2015 Vasario 03

Daugiau lyderių negu baseinų

veidas.lt

Kol turėjome vieną kitą stiprų plaukiką, tyliau krimtomės dėl mūsų šalyje prastos baseinų padėties. Ar dabar garsiai reiškiamą norą bent kiekviename didesniame mieste turėti po šiltą ir šiuolaikišką baseiną lėmė didėjantis plaukimo populiarumas?

Inga Necelienė

Plaukimo treneriai ir specialistai abejoja, ar jau keleri metai Lietuvoje juntamas šios sporto šakos bumas prisidės prie jos atgimimo. „Nenorėčiau, kad plaukimas Lietuvoje atsidurtų, pavyzdžiui, krepšinio vietoje, juk krepšininkai kenčia nuo populiarumo, todėl tokie pat vargšai būtų ir plaukikai“, – netikėtai sako 1980 m. Maskvos olimpinė plaukimo čempionė ir rekordininkė Lina Kačiušytė.

Gyvybės ir mirties klausimas

L.Kačiušytė dabartinę lankytojų apgultį baseinuose vadina veikiau sujudimu ir tikina, kad tam įtakos turėjo ir kitaip pradėję mąstyti tėvai. „Viena vertus, baseinas yra būdas užimti vaiką. Aišku, tai ir sveikata – jau po metų ar dvejų plaukiojimo baseine matyti visai kitoks fizinis vaiko išsivystymas. Bet pats svarbiausias dalykas yra kitas: juk tai gyvybės ir mirties klausimas, nes šitiek mūsų vaikų nuskęsta dėl to, kad nemoka plaukti. Ir mokantiesiems vandenyje visko nutinka, o ką jau kalbėti apie to nemokančius. Sarmata dvidešimt pirmame amžiuje nemokėti plaukti“, – rėžia plaukikė.

Apie nemokančius plaukti vaikus ir suaugusiuosius pirmiausia ir reikėtų galvoti sprendžiant baseinų klausimus, nes statistika verčia suklusti. Higienos instituto Sveikatos statistikos skyriaus duomenimis, per ketverius metus, 2010–2013 m., nuskendo per tūkstantį žmonių. „Rekordininkas“ – 2010 m. liepos mėnuo, per kurį vanduo pasiglemžė 118 žmonių gyvybę.

Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) viceprezidentas Gintautas Bartkus pritaria, kad baseino statusas visai kitas. „Tarkime, jei arenoje kas nors kartą per savaitę ką nors žaidžia, tai dar ne sporto objektas. O baseinas visų pirma reikalingas kasdieniams žmonių poreikiams – sveikatinimosi, mokymosi plaukti, sportavimo sau – tenkinti, o ne tik aukšto meistriškumo sportininkams, kurių tarp visų tėra 5–10 proc., – sako jis. – Labai svarbu, kad žmonėms būtų kur nueiti dėl savo malonumo, dėl savo sveikatos, o tokių vietų, sutikime, tikrai nėra daug.“

Savivaldybėms, norinčioms padėti savo gyventojams išmokti plaukti ir turėti kur pajudėti, nederėtų kalbėti apie būsimą sunkią baseino išlaikymo naštą. LPF viceprezidentas viliasi, kad žmonių pajamos didės ir kur kas daugiau jų galės sau leisti lankyti baseiną, – svarbu, kad jų būtų.

Treniruotasi pagal metodiką, kas išgyvens

Kas pasikeitė per daugiau nei tris dešimtmečius, skiriančius čempiones bei rekordininkes L.Kačiušytę ir Rūtą Meilutytę? „Daug kas pasikeitė ir kasdien vis keičiasi, – pripažįsta L.Kačiušytė. – Visų pirma dabar visiškai kitokia sportininkų rengimo sistema. Mes, buvę sportininkai, pavydime dabartiniams plaukikams kilometražo, kurį jiems tenka įveikti per treniruotes. O mes sportuodavome pagal metodiką, kas išgyvens, nuolat jausdavomės ant ribos. Per dieną būdavo trys treniruotės – ir vandenyje, ir bendrojo fizinio pasirengimo. Kasdien nuplaukdavome po 20 km, taigi krūviai buvo didžiuliai“, – apie anuomet gyvavusią treniravimo metodiką, esą kuo daugiau nuplauksi, tuo greičiau plauksi, pasakoja L.Kačiušytė. Galima palyginti: dabar per dieną plaukikai baseine įveikia maždaug po 5 km.

Kita vertus, per tuos dešimtmečius yra ir visiškai nepakitusių dalykų. Ir tada, ir dabar geram plaukikui reikia ne tik stipraus fizinio bei psichologinio pasirengimo, bet ir tvirto charakterio, užsispyrimo, ryžto, reikia atsidurti reikiamu laiku tinkamoje virtoje. „Ir laimės reikia. Juk į startą ateina patys geriausi, tiek pat daug rengęsi ir treniravęsi, blogų ten nebūna. Ar man pačiai laimė padėjo? Manau, laimėti olimpiadoje labiausiai padėjo charakteris“, – šiek tiek pagalvojusi atsako plaukikė.

L.Kačiušytės ir kito Maskvos olimpinio čempiono Roberto Žulpos triumfo metais dabar jau ketvirtą dešimtį įpusėję sostinės Vandens sporto rūmai (taip vadintas Lazdynų baseinas) buvo ką tik atvėrę duris. Tiesa, L.Kačiušytė treniravosi tuometėje 7-ojoje vidurinėje mokykloje, kurioje buvo nedidelis baseinas. Jį lankė ir 1976 m. Monrealyje olimpiniu prizininku tapęs Arvydas Juozaitis, ir, čempionės žodžiais tariant, visas Vilniaus elitas.

Prie atvirojo „Žalgirio“ baseino irgi nuolat būriuodavosi daugybė žmonių. „Plaukimas visada buvo populiarus, tik rezultatai tada buvo ne tokie geri kaip dabar. O kai vykdavo plaukikų mačai tarp Vilniaus ir Kauno, visi – nuo mažų iki didelių – bėgdavo prie televizorių, ištuštėdavo ir gatvės, ir kiemai“, – pasakoja plaukikė.

Sukrito keli koziriai

Po to plaukimas, kaip ir visas mūsų sportas, išgyveno kelerių metų tuščią etapą. „Į sportą neatėjo tie vaikai, kurie turėjo pradėti treniruotis per blokadą – 1990-aisiais ir vėlesniais metais: baseinai neveikė, vandens nebuvo. Ne tik plaukimą, bet visą sportą, visą mūsų gyvenimą buvo ištikęs štilis. Tada žmonės ne sporto rezultatais, o išgyvenimu buvo užsiėmę“, – sudėtingą laikotarpį primena L.Kačiušytė.

Nuo 2001 m. Lietuvos plaukimo federacijoje dirbantis G.Bartkus sako, kad bent jau Lazdynų baseine niekada nebūdavo sunku surinkti vaikų grupes. „Dar iki rugsėjo vidurio būdavo viena kita laisva vieta, bet nesuskubus patekti į baseiną paskui būdavo sudėtinga. Ir dabar baseinai perpildyti, ne visi norintieji telpa, bet šito nereikėtų sieti vien su prieš kelerius metus atsiradusiu noru visiems vaikams tapti meilutytėmis“, – atkreipia dėmesį LPF viceprezidentas.

Pasak jo, sutapo nemažai plaukimui palankių veiksnių. „Kai baigė sportuoti Rolandas Gimbutis, Vytautas Janušaitis, atsirado tuštumėlė, bet atėjo talentinga jaunų plaukikų karta ir sužibo talentas, deimantas Rūta. Kitiems plaukikams ji taip pat yra akstinas eiti į priekį, ne vienas pagalvoja: kodėl ji gali, o aš negaliu. Jaunimui nėra ūpo nusileisti vyresniems plaukikams – Giedriui Titeniui, Mindaugui Sadauskui. Dabar yra puiki plaukikų komanda. Vieni kitus paskatindami, padrąsindami, visi kartu ir tobulėja“, – sako G.Bartkus.

Nuo trijų iki penkių

Labai ilgą laiką Lietuvoje buvo vos trys olimpiniai 50 m ilgio plaukimo takelių baseinai – Vilniuje, Alytuje ir Elektrėnuose. Dabar šalia jų atsirado tinkami plaukioti ir treniruotis dar du : Kaišiadoryse ir Kaune. 25 m baseinų yra kur kas daugiau: Anykščiuose, Alytuje, Ignalinoje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Kelmėje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Pasvalyje, Panevėžyje, Rietave, Šalčininkuose, Širvintose, Šakiuose, Šiauliuose, Telšiuose, Ukmergėje, Utenoje, Visagine, Vilniuje.

Seniai pirštu baksnojama į didžiausią sopulį – sostinę, teturinčią senuką Lazdynų ir du nedidelius 25 m ilgio keturių takelių baseinus: Moksleivių rūmuose ir 2013 m. renovuotą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai priklausantį baseiną, esantį prie Gerosios Vilties vidurinės mokyklos. Ar būsimasis sostinės baseinas, kurio būtinybe seniai neabejojama ir po visų skambesnių plaukikų ar penkiakovininkų pergalių vis žadama statyti, jau galėtų varžytis su nacionaliniu stadionu, apie kurį irgi daug šnekama, bet praktiškai nieko nedaroma?

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Rito Vaigino tikinimu, pirmieji naujojo baseino ledai pagaliau pajudėjo. „Jau baigtas techninių projektų pateikimo etapas. Gavome septynis projektus, kuriuos su ekspertų komisija, daugiausia sudaryta iš architektų, vertinsime ir rinksime geriausią. Bus atsižvelgiama į daugybę kriterijų. Ekonomiška baseino eksploatacija, žinoma, taip pat bus svarbi“, – apie seniai laukiamus nacionalinės svarbos objektu pripažinto baseino pirmuosius poslinkius pasakoja R.Vaiginas.

Jis pabrėžia labai svarbų dalyką, leidžiantį tikėtis, kad šįkart bus kitaip nei visada ir kalbos įgaus bent kokį apčiuopiamą pavidalą: Vyriausybė, Kūno kultūros ir sporto departamentas bei savivaldybė šių metų biudžete tolesniems baseino projektavimo darbams yra skyrusi tiek, kiek numatyta lėšų. „Bet tai tik pirmas žingsnis“, – atsargiai perspėja R.Vaiginas.

Naujasis 50 m baseinas ir visas sveikatinimosi centras nebus pradėtas statyti tol, kol nebus rasta privačių investuotojų, kurie Vilniuje pastatytų naują 25 m baseiną, kad ir vaikai, ir suaugusieji naujojo baseino statybų laikotarpiu apskritai neliktų be nieko. Anksčiau skelbti konkursą dėl 25 m ilgio aštuonių takelių plaukimo baseino statybos trukdė sunki savivaldybės finansinė padėtis, bet, R.Vaigino tikinimu, jai stabilizavusis jau netrukus šis žingsnis turėtų būti žengtas.

Tik iškilus naujam 25 m baseinui žadama griauti 35-erius metus intensyviai tarnavusį ir per tą laiką kosmetinio remonto teragavusį Lazdynų baseiną ir jo vietoje statyti šiuolaikišką daugiafunkcį sveikatinimo centrą. „Ketiname statyti aukštus tarptautinius standartus atitinkantį baseiną, kuriame bus ir 50 m, ir 25 m plaukimo baseinai, šuolių į vandenį bokštų. Pakeliamasis baseino dugnas padės lengvai reguliuoti baseino gylį ir pritaikyti jį prie bet kokio amžiaus bei pomėgių lankytojų poreikių“, – su projektu supažindina sostinės savivaldybės atstovas.

Galbūt už žadamus išleisti 65 mln. Lt (18,8 mln. Eur) naujajam centrui statyti išeitų keli paprastesni statiniai? „Manome, kad šį baseiną vėl statysime kokiems trisdešimčiai metų, todėl tiek daug išleidę nenorime, kad vos pastatytas jis taptų nemodernus, nepatrauklus. Jeigu turėtume pinigų, statytume daugiau baseinų. Manau, Vilniui reikėtų trijų keturių gerų šiuolaikiškų baseinų – nė vienas jų nestokotų lankytojų, – svarsto R.Vaiginas, primindamas, kad pagal plotą trečdaliu mažesniuose Nyderlanduose, iš kurių ir semiamasi šio tipo projektų patirties, veikia apie 3 tūkst. baseinų, o Lietuvoje – vos 50. – Ir čia skaičiuojami visi, kuriuos tik galime vadinti baseinais.“

G.Bartkus patvirtina, kad šįkart ir KKSD, ir Vyriausybės, ir Vilniaus miesto biudžete pažadai atsispindi. „Aišku, sporte visko nori greičiau, baseino Vilniuje reikalai juda ne taip greitai, kaip norėtume, bet jie nėra sustoję. Šiais metais turėtų vykti projektavimas ir visi su tuo susiję darbai“, – sako LPF viceprezidentas.

Kauniečiai – toli priekyje

Įkandin prieš pusmetį duris atvėrusio Kauno „Girstučio“ plaukimo centro sausio viduryje lankytojus vėl ėmė kviesti ne iki galo, bet gerokai atnaujintas „Vilijos“ baseinas, kuris, kaip ir prieš dešimtmetį renovuota „Dainava“ bei šios šventės dar laukiantys „Šilainiai“, priklauso Kauno plaukimo mokyklai. Pasak šios mokyklos direktoriaus pavaduotojo Eriko Skyriaus, jų turimus baseinus nuolat lanko 1166 vaikai, dar per tūkstantį atvyksta pasimokyti plaukti ar paplaukioti pagal įvairias įgyvendinamas mokymo plaukti programas. „Anksčiau rytinis laikas būdavo mažiau išnaudojamas, baseinai būdavo tuštesni, o dabar ir miesto, ir Kauno rajono mokyklos, darželiai rytinėmis valandomis atveža autobusus vaikų“, – lankytojų stoka nesiskundžia E.Skyrius.

Jis taip pat primena, kad, be šių trijų jiems priklausančių baseinų ir „Girstučio“, Kaune dar veikia Lietuvos sporto universiteto (LSU) baseinas, o pavasarį turėtų atverti duris renovuotas Kauno centro sporto mokyklos baseinas.

Lankytojų netrūksta ir Elektrėnų baseine. Pasak šio miesto Sporto, turizmo ir pramogų centro programų koordinatorės Linos Misevičienės, nors vakarais baseine žmonių tirštoka, išsitenka ne tik suaugusieji, vaikai, bet ir vandensvydininkai, kurie čia treniruojasi.

Uostamiesčiui baseinas – vienas reikalingiausių statinių, tą patvirtino ir surengtos apklausos rezultatai. Neseniai renovuoto „Gintaro“ baseino per maža visų klaipėdiečių reikmėms tenkinti. „Šį baseiną lanko apie 600 vaikų – vieni sportuoja, kiti mokosi plaukti. Tie, kurie netelpa, stoja į eilę: jei kuris vaikas nustoja lankyti baseiną, jo vietą užima stovintis eilėje“, – pasakoja Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vyr. specialistas Ignas Pocius.

Klaipėdos miesto vadovai deda daug pastangų, kad šalia „Švyturio“ arenos 2017 m. iškiltų šiuolaikiškas 50 m baseinas, kurio takelius pasukus vaikams mokytis plaukti atsirastų dvidešimt 25 m ilgio takelių. „Pastačius šį baseiną būtų išspręsta ne tik miesto, bet ir viso regiono problema“, – įsitikinęs I.Pocius.

Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas Gintautas Bartkus:

„Pagrindinis šių metų plaukikų tikslas – vasarą vyksianti atranka į olimpines žaidynes. Pasirengimas suplanuotas dienos tikslumu. Plaukikų branduolys – šeši septyni sportininkai, prie kurių bet kada gali prisidėti kažkas iš jaunesnių. Visi jie ruošiasi liepos pabaigoje Kazanėje vyksiančiam pasaulio čempionatui. Čia mūsų programa minimum – patekti į dvyliktuką, o kitas tikslas bus olimpinės žaidynės.“

Lietuvos olimpinė statistika

Olimpinėse žaidynėse iš viso dalyvavo 28 Lietuvos plaukikai: 8 moterys ir 20 vyrų.

Daugiausiai – po tris kartus – žaidynėse dalyvavo penki plaukikai: Raimundas Mažuolis, Darius Grigalionis, Rolandas Gimbutis, Saulius Binevičius ir Vytautas Janušaitis.

Dvi dailiosios lyties atstovės iš aštuonių pelnė aukso medalius: 1980 m. Maskvoje L.Kačiušytė, 2012 m. Londone – R.Meilutytė.

Visi individualių rungčių medaliai, įskaitant 1976 m. Monrealyje A.Juozaičio pelnytą bronzą ir 1980 m. Maskvoje R.Žulpos laimėtą auksą, pelnyti plaukiant krūtine.

 

Apsilankymo baseine kaina

Vienkartinis apsilankymas baseine vienam suaugusiajam savaitgalį

Apsilankymo trukmė 1 val.*, kaina Lt/Eur

Kaunas

„Vilija“, „Dainava“, „Šilainiai“ (su pirtimi) – 13,32/3,86

„Girstutis“ (su pirtimi) – 15/4,34

LSU baseinas – 15/4

Vilnius

Lazdynų baseinas – 13,5/3,91

Sporto klubo „Impuls“ (Ozo g. 41) baseinas –  12,82/3,71**

Elektrėnai

Baseinas (su pirtimi) – 12/3,48

Kaišiadorys

Baseinas – 10/2,90

Pasvalys

Sporto mokyklos baseinas – 11/3,19

Šakiai

Sporto mokyklos baseinas – 10/2,90

Su pirčių kompleksu ir sūkurine vonia – 17/4,92

Anykščiai

Baseinas (su pirtimis) – 10/2,9

Alytus

Baseinas (su pirtimi) – 10/2,90

* kai kur nurodoma 2 ar 1,5 val. vienkartinio apsilankymo kaina perskaičiuota į valandos trukmės

** neturintieji abonento už 13 eurų, arba beveik 45 Lt, gali įsigyti vienkartinį 3,5 val. apsilankymą visoje vandens zonoje (baseinas, pirtis, sūkurinė vonia), vienos valandos leidimų nėra

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...