2010 Balandžio 15

Viktorija Jakunčiskaitė

Drabužių kūrybai įkvėpė dukrytės

veidas.lt

dizain

Drabužių dizainerė Viktorija Jakučinskaitė vieną po kitos pristato kolekcijas, skirtas mamoms ir jų dukrelėms. Idėja kurti drabužius ne tik moterims, bet ir mažosioms panelėms, Viktorijai kilo prieš dvejus metus, kai pasaulį išvydo antroji jos dukrytė. Dizainerė įsitikinusi, kad kiekviena moteris gali tapti fėja.

Smulkutė, vietoje nenustygstanti moteris džiaugiasi, kad gimus jaunėlei jai kažkas iš aukščiau įteikė dvi dovanas: antrą stebuklėlį ir naujų kūrybinių idėjų. “Sakoma, kad naujas gyvenimo etapas ateina kartu su vaiku. Taip ir man buvo. Kai gimė Veronika, visai netikėtai į galvą šovė mintis, kad būtų labai įdomu kurti drabužius mamai ir dukrai”, – pasakoja Vilniaus dailės akademiją baigusi Viktorija, kuri iki antrojo nėštumo kartu su mama siūdavo moteriškus drabužius pagal užsakymus.

Sako, klienčių netrūkdavę, tačiau tada ji dar neturėjo ryškaus kūrybinio braižo.

Pertrauka padėjo atrasti save

“Kai pradėjau lauktis antro vaikelio, pirmosiomis savaitėmis labai blogai jaučiausi. Ryte atsikėlusi pajėgdavau nueiti tik iki svetainės sofos ir vėl užmigdavau. Į drabužių dizaino studiją dažniausiai atvažiuodavau apie pietus. Buvo labai sunku bendrauti su klientėmis, norėjosi privatumo. Tada nusprendžiau padaryti pertrauką ir kuriam laikui uždaryti ateljė. Bet kol įvykdžiau visus susikaupusius užsakymus, liko trys mėnesiai iki gimdymo”, – nusijuokia pasakodama 28-erių metų moteris.

Viktorija prisipažįsta, kad tada buvo bene vienintelis laikotarpis jos gyvenime, kai jautėsi tikra mama – gamino vyrui ir vyresnėlei, kuriai tuo metu buvo pusketvirtų metų, pusryčius, pietus, vakarienę, visą laiką leido su Ieva Maja ir mėgavosi antrojo vaikelio laukimu.

“Visiems ateina laikas, kai reikia sustoti ir į savo darbus pažiūrėti iš šalies, apmąstyti ateities planus. Kai kiekvieną dieną intensyviai dirbi, įsisuki į užburtą ratą ir nieko aplink nematai, – įsitikinusi Viktorija. – Aš visada norėjau kurti drabužius, tik nerasdavau koncepcijos, nežinojau, kokį stilių pasirinkti, kad mano darbai išsiskirtų iš kitų dizainerių kuriamų drabužių. Ta pertrauka padėjo atrasti save”.

O tada viskas ėmė eitis kaip iš pypkės – atsirado nauja studija ir parduotuvėlė Vilniaus Užupio rajone, gimė pirmosios kolekcijos, suteikusios pripažinimą ir išgarsinusios jauną drabužių dizainerę, pasipylė individualūs užsakymai.

Ir remontavo, ir siuvo

Klausantis Viktorijos atrodo, kad įsitvirtinti jai padėjo kažkas iš aukščiau. Moteris neplanavo pradėti dirbti iškart po mažylės gimimo, tačiau kai Veronikai buvo mėnuo, išėjusi pasivaikščioti po Užupį vienoje vitrinoje pamatė medinį angelą ir iškabą, kad patalpos nuomojamos.

“Visada norėjau įsikurti Užupyje, bet niekada nebūdavo laisvų patalpų. Svajojau apie mažą jaukią erdvę su židiniu, kurioje būtų ne tik siuvykla, bet ir parduotuvėlė. Norėjau, kad žmonės iškart galėtų įsigyti mano sukurtų drabužių. Pamaniau, tik paskambinsiu iškaboje nurodytu numeriu, nes dar metus norėjau pabūti su mažąja. Bet man tiko plotas ir kaina. Be to, savininkas atvažiavo po penkių minučių, ir taip išsinuomojau”, – apie tai, kaip atvertė naują kūrybos puslapį, pasakoja dviejų mergyčių mama.

Kad patalpos virstų jaukia, namus primenančia parduotuvėle, reikėjo įdėti daug pastangų – pakeisti viską iš pamatų. Be to, sukurti drabužių kolekciją, surengti jos pristatymą. Kelis mėnesius Viktorija pati ir remontu rūpinosi, ir kolekciją siuvo. Vyresnėlė tuo metu dienas leisdavo darželyje, o mažoji dažniausiai visur važiuodavo su mama, nes auklė kiekvieną dieną negalėjo jos prižiūrėti.

Sekmadienis – tik šeimai

“Tada nebuvo sunku, atvirkščiai, būdavo smagu kartu su Veronika važiuoti užsakyti medžiagų ar derinti etikečių spalvų, nors užtrukdavome ne vieną valandą. Sugebėjau dirbti ir daug laiko praleisti kartu su šeima. Turėjau entuziazmo ir jėgų, nes norėjosi kuo daugiau nuveikti, kad tik krautuvėlė greičiau atvertų duris. Dabar daug greičiau susierzinu, jeigu, pavyzdžiui, žaisdamos parduotuvėje dukrytės ką nors sugadina. Vargina ir jų kaprizai”, – neslepia žinoma moteris.

Be to, šiandien, kai kas pusmetį ji pristato po naują kolekciją ir neatsigina klienčių, šeimai skiria kur kas mažiau dėmesio. “Kartais suvirpa širdis, kad su mergaitėmis praleidžiu ne tiek laiko, kiek norėčiau, kad kiekvieną vakarą vėlai grįžtu namo. Bet atsigriebiame savaitgaliais. Sekmadienis man šventa diena – jokių darbų, visą dieną būnu su dukrytėmis ir vyru”, – sako Viktorija.

Kita jų šeimos tradicija – kelionės į užsienį su abiem mergaitėm. “Kiekvieną rugsėjį trims savaitėms kur nors važiuojame savo automobiliu. Šį rudenį keliavome po Ispaniją. Kai negali kiekvieną dieną būti tiek, kiek norėtųsi, stengiesi atsigriebti kitu laiku. Kelionėse labai suartėjame, sustiprėja jausmas, kad esame viena šeima. Tokių dalykų labai reikia, nes kai mataisi tik vakarais ir tada dar mintys sukasi apie darbus, bendrumas dingsta”, – svarsto drabužių dizainerė.

Kitaip gyventi negalėtų

Viktorija ne tik modeliuoja drabužius, bet ir kuria papuošalus, restauruoja senus baldus, tapo paveikslus, lanko keramikos pamokas. Dažnai moteris girdi klausimą, ar tik jos paroje nėra daugiau valandų.

“Kuo daugiau darai, tuo daugiau ir padarai. Drabužius, papuošalus kolekcijoms ir kuriame, ir siuvame dviese su mama. Ir pristatymus pačios organizuojame. Tačiau dar lieka laiko ir pomėgiams – pradėjome lankyti keramikos pamokas.

Vieną kartą per savaitę veduosi ir vyresnėlę”, – greitakalbe beria niekada idėjų nepritrūkstanti moteris. Nors namuose, kuriuose krykštauja penkerių su puse Ieva Maja ir dvejų Veronika, sunku pasinerti į kūrybą, Viktorija sako, kad negalėtų kitaip gyventi – rūpintis tik mergaitėmis ir namais. “Negi lauksiu, kol dukrytės užaugs? – šypteli energinga moteris. – Pamačiusios dažus, kuriais tapau, jos net dreba… Akrilo joms neduodu, nes neišsiplauna. O su guašu valandų valandas terliojasi…”

Vos sulaukusi metukų Veronika pradėjo po truputį plėšti prabangius koridoriaus tapetus, kad galėtų ant baltos sienos piešti, nes ant tapetų nesimatė jos šedevrų. “Svarstome su vyru, gal reikėtų tą vietą perklijuoti, bet gal ji Veronikai labai svarbi?”, – sako kūrybinės dukrų laisvės nevaržanti mama.

Medžiagų atraižos – geriausi žaislai

Mergaitės labai mėgsta ir persirenginėti. Dėl kiekvieno skudurėlio vyksta arši kova. Gavusios audinio atraižą, pirmiausia apsivynioja nuo galvos iki kojų ir vaikšto kaip mumijos. O paskui sukarpo į mažus gabaliukus, pasidaro nuometą ar suknelę, matuojasi batus, derina karolius, rankinukus. “Namie stovi dvi didelės dėžės visokių skudurų, bet nė vienos atraižos negalima išmesti, nes mergaitėms tai patys geriausi žaisliukai”, – juokiasi Viktorija.

Ji prasitaria pasvajojanti, kad būtų smagu, jeigu tokie mergaičių žaidimai peraugtų į rimtą kūrybą. Dizainerė norėtų kurti kartu su dukromis, kaip dabar ranka rankon dirba su savo mama, kuriai siuvimas tarybiniais metais buvo hobis, saviraiška ir galimybė pasipuošti kitokiais drabužiais.

Viktorija pamena, kaip būdama mažytė stebėdavo į primatavimus atėjusias mamos drauges ir, lygiai taip pat kaip dabar jos dukros, pamačiusi baigtas siūti sukneles aikčiodavo iš susižavėjimo.

Norint atrodyti gražiai, tūkstančių nereikia

Viktorija sako kurianti moterims, kurios nori išsiskirti iš minios, ir kiekvieną stengiasi paversti fėja. Neatsitiktinai ir ant jos krautuvėlės durų iš tolo šviečia užrašas “Tiulio fėjos”. “Kiekviena moteris svajoja būti fėja, net jeigu dėvi griežtą darbo kostiumėlį. Mes visos esame ypatingos – tokios gimstame, tačiau kai įsuka darbų rutina, apie tai pamirštame.

Savo kūryba stengiuosi moterims priminti, kad reikia džiaugtis gyvenimu, turėti savo stilių. Tai ne tik drabužiai. Jį formuoja ir laisvalaikis, kelionės, atmosfera namuose, muzika, kurios moteris klausosi, laikysena”, – dėsto drabužių kūrėja.

O kaip išlikti fėja, kai vienas vaikas zirzia ant rankų, o kiti du sukasi aplink kojas? “Sunku, bet įmanoma, – įsitikinusi Viktorija. – Reikia iš ryto atsikelti, susišukuoti ir pasidažyti, net jeigu nesiruoši niekur eiti iš namų. Svarbiausia viską daryti su džiaugsmu, negalvoti vien tik apie buitį. Daugelis moterų per daug mąsto apie tai, kaip išgyventi, kokie darbai dar nepadaryti, tad apsivelka bet kokį drabužį. Tačiau labai svarbu net tai, kaip atrodai namie”.

Moteris tikina, kad gražiai galima atrodyti ir neišleidžiant daug pinigų. Puikių apdarų galima rasti dėvėtų drabužių parduotuvėse, juos persiūti. Pasak Viktorijos, kaip moteris jaučiasi, priklauso nuo jos vidinio polėkio, o ne nuo pinigų kiekio.

Romantiškas pavasaris

Šį pavasarį juodus, pilkus ir rudus drabužius Viktorija rekomenduoja nukišti į patį tolimiausią spintos kamputį, mat išmušė ryškių spalvų valanda. Ypač šį sezoną madingas raudonos ir mėlynos derinys. Taip pat pasteliniai atspalviai: kreminės, pieno baltumo, kūno spalvos ir geometriniai raštai. Rombai, dryžiai, juostelės gali būti netaisyklingai išmėtyti. Midi ilgį keičia mini. Nebijokite dėvėti kuo trumpesnių sijonų ir suknelių – dabar tai garsiausias mados klyksmas. Madingi naktinukų tipo drabužiai iš šifono, kuriuose daug nėrinių, kaspinų, atlasinių juostelių, gipiūro.
Šią vasarą ir pavasarį kiekviena privalo turėti lietpaltį. Jis gali būti minimalistinio stiliaus smėlio spalvos arba raštuotas ir ryškus.

“Jeigu esate aukšta ir liekna, jums puikiai tiks šiemet vis dar madingos siauros cigaretės formos kelnės. O apkūnios moterys neprašaus pro šalį išsirinkusios plačias kelnes, kuriose daug klosčių, kišenių. Tai labai gerai paslepia apvalumus”, – pataria drabužių dizainerė.

Batus net vasarą dėvėkite ilgus su atvirom nosytėm. Pasak Viktorijos, dėvint tokios pačios spalvos pėdkelnes kaip ir batai, kojos atrodys ilgesnės ir dailesnės.

O rankinės šiemet madingos didelės, plačios, maišo formos arba labai mažytės – kosmetinės dydžio.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...