2012 Liepos 20

Džeimsas Bondas – vyrų ir moterų idealas jau penkiasdešimt metų

veidas.lt


Slaptasis britų agentas 007, pirmą kartą ekrane pasirodęs prieš penkiasdešimt metų, iki šiol yra bebaimio, elegantiško ir seksualaus vyro simbolis.

Be to, kino juostose laužydamas to laikmečio stereotipus, kurdamas naujas vertybes ir net keisdamas drabužių, aksesuarų, automobilių mados tendencijas, pristatydamas pačias naujausias technologijas, Džeimsas Bondas tapo populiariosios kultūros formuotoju.

Agentą 007 žino pusė pasaulio gyventojų

Kino kritikai, filmų prodiuseriai, aktoriai bondiadą, kurios kiekviena serija prie ekranų jau pusę šimtmečio prikausto įvairaus amžiaus ir išsilavinimo vyrus bei moteris, vadina ne tik pramogų pasaulio, bet visos kultūros reiškiniu. Britų kino kompanijos „EON Productions“, nuo 1962 m. kuriančios filmus apie Bondą, duomenimis, nenugalimą kovotoją su blogiu, nuolat apsuptą gražių moterų, vairuojantį prabangius automobilius, žavintį rafinuotu skoniu ir elgesiu, žino ir bent kartą filmą apie jį yra matę pusė pasaulio gyventojų. Tiek pirmoji juosta apie Bondą „Daktaras Ne“, pasirodžiusi 1962 m., tiek pastaroji – „Paguodos kvantas“ (2008 m.) sulaukė didelio susidomėjimo. Neabejojama, kad ir šį rudenį kino ekranus pasieksianti dvidešimt trečioji bondiados dalis „007 operacija Skyfall“ taps vienu žiūrimiausių šių metų filmų.
Beje, Bondo gerbėjams Londone bus pristatyta ne tik jubiliejui skirta kino juosta, bet ir paroda, kurioje surinkti legendinį personažą įkūnijusių aktorių kostiumai, automobiliai, taip pat tokie išskirtiniai daiktai, kaip Skamarango ginklas iš filmo „Žmogus su auksiniu pistoletu“, bateliai su peiliais, kuriuos avėjo agentė Rosa Kleb juostoje „Su meile iš Rusijos“, vandeniui atspari kamera iš „Kamuolinio žaibo“, povandeninis „Lotus“ automobilis, kuriuo Bondas naudojosi filme „Šnipas, kuris mane mylėjo“.

Bondo „žaisliukai“ tapo masinio vartojimo produktais

Į parodą surinkti daiktai yra tik nedidelė dalis nuo bondiados neatsiejamų atributų. Daugelis jų pirmą kartą buvo panaudoti juostose apie Bondą, o vėliau pradėti naudoti masiškai. Tarkim, britų aktorė Honor Blackman, kurią juostoje „Auksapirštis“ bandė suvilioti Bondas, viena pirmųjų moterų ekrane pasirodė su kelnėmis. Nors tuo metu, 1964 m., karaliavo mini sijonėlių mada ir silpnos, pažeidžiamos moters įvaizdis, H.Blackman įkūnijo stiprią, kovingai nusiteikusią asmenybę, o jos garderobe buvo vien kostiuminės kelnės, išryškinančios seksualią figūrą.
Net patys fantastiškiausi kai kurie Bondo ginklai dabar yra masiškai vartojami. Štai įprastas tapo anuomet aukštųjų technologijų stebuklu vadintas toks Bondo „žaisliukas“, kaip laikrodis, pranešimų gaviklis, telefonas, fotoaparatas ir diktofonas viename, naudotas 1963 m. filme „Iš Rusijos su meile“. Kaip iš fantastikos srities atrodė ir juostoje „Deimantai amžiams“ (1971 m.) matytas kasetinis diktofonas, kuriuo legendinis šnipas pasinaudojo, kad pakeistų savo balsą. 1985 m. filme „Žvilgsnis į žmogžudystę“ pirmą kartą buvo pademonstruotas robotas šnipas, skirtas slapta klausytis pokalbių.
Fantastiški ginklai (reaktyvinės kuprinės, dūdmaišyje įtaisytas automatas ar skrybėlė, perrėžianti aukai kaklą), taip pat naujausių modelių „Aston Martin“ „Bentley“, BMW, „Rolls Royce“ automobiliai, pačiose netikėčiausiose vietose įgyjantys nerealių galių, – tai tik viena nenugalimo agento 007 populiarumo priežasčių. Ne ką mažiau gerbėjus jis žavi savo elegancija ir rafinuotu skoniu. Mat valgo tik prabangiuose restoranuose, dėvi klasikinio kirpimo, tamsaus kokybiško audinio kostiumus, geria tik kavą, dievina martinį su degtine ar brangų šampaną.
Be to, visuomet šalia Bondo – juo susižavėjusi tobulų formų moteris. Šis herojus sugeba suvilioti bet kurią dailiosios lyties atstovę, tačiau rimtesnių santykių neskuba užmegzti. Jis pasiturintis, protingas ir patrauklus viengungis. Taip kuriamas vyro viliotojo įvaizdis, kaip priešprieša tradicinėms vertybėms, aukštinančioms idealios šeimos modelį.

Tėvynės patrioto simbolis

Kadangi Bondas yra didvyris, gelbėjantis žmoniją nuo teroristų ar galingų nusikaltėlių organizacijų, jį nuolat lydi smurtas, žudynės, šaltakraujiškumas ir abejingumas. Ypač daug kraujo ir smurto vėlesniuose filmuose. „Dabartinis agentas 007 – pernelyg žiaurus. Nuo 1985 m. sukurto filmo „Žvilgsnis į žmogžudystę“ kraujo kiekvieno juostoje smarkiai daugėjo. O didžiausią nerimą kelia tai, kad smurto scenos šiandieninius žiūrovus bene labiausiai vilioja“, – apgailestauja trylika metų Bondą vaidinęs britų aktorius Rogeris Moore’as. Dabartinius filmus garsusis aktorius kritikuoja ir dėl to, kad jie tapo reklamos kratiniu.
Vis dėlto bet kokio gamintojo sušmėžavimas bondiadoje garantuoja, kad produktas taps kokybės ir išskirtinumo ženklu. Kaip antai pirmose dalyse Bondo vilkėti „Armani“ kostiumai, segėti „Rolex“, „Omega“ laikrodžiai. Įvairių apklausų duomenimis, britai ne vieną dešimtmetį geriausiais automobiliais įvardija “Aston Martin” modelius. O bene ištikimiausia Bondo pagalbininkė kovoje su blogiu – „Sony“ korporacija. Nenugalimasis agentas naudojasi „Sony Ericsson” telefonu, šio gamintojo nešiojamaisiais kompiuteriais, visi vaizdai filme dar nuo pirmosios juostos perduodami per „Sony“ ekranus.
Bondas ištikimas ir „Walther“ gamintojo ginklams. Beveik visuose „007” serijos filmuose niekšus jis baudžia šios kompanijos pistoletais.
Nors Bondas jau nuo pirmų filmų buvo kuriamas kaip agentas su kokybės ženklu, per penkiasdešimt metų jo paveikslas gerokai pasikeitė. Britų rašytojas ir žurnalistas Janas Flemingas, Bondo personažą pirmą kartą sukūręs dar 1953 m. novelėje „Kazino “Royale”, jį pavaizdavo kaip kvailą, nuobodų vyras, kuriam vis nutinka įvairių keistų dalykų. Rašytojas yra sakęs, kad norėjo, jog Bondas būtų tik neutrali figūra, bukas instrumentas, valdomas vyriausybės departamento. Tačiau vėlesniuose autoriaus kūriniuose ir ekranizacijose Bondas tapo jaunosios kartos idealu, nes įkūnijo drąsų, bebaimį savo šalies patriotą. Ginti tėvynę Bondui svarbiau net už asmeninę laimę. Šaltojo karo fone jis perteikė to meto žmonių troškimus: apginti save, artimą, elgtis taip, kad nebūtų sutepta garbė.
Teksaso technologijos universiteto profesorius Dirkas Fowleris, nagrinėjęs Bondo fenomeną, pastebi, kad dabartiniai žiūrovai vyrai taip pat tapatinasi su superherojumi, nes jis šiuolaikiškas, patrauklus, nenugalimas pasaulio užkariautojas ir kartu moters grožio pažeidžiamas vyras. Moterys mato visų geidžiamą, drąsų, elegantišką ir materialiai apsirūpinusį džentelmeną. O vaikams šis personažas patrauklus tuo, kad jo darbas kupinas nuotykių.

Per pusę amžiaus – dvidešimt trys bondiados dalys

Pirmasis filmas apie Džeimsą Bondą „Daktaras Ne“ kino ekranuose pasirodė 1962 m. Jame nenugalimasis britų šnipas vyksta į Karibų jūros kurortus, kad išsiaiškintų, kodėl čia startuojančios amerikiečių raketos vėliau keičia pradinį kursą ir yra sunaikinamos. Šiame filme pirmą kartą nuskambėjusią frazę „Bondas. Džeimsas Bondas“ šiandien žino kone visi kino žiūrovai.
Trečioji juosta „Auksapirštis“ (1964 m.) vadinama geriausiu bondiados filmu, kuriame pasakojama apie Bondo kovą su Auksapirščiu, ketinančiu užpulti Fort Nokso aukso saugyklą. Filmas uždirbo 124,9 mln. dolerių ir pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip greičiausiai atsipirkęs. „Jos didenybės tarnyboje“ (1969 m.) iki tol vaidinusį Seaną Connery pakeitė George’as Lazenby. Bondas tapo sentimentalesnis ir net pasirinko šeimyninį gyvenimą.
Pirmą kartą juostoje „Gyvenk ir leisk mirti“ (1973 m.) suvaidinęs aktorius Rogeris Moore’as Bondu tapo trylikai metų. Dėl galantiškų manierų publika jį iškart pamilo. Vis dėlto kritikai pastebi, kad tryliktame filme „Aštuonkojė“ (1983 m.) bondiada su savo tradiciniu siužetu pradeda išsisemti. Po poros metų pasirodęs „Leidimas žudyti“ taip pat sutiktas gana skeptiškai. Tad nuspręsta šiam vaidmeniui per seną R.Moore’ą pakeisti kitu aktoriumi.
Naujuoju Bondu tapo Timothy Daltonas, tačiau iš teatro atėjęs aktorius pasirodė per rimtas – antroji ir paskutinė juosta „Leidimas žudyti“, kurioje jis įkūnijo legendinį agentą, kino kritikų vadinama viena labiausių nevykusių bondiados dalių. Mat neliko nuotaikingų triukų, pagrindinio herojaus “šarmo”.
Bondo įvaizdį vėl atgaivino Pierce’as Brosnanas, agentą 007 suvaidinęs keturiose juostose. Visos jos uždirbo apie 1,6 mlrd. dolerių, tačiau XXI amžiuje jau reikėjo radikalių permainų. Tad 2006 m. šeštuoju Bondu tapo Danielis Craigas, įkūnijęs šiurkštų, stačiokišką agentą, turintį daugybę silpnybių, kurios nebuvo būdingos ankstesniems agentams 007. Naujausioje dalyje „007 operacija Skyfall“ slaptąjį agentą taip pat vaidins D.Craigas.

Bondo merginos
Visose bondiados juostose, be pagrindinio herojaus, pasirodo ir kiti nuolatiniai veikėjai: slaptosios tarnybos viršininkė M, sekretorė panelė Monipeni ir, žinoma, Bondo mergina, kiekviename filme vaidinama vis kitos seksualios aktorės. Beje, jos formavo ir moters įvaizdį kine. Pirmosiose juostose šauniojo šnipo suviliotos dailiosios lyties atstovės tėra seksualios, globos reikalaujančios merginos. Tačiau stiprėjant feministinėms nuotaikoms Bondo merginos tampa tvirtos ir ryžtingos. Filme „Rytojus niekada nemiršta“ Bondas net priverstas priimti Kinijos specialiosios agentės Vai Lin, kurią vaidina žavioji Honkongo žvaigždė Michelle Yeoh, pagalbą. Juostoje „Pasaulio negana“ pačiam superagentui iššūkį meta seksualioji Prancūzijos kino legenda Sophie Marceau.
Vis dėlto per visą bondiados istoriją agentas 007 tik vieną kartą, filme „Jos Didenybės sargyboje“, vedė mylimą merginą, tik, vos tapusi slaptojo agento žmona, ji buvo nužudyta. Visose kitose dalyse Bondas greitai pasiduoda moteriškam žavesiui, tačiau prisirišimas ir moteriškas švelnumas jį erzina.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...