2011 Spalio 20

Didžiausiose asmeninėse bibliotekose – dešimtys tūkstančių knygų

veidas.lt


Turtingiausias asmenines bibliotekas turintys lietuviai dabar jaučia dar didesnį stimulą retoms knygoms rinkti – jei pranašystės apie tradicinių knygų mirtį išsipildytų, jų vertė smarkiai padidėtų. „Veido“ žvilgsnis į žymiausius knygų kolekcininkus.

Mirtis tradicinei knygai, kaip ir laikraščiams, pranašaujama senokai, tačiau kol kas šios prognozės vis nukeliamos į ateitį. Bet kad šioks toks lūžis jau įvyko, akivaizdu. Štai jau ir Lietuvos bibliotekos netrukus ims skolinti savo skaitytojams ne tik tradicines knygas, bet ir elektronines skaitykles – šiuolaikiškus įrenginius skaitmeninėms knygoms skaityti. Už europinius pinigus pirktos el.skaityklės skaitytojus pasieks 2012-aisiais, o registruoti skaitytojai jas galės parsinešti namo, visai kaip įprastas knygas. „Visos Lietuvos bibliotekas pasieks apie du šimtus el.skaityklių, iš jų apie pusė šimto – Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Elektroninių knygų vis daugėja – jau išleista apie pusantro šimto tokių knygų lietuvių kalba, tad atsirado ir el.skaityklių poreikis“, – teigia Lietuvos nacionalinės bibliotekos Strateginių projektų plėtros skyriaus vedėjas Eugenijus Stratilatovas. Tradicinių knygų šventovėms – bibliotekoms tai labai didelis žingsnis, galintis pakeisti skaitytojų įpročius.
Ilgainiui požiūris į knygą iš tiesų keičiasi, o poreikis kaupti knygas asmeninėse bibliotekose pamažu nyksta. Kaip sako Lietuvos nacionalinės bibliotekos Komplektavimo skyriaus vedėjas Vytautas Gocentas, tipinių lietuvių namuose dabar rastume keletą žodynų, enciklopedijų, dar kiek pavienių knygų – meilė knygoms išliko, bet lietuviai, kaip ir vakariečiai, jau nemato reikalo apsikrauti knygomis. „Nebe tie laikai, kai knygos buvo sunkiai prieinamos, – teigia V.Gocentas ir primena, kad šiandien jau daugumą knygų galima rasti bibliotekų elektroniniuose kataloguose. – Bet iš to kyla kita problema: per karus ir suirutes sunykę valstybiniai knygų fondai atsikurdavo tik privačių asmenų dėka ir nežinia, ar jau bebūtų iš ko atkurti, jei toks poreikis atsirastų ateityje.“ Tiesa, apie tokias grėsmes pagalvota: nuo 2009 m. visų šalies viešųjų bibliotekų bibliografiniai įrašai saugomi hermetiškame konteineryje, esančiame Nacionalinėje bibliotekoje – tai 6×7 m dydžio metalinis sarkofagas, apsaugantis informaciją nuo gaisro, įsilaužimo, sprogimų, diversijų ir pan. Tačiau nors slaptus šios serverinės kodus žino tik keturi asmenys, niekas nepaneigs, kad jos saugumas tikrai nėra šimtaprocentinis.
Vis dėlto knygų kolekcininkų, renkančių tam tikros tematikos senąsias knygas, ne mažėja, o netgi daugėja, ir jų rastume tarp įvairiausių profesijų žmonių – mokslininkų, teisininkų, bankininkų, gydytojų ir kt. Vieniems jų tai tik pomėgis, kitiems – galimybė prisiliesti prie istorijos, o treti suvokia, kad reta knyga – tai puiki investicija. Lietuvos bibliofilų elitą sudaro apie dvi dešimtys knygų kolekcininkų, kurių turimos bibliotekos yra tikras istorijos lobynas.

Knyga – geriausia investicija

„Knygos yra geriausia pasaulyje investicija, geresnė už auksą ir meno kūrinius, nes dividendai yra garantuoti ir daug didesni. Tačiau, be abejo, tik tada, jei žinai kada ir kokią knygą pirkti“, – teigia vienas žymiausių Lietuvos bibliofilų, knygyno-antikvariato Kaune savininkas Vidmantas Staniulis. Jo asmeninėje bibliotekoje ir antikvariate sukaupta apie 30 tūkst. knygų. Daugybės jo turimų knygų egzempliorių nerastume jokioje kitoje, net ir Nacionalinėje, bibliotekoje. Kai kurios jų vertos kelių dešimčių tūkstančių litų ir daugiau: pasak V.Staniulio, tiek kainuoja eilinė gera XV–XVI amžiaus knyga. Bibliofilo kolekcijoje – ir keliolika inkunabulų, iki 1501 m. išspausdintų knygų, dar vadinamų spaudos pirmagimiais.
V.Staniulis prisimena, kaip prieš kelerius metus jis paprašė draugo aukcione Varšuvoje jam nupirkti Brastos bibliją (Mikalojaus Radvilos Juodojo Lietuvoje 1563 m. išleistas Biblijos vertimas lenkų k., laikomas poligrafijos šedevru, – aut.) ir įdavė šiam 50 tūkst. Lt. „Bet nupirkti nepavyko – knyga parduota už 100 tūkst. Lt“, – prisimena V.Staniulis ir priduria, kad norint būti bibliofilu yra svarbūs du aspektai: reikia mylėti knygas ir turėti daug pinigų.
V.Staniuliui pritaria ir sostinės advokatas Jaunius Gumbis, taip pat turintis gausią ir vertingą knygų kolekciją: tai brangus pomėgis. Tačiau teisininkas sako, kad pagrindinis jo tikslas – padėti sugrąžinti į Lietuvą jos senąsias knygas – vertingą istorinį paveldą. Pasak J.Gumbio, neveltui ir Rusijos premjero V.Putino žmona asmeniškai kreipiasi į šalies turtingiausiuosius, kad šie, aukcione pasirodžius kokiai nors unikaliai knygai, ją nupirktų ir sugrąžintų į Rusiją.
Tarp užkietėjusių Lietuvos bibliofilų – ir ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, kuris sako, jog kelių šimtų metų senumo knyga gali kainuoti ir vos 100–200 eurų, bet tai reikštų, jog yra išlikę daug šios knygos kopijų. „Kartais nusistebiu – knygai 500 metų, o ji kainuoja kaip penkios šešios dabartinės knygos. Na, o išties retos knygos kainuoja šimtus tūkstančių litų, bet aš tokių savo bibliotekoje neturiu“, – šypsojosi G.Nausėda. Vis dėlto per pastaruosius dvylika metų – tiek laiko ekonomistas jau kolekcionuoja su Lietuvos istorija susijusias knygas – G.Nausėda sukaupė įspūdingą biblioteką, kurios vertingiausi egzemplioriai laikomi užrakinti seife. Ko gero, vertingiausia G.Nausėdos turima knyga – gausiai iliustruotas 1578 m. Bartošo Paprockio Lenkijos ir Lietuvos bajorų herbynas.
G.Nausėda knygas dažniausiai perka internetu, taip pat lankosi antikvariatuose (sostinės Domininkonų g. arba V.Staniulio antikvariate Kaune), dalyvauja aukcionuose. Pašnekovas prisipažįsta vis dažniau pagalvojantis, kad reikėtų pramokti skaityti lotyniškai, nes pagrindinės XVI–XVII amžiaus knygos buvo leidžiamos Lotynų kalba, taigi šiuo metu jis jų skaityti negali. Visų savo bibliotekose turimų knygų dauguma kolekcininkų nė nebando perskaityti.
G.Nausėda teigia, esą jei tradicinė knyga iš tiesų ilgainiui išnyks, kolekcinių knygų vertė stipriai padidės. „Juk ar labiau vertiname tas monetas, kurios vis dar cirkuliuoja, ar tas, kurios jau nebekalamos ir vis rečiau randamos? Tą patį galima pasakyti ir apie knygas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Ar nupirktų aukcione M.Mažvydo katekizmą

O kokia Lietuvoje esanti knyga yra brangiausia ir kiek ji galėtų būti verta? Vilniaus universiteto (VU) Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorius, profesorius Domas Kaunas, į kurį aukcionų rengėjai kreipiasi kaip į knygų vertę galintį nustatyti ekspertą, sako, jog brangiausios knygos neabejotinai yra Martyno Mažvydo katekizmas – 1547-aisiais išleista pirmoji lietuviška knyga, kurios yra išlikę du egzemplioriai, o vienas jų saugomas VU, ir Mikalojaus Daukšos katekizmas, išleistas 1595 m.
Prieš kelerius metus universiteto sudaryta ekspertų komisija, vadovaujama prof. D.Kauno, pirmą kartą Lietuvoje nustatė VU bibliotekos fondo, rankraščių, grafikos darbų ir žemėlapių materialią vertę. Brangiausiai buvo įvertintos šios dvi knygos – abi po penkis milijonus eurų. Kitos knygos įvertintos gerokai mažesnėmis sumomis. Pavyzdžiui, Kristijono Donelaičio „Metai“ įvertinti 50 tūkst. eurų, o Danieliaus Kleino 1653 m. išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika – 25 tūkst. eurų. Visi universitete esantys inkunabulai įvertinti po 15 tūkst. eurų. Na, o bendra visų VU fondų vertė prilyginta maždaug 1,28 mlrd. Lt sumai – nenuostabu, kad atitinkamos ekspertų išvados apstulbino universiteto vadovybę.
„Be abejo, tai labai sąlyginis įvertinimas, kuris atliktas lyginamuoju būdu ir atsižvelgiant į pasaulines aukcionų kainas, – teigė D.Kaunas. – Vis dėlto jei M.Mažvydo katekizmas būtų pasiūlytas „Sotheby’s“ aukcione už penkis milijonus, ar atsirastų norintysis jį nusipirkti? Manau, taip, ir galbūt tai būtų lietuvis.“
Beje, prof. D.Kauno asmeninė biblioteka taip pat gana įspūdinga: joje iš viso apie penki tūkstančiai knygų, bet iš jų net maždaug pusantro tūkstančio sudaro istoriniu požiūriu labai svarbios vien su Mažąja Lietuva susijusios knygos. Nemažą dalį retų savo kolekcijos egzempliorių D.Kaunas susirinko, kai būdamas jaunuolis dviračiu važinėjo po Klaipėdos krašto kaimus.
Bene didžiausią Lietuvoje asmeninę biblioteką kiekybiniu požiūriu buvo sukaupęs buvęs ilgametis VU rektorius prof. Jonas Kubilius, neseniai atšventęs savo devyniasdešimtmetį. Manoma, kad J.Kubiliaus bibliotekoje buvo apie 70 tūkst. knygų ir brošiūrų, dalį jų profesorius jau perleido universitetui.
Beje, kam palikti savo milžiniškas bibliotekas po mirties – tai galvosūkis, su kuriuo anksčiau ar vėliau susiduria dauguma knygų kolekcininkų, ypač jei jų įpėdiniams knygos ne itin rūpi. Viešosios bibliotekos, universitetai ir muziejai mielai priglaudžia tik retesnius egzempliorius. Tad didžiumą sukauptų knygų, kad ir kaip būtų gaila, jų paveldėtojai paprastai tiesiog išparduoda.

Brangiausia Lietuvos knyga – Martyno Mažvydo katekizmas, įvertintas 5 mln. eurų.

Brangiausios pasaulyje knygos kaina – 11,5 mln. JAV dolerių
Kolekcininkas iš Londono Michaelas Tollemache’as gali didžiuotis savo asmeninėje bibliotekoje turįs brangiausią kada nors pasaulyje parduotą knygą – XIX a. Johno Jameso Audubono „Amerikos paukščius“, kurią jis beveik prieš metus įsigijo aukcione už 11,5 mln. JAV dolerių. Tai didžiulė 90×60 cm knyga su 435-iomis realaus dydžio paukščių iliustracijomis, autoriaus pieštomis ranka.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. violeta violeta rašo:

    turiu retą knygą noriu ją parduoti tik nežinau jos vertės kaip ją įvertinti ir kur galima parduoti


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...