2013 Gruodžio 12

Draudikams 2013-ieji pranoko lūkesčius

veidas.lt


Apžvelgdamas 2013-uosius draudimo rinkos metus, „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas neslėpė optimizmo: bendras draudimo rinkos augimas yra apie 10 proc., t. y. daugiau, negu draudikai tikėjosi metų pradžioje.

Turtą aktyviau draudė gyventojai negu verslas

Įmonių turto draudimas 2013-aisiais nebuvo linkęs augti – šio draudimo rinka greičiau yra persidalinama tarp draudimo bendrovių, o bendro ryškesnio augimo nepastebima. Šiek tiek verslo turto draudimas augo dėl keleto naujų statybos projektų, pačiai  „PZU Lietuva“ bendrovei reikšmingas buvo Suskystintųjų dujų terminalo infrastruktūros statybos draudimas.

Per metus bendra Lietuvos verslo draudimo rinka ūgtelėjo apie 7 proc., o sėkmingi projektai „PZU Lietuva“ padėjo pasiekti 30 proc. metinį augimą.

„Verslo draudimas iš draudimo bendrovių reikalauja vis aukštesnių kompetencijų, leidžiančių įvertinti sudėtingų objektų rizikas. Verslo sektorius skatina draudikus kelti kvalifikaciją ir telkti specifinių žinių turinčius specialistus“, – teigė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Statybų sektorius kol kas atsigauna lėtai, neįsibėgėjo ir renovacija. M. Jundulas tikisi, kad renovavus namą žmonės pradės rūpintis ne tik savo namų turtu, tačiau ir bendro naudojimo patalpomis, kurios remontuojamos iš bendros namo gyventojų kišenės. Avarijos atveju bendrųjų patalpų remonto išlaidas atlygintų draudimas, nes žmonėms gana sunku susitarti ir skirti lėšų bendrų patalpų remontui.

Draudimo bendrovės vadovas apgailestavo, kad vidutinis ir smulkesnis verslas kol kas nedraudžia savo turto. Dažniausiai tokiems verslams didesnis įvykis ar nelaimė reiškia verslo pabaigą, nes nuostolius tenka dengti iš savo kišenės.

Gyventojų turto draudimas augo sparčiau – bendras rinkos augimas siekė 9 proc. M. Jundulas pasidžiaugė, kad šis rodiklis kalba apie augantį žmonių sąmoningumą ir pastangas apsaugoti savo turtą. „PZU Lietuva“ augimas gyventojų turto segmente šiemet pranoko rinkos vidurkį ir sudarė 12 proc. Šiemet „PZU Lietuva“ pasiekė  antrąją poziciją Lietuvos rinkoje pagal gyventojų turto draudimo apimtis.

Didėja pasitikėjimas draudikais ir draudimo nauda

„Žmonės patiki, kad draudimas gali apsaugoti jų namų turtą nelaimės atveju. Be to, atsiranda vis didesnis pasitikėjimas draudikais – žmonės be didesnių problemų ir kliūčių greitai gauna išmokas. Draudimo bendrovės stengiasi kuo greičiau žmogui atlyginti nuostolius, be to, paprastinamos išmokų procedūros“, – mano M. Jundulas.

Jis pastebi tendenciją, kad vis daugiau žmonių iš draudikų tikisi ne tik piniginių išmokų, bet ir pagalbos suremontuojant automobilį ar apgadintą nekilnojamąjį turtą. Draudimo bendrovės vadovas įsitikinęs, kad ateityje žmonėms iš draudikų reikės ne išmokėtų lėšų, bet sprendimų ir pagalbos kuo greičiau sugrįžtant į įprastas gyvenimo vėžes.

Draudimo bendrovės vadovas pabrėžė, kad apsaugant namų turtą svarbu apsidrausti ir savo atsakomybę prieš kaimynus. Mat kuo daugiau gyvenamajame name yra apdraustų butų, tuo svarbesnis tampa asmens civilinės atsakomybės klausimas – jis iškyla tuo atveju, jeigu sugadinamas apdraustas kaimyno butas. Kur kas didesnės atsakomybės tenka verslo pastatų savininkams, kurių apdrausta civilinė atsakomybė leistų išvengti finansinių nuostolių dėl tame pastate įvykusių įvykių ar galimos žalos žmonėms ar jų turtui.

Šiemet didelį šuolį padarė nauja paslauga – pirkinio draudimas. M. Jundulo manymu, ši paslauga yra vienas iš pavyzdžių, leidžiančių žmonėms įsitikinti draudimo nauda. Vien per gruodį „PZU Lietuva“ su partneriais sudarė tiek naujų sutarčių, kiek per visą  praėjusį pusmetį. Be to, žmonės renkasi ilgesnį draudimo laikotarpį – 62 proc. daiktų apdraudžiami 2 metams.

Draudikai prognozuoja automobilių parko atsinaujinimą

2013 metais kasko draudimo rinka Lietuvoje augo apie 8 proc., vairuotojų  privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – beveik 11 proc.

Kasko rinka augo iš naujai įsigyjamų automobilių: įmonių kasko draudimas augo 8,5 proc., fiziniai asmenys draudėsi 6,5 proc. daugiau.

„PZU Lietuva“ kasko draudimo apimtys pranoko rinkos vidurkį -  su bendrove sutartis sudarė 10 proc. daugiau fizinių asmenų ir 18 proc. daugiau juridinių asmenų.

„Lietuvos automobilių parkas iš lėto atsinaujina. Draudikai mato teigiamus automobilių prekybos ženklus – draudimo portfelyje daugėja naujų automobilių. Tiesa, reikia konstatuoti, kad Lietuva ir Latvija kartu sudėjus nuperka tiek naujų automobilių, kiek viena Estija. Taigi automobilių prekybos rinka dar turi daug potencialo plėstis – tą matome iš gerokai mažesnės kaimyninės šalies pavyzdžio“, – pabrėžė M. Jundulas.

Jis neslėpė, kad automobilių parkas Lietuvoje sentelėjęs, ir draudikai laukia automobilių atnaujinimo bangos.

„Šiemet išmokamos privalomojo vairuotojų draudimo žalos dydis augo greičiau nei draudimo įmokos – vidutinė draudiko išmokama žala už eismo įvykį per 2013 metus paaugo apie 20 proc. ir siekia 2500 Lt. Tokį augimą lėmė brangstančios servisų paslaugos ir automobilių detalės“, – teigė M. Jundulas.  Jis pabrėžė, kad eismo įvykių skaičius šalyje lieka stabilus – apie 70 000 įvykių per metus.

Darbdaviai linkę drausti darbuotojų sveikatą

„PZU Lietuva“ vadovas pasidžiaugė, kad darbuotojų sveikatos draudimas toliau populiarėja – Lietuvos rinka šiame segmente ūgtelėjo apie 10 proc.

M.Jundulas teigia, kad tarp „PZU Lietuva“ klientų daugėja naujų įmonių, kurios renkasi drausti darbuotojų sveikatą pirmą kartą.

„PZU Lietuva“ vadovas įsitikinęs, kad Lietuvoje darbdaviai atrado patrauklų būdą, kaip motyvuoti darbuotojus ilgalaikiu nepiniginiu būdu. Draudimo bendrovės vadovas mano, kad kitąmet sveikatos draudimo kreivė ir toliau intensyviai augs. M.Jundulas įsitikinęs, kad darbdaviai įvertina kokybiškas ir greitai suteikiamas sveikatos paslaugas, kurios leidžia darbuotojams sugaišti mažiau laiko sušlubavus sveikatai.

Draudimas keliaus į internetą

Kalbėdamas apie besikeičiančius klientų įpročius M. Jundulas pabrėžė nuolat augančią tendenciją paprastus draudimus, pvz., privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, įsigyti internetu ir telefonu.

Jo įsitikinimu, nemažą įtaką draudimo rinkos augimui padarys „popierinės“ biurokratijos sumažinimas ir naujų elektroninių būdų įdiegimas. Kaip pavyzdį „PZU Lietuva“ vadovas pateikė Latviją, kurioje atsisakyta popierinio draudimo liudijimo. Latvijoje policija tokią informaciją jau gali pasitikrinti elektroniniu būdu. Pasak M. Jundulo, Lietuvos policija taip pat turi įrangos, kuri padeda įsitikinti, ar automobilis apdraustas. Tačiau vis dar trūksta įstatymų, kurie įtvirtintų nuostatą, jog popierinis draudimo liudijimas nėra reikalingas.

Paprastesnis ir greitesnis draudimo produktų įsigijimas ir pagalba nelaimės atveju suteiks vis didesnį patrauklumą draudimo paslaugoms, o tai paskatins Lietuvos verslą ir gyventojus labiau saugoti savo turtą apsidraudžiant.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Dana Dana rašo:

    Esu nusivylusi jusu draudimu.nes pernai uz 12 men.sumokejsu 121 lt.,siemet 140lt.Kokia neteisybe,kitais metai tirrai ieskosiu,kur pigiau.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...