio 21 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – Vestardas Šimkus (fortepijonas, Latvija), Liene Kinča (sopranas, Latvija), Olesya Petrova (mecosopranas, Rusija), Andreasas Schageris (tenoras, Vokietija), Rihardas Mačanovskis (baritonas-bosas, Latvija), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dirigentas Modestas Pitrėnas), Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...