2013 Rugsėjo 23

Čia būta fiurerio…(1)

Jonas Okmanas

Nedidelis Vokietijos miestelis Goslaras žada atimti garbės piliečio vardą iš Adolfo Hitlerio. Tai atsitiko prabėgus 68 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir nacionalsocialistų partijos vadeivos savižudybės. Dauguma Vokietijos ir Austrijos miestų šią „procedūrą“ atliko kur kas anksčiau, nors formaliai niekas to ir nereikalavo. Kur kas didesniu galvos skausmu tapo fiziškai išlikęs Hitlerio materialusis turtas – jį bandoma arba sunaikinti, arba atiduoti į antifašistų rankas.

Mintis atimti Goslaro garbės piliečio vardą iš Hitlerio kilo vietos kairiųjų partijų atstovams, kurių pasiūlymą vietos savivaldybė priėmė, tačiau nepuola jo tuoj pat vykdyti. Svarstymas numatytas tik spalio pabaigoje. Vietos politikai šiuo klausimu nereiškia didelio entuziazmo, kadangi mano, jog garbės piliečio vardas automatiškai anuliuojamas mirus žmogui.

Palyginti per trumpą savo valdymo laikotarpį praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje Adolfas Hitleris tapo daugiau kaip 4 tūkst. Vokietijos bei Austrijos gyvenamųjų vietovių garbės piliečiu. Dauguma miestų po karo iš jo atėmė šį titulą, nenorėdami turėti nieko bendro su nacistine praeitimi. Deja, bet kai kurie miestai to nepadarė, manydami, kad titulas išnyko kartu su Hitlerio mirtimi 1945 metais.

Kita vertus, dar didelė dalis archyvinių dokumentų, primenančių Hitlerio ir jo parankinių siautėjimus, dulka Vokietijos bei Austrijos mietų archyvuose. Vietos valdžios nenori kaitinti aistrų, primindamos juodus Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių darbelius. Antra vertus, dabartiniai politikai nenori suteikti preteksto reikštis įvairaus plauko neonaciams.

2011 metais austrų miestelis Braunau, kuriame 1889 m. balandžio 20 d. gimė Adolfas Hitleris, panaikino bet kokius šio žmogaus turėtus titulus. Apskritai šis miestelis baiminasi bet kokios „šlovės“, susijusios su Hitlerio vardu. Dar nuo 2001 metų čia galioja nuostata drausti bet kokias vestuves per Hitlerio gimimo dieną. Tačiau miestelyje kol kas nenugriautas namas, kuriame gimė nacių vadas, nors tai ir žadama padaryti. Namas tuščias stovi jau keletą metų.

Minėtasis namas niekada nepriklausė vyriausiojo nacio šeimai, Hitlerio tėvai jame kurį laiką nuomojo kambarį, o namo savininkai keitėsi iki pat 1938 metų, kuomet nacių partijos šulas Martinas Bormanas šį namą nupirko. Jame nacionalsocialistai įrengė kultūros centrą su biblioteka. Po karo visas Bormano turtas buvo konfiskuotas, o 1954 metasi viena iš M. Bormano giminaičių minėtąjį namą Braunau miestelyje išpirko už nedidelius pinigus. Apie tai, kad namas kadaise priklausė Bormanui, primena ir inicialai „MB“ virš įėjimo durų. Šiuo namu itin aktyviai vėl buvo pradėta domėtis 1970 metais, kai potencialių pirkėjų eilė viršijo kelias dešimtis. Vietos valdžia išsigando, kad namas gali tapti kultiniu neonacių pastatu, todėl patarimo kreipėsi į Austrijos vidaus reikalų ministeriją. Pastaroji pati tapo šio namo šeimininke ir įkurdino jame pradinę mokyklą bei invalidų paramos draugiją. Nuomos sutartis galioja ir šiandien, pagal kurią namo savininkė iš ministerijos per mėnesį gauna po 4700 eurų nuomos mokesčio, nors namu dabar niekas nesinaudoja. Buvo galvota ir apie namo nukėlimą, tačiau to neleido įstatymai, kadangi šis pastatas yra XVII amžiaus architektūros paminklas. Kol kas vieninteliu teisingu sprendimu, susijusiu su Hitlerio namu, buvo prieš dešimtmetį čia pastatytas memorialinis akmuo. Įspūdžiui sustiprinti granito plokštė buvo atvežta iš Mauthauseno koncentracijos stovyklos, o joje iškalta „Už taiką, laisvę ir demokratiją. Ne fašizmui. Milijonams žuvusiųjų atminti“.

Nesuprasdamas bereikalingo ažiotažo apie šį namą, vietinis politikas Georgas Vojakas pareiškė, jog Hitleris teturi labai minimalias sąsajas su namu Braunau. Iš tiesų, mažas Hitleris jame išbuvo vos trejus metus: 1892 metais jo šeima persikėlė į Vokietiją – į Bavarijos miestą Passau, kur jie spėjo pagyventi dviejuose namuose. Abu šie namai yra išlikę, tačiau šiandien jie neturi jokių sąsajų su nacistų vadeiva. Passau miesto archyve taip pat yra pažyma, tvirtinanti, kad Hitleriui suteikiamas miesto garbės piliečio vardas. Tiesa, Hitleris šios pažymos niekada neatsiėmė, o tai reiškia, kad garbės piliečio statusas yra niekinis.

Viename iš namų Passau mieste, apie 1935 metais buvo įrengtas Hitlerio muziejus. Jį įkūrė vietinis oberšturmfiureris, kuris buvo vedęs namo savininko dukterį. Pastarosios brolis išgelbėjo keturmečio Hitlerio gyvybę, kai šis netyčia įkrito į ten upę. Po karo namo savininkas pasikeitė, naujasis apie Hitlerį nieko žinoti nenorėjo, nors jam ir atiteko buvusiojo nacistų muziejaus dokumentai.

1894 m. Hitlerio tėvą vėl pervedė dirbti į Austriją, šįkart į Linco miestą, po kurio laiko čia persikėlė ir žmona su vaikais. Pačiame Lince, taip pat ir aplinkinėse vietovėse – Lambache, Hafelde, Staire yra išlikę namai, kuriuose gyveno Hitleris, jo buvusios mokyklos, taip pat ir vienuolynas, kuriame, kaip teigiama, Hitleris pirmą kartą pamatė svastikos ženklą. Mokykla Fischhalme, kurioje mokėsi nacių vadas, dabar neveikia, tačiau ant pastato yra užrašas: „Čia rašyti ir skaityti mokėsi buvęs nacionalsocialistų partijos lyderis, kuris kaltas dėl milijonų žmonių žūties“.

(Laukite tęsinio)

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...