2014 Balandžio 27

Didelė T.Kosciuškos sukilimo pralaimėjimo kaina

veidas.lt

Balandžio 24-ąją sukanka 220 metų nuo garsiojo Tado Kosciuškos sukilimo Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. Tai buvo kilnus ir romantiškas bandymas atgaivinti Abiejų Tautų Respubliką (ATR), tačiau sukilimo pralaimėjimas galutinai ištrynė šią valstybė iš Europos žemėlapio.

1794 m. kovo 12 d. Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, prie Ostrolenkos miesto kilęs Antonio Madalinsko brigados maištas tapo sukilimo pradžia. Kovo 24 d. Tadui Kosciuškai paskelbus sukilimo aktą Krokuvos turgaus aikštėje, šis sukilimas jau persimetė į Varšuvą ir išplito visoje Lenkijoje.
Revoliucinės nuotaikos pasiekė ir Lietuvą. Balandžio 16 d. Šiauliuose sukilimą pradėjo grupė karininkų, o jau balandžio 22–23 d. Jokūbo Jasinskio vadovaujami sukilėliai išlaisvino Vilnių.
Nors sukilimas ugningai išsiplėtė visoje ATR teritorijoje ir pirmasis sukilimo etapas buvo kupinas įspūdingų pergalių, pamažu išryškėjo Rusijos ir Prūsijos kariuomenių pranašumas. Rugpjūčio 11–12 d. po antrojo Vilniaus šturmo sukilimas buvo numalšintas Lietuvoje, o lapkričio 4 d. užimta Varšuva.
Vis dėlto šis sukilimas iki šiol vertinamas kaip pasiaukojanti ATR visuomenės kova dėl laisvės ir nepriklausomos valstybės.

Įkvėpti Prancūzijos revoliucijos
Kaip teigia istorikas doc. dr. Eligijus Raila, šis sukilimas susijęs tiek su vidiniais Lietuvos ir Lenkijos valstybės įvykiais, tiek su išorinėmis aplinkybėmis.
1792 m. baigėsi ATR karas su Rusija, po kurio Lietuvą ir Lenkiją ėmė valdyti Targovicos konfederacijos atstovai. Jie buvo linkę ATR paversti Rusijos protektoratu ir užkirsti kelią bet kokioms reformoms.
Antai 1793 m. vykusiame Gardino seime (beje, tai buvo paskutinis Lietuvos ir Lenkijos valstybės seimas) buvo patvirtintas antrasis ATR padalijimas. Taip pat pradėtos antireformos: panaikintas Gegužės 3-iosios konstitucijos, kuri, pasak E.Railos, buvo pagrindinis dokumentas, gąsdinęs didžiąsias kaimynes, veikimas. Juk būtent joje buvo išdėstyta naujos, modernios valstybės vizija ir tikslas atgaivinti politiškai paliegusią Lietuvos ir Lenkijos valstybę.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...