2010 Gegužės 28

Mindaugas Kasmauskis

Beržų lukšto verslininkas

veidas.lt

Miškuose įgyta patirtis išplukdė Mindaugą Kasmauskį į plačius verslo vandenis: dabar jis vadovauja naujai beržų lukšto gamyklai “Likmerė”, kuri tapo viena didžiausių sunkmečio investicijų Lietuvos ūkyje.

Klausantis Mindaugo Kasmauskio susidaro įspūdis, kad pastatyti gamyklą – juokų darbas. “Kasmet eksportuodavome vis daugiau beržo medienos, kol kiekis tapo toks, kad nebeapsimokėjo tų rąstų tampyti į Latviją – buvo nutarta statyti gamyklą Lietuvoje”, – paaiškina.

O tada prasidėjo įtampos ir juodo darbo periodas – derybos su “Likmerės” steigėju didžiuliu Latvijos koncernu “Latvijas Finieris” dėl 72 mln. Lt dydžio investicijų Lietuvoje, pusmetis intensyvaus triūso statybų aikštelėje, galiausiai kvalifikuotų darbuotojų paieška. Ramybės dienos M.Kasmauskiui neišaušo ir dabar, kai gamykla sklandžiai dūzgia jau pusmetį, nes planuojama intensyvi gamybos pajėgumų plėtra, nuolatinio ir tiesioginio vadovo dalyvavimo reikalauja vienintelės žaliavos – beržo medienos įsigijimas. “Sočiai veiklos čia bus dar mažiausia penkerius metus”, – skaičiuoja vadovas.

Į verslą – per mišką

Priminsime, kad beržo fanerinio lukšto gamykla Ukmergėje – vienas iš šešių Latvijos koncerno “Latvijas Finieris” fabrikų ir vienintelis užsienyje. Nuo 1873 m. savo istoriją skaičiuojanti beržo medienos apdirbimo įmonė atlaikė visus istorijos ir ekonominės santvarkos pokyčius ir dabar yra svarbi tarptautinė žaidėja – latvių metinė produkcija sudaro apie 6 proc. pasaulio beržo faneros rinkos. Suprantama, tokiam stambiam veikėjui nepakanka vietinės beržų medienos žaliavos, tad jos nuolat ieškoma kaimyninių šalių miškuose.

M.Kasmauskis su dar keliais kolegomis kelerius metus buvo latvių koncerno atstovai Lietuvoje, kol galiausiai 2007-aisiais, kai į Latviją buvo išvežta per 60 tūkst. kub. m medienos, buvo nutarta verčiau statyti vietinį jos apdirbimo fabriką.

Tiesa, prieš tai verslininkas ne vienus metus pats praleido miškuose, nes yra baigęs miškininkystės mokslus ir dirbo keliose urėdijose. “Šiame versle pats turi labai gerai išmanyti ir apie mišką, ir apie medienos klases, kirtimo, prekybos niuansus. Lietuvoje – 42 urėdijos, ir kiekvienoje jų atrasi kažką specifinio”, – sako sistemą gerai perpratęs pašnekovas.
Jis skaičiuoja, kad Lietuvos rinkoje metiniai beržo medienos ištekliai siekia 400 tūkst. kub. m, o “Likmerė” šiemet apdoros apie 120 tūkst. kub. m šios žaliavos, kitais metais apimtis ketinama padidinti iki 180 tūkst. kub. m. “Neabejotinai esame didžiausias žaidėjas Lietuvoje. Artimiausi konkurentai nuo mūsų atsilieka mažiausiai per pusę”, – skaičiuoja vadovas.

Beržo fanera naudojama trijuose pagrindiniuose sektoriuose: statybose ji nepakeičiama atliekant betonavimo darbus ir darant perdangas, be beržinių dugno rėmų sunkiai įsivaizduojami sunkvežimiai, tik beržo fanera klojami suskystintas dujas gabenančių tanklaivių triumai, be to, ši medžiaga paklausi ir atliekant vidaus apdailos darbus, gaminant baldus.
Šiuo metu “Latvijas Finieris” iš viso eksportuoja per 80 proc. savo produkcijos, daugiausia – į Vakarų Europą, taip pat Pietų Korėją, Australiją.

Krizė buvo paveikusi ir šią rinką, latvių koncernas taip pat buvo priverstas mažinti savo apsukas, dirbti ne visu pajėgumu, pernai dėl to patyrė maždaug 20 mln. Lt nuostolių. “Tačiau jau praėjusių metų pabaigoje prasidėjo akivaizdus atsigavimas, grįžtame prie ankstesnių apimčių”, – tvirtina M.Kasmauskis.

Planuoja plėstis dar tris kartus

Kol kas Lietuvoje sumontuota tik beržinius rąstus į fanerinį beržų lukštą perdirbanti įranga. “Tai lyg pradinė mokykla. Tačiau turime ambicijų išaugti iki gimnazijos”, – vaizdžiai palygina jaunas ir veržlus gamyklos direktorius. Planuojama, kad viso ciklo gamyklos investicija Lietuvoje sudarys apie 250 mln. Lt, tokiame fabrike iš viso dirbs per du šimtus žmonių.

O kol kas Ukmergėje supjaustytas drėgnas lukštas vežamas į gamyklą Latvijoje, kur yra džiovinamas ir klijuojamas į fanerą. Beržo rąstai, prieš juos supjaustant plonais lukštais, yra mirkomi, tad 70 proc. tokios žaliavos sudaro vanduo.
“Įsivaizduokite, kaip sumažės transportavimo išlaidos, kai pasistatysime naują lukšto džiovinimo cechą”, – planuoja verslininkas. Tokie nauji pajėgumai suplanuoti 2012 m., o šiemet ir kitąmet “Likmerė” ketina dar didinti drėgno lukšto gamybos apimtis – esama ambicijų apdirbti iki pusės Lietuvoje kasmet parduodamos beržo medienos. O lukšto presavimo į fanerą cechai – jau tolimesnė, 2014–2015 m. siekianti perspektyva.

Mūsų pašnekovas džiaugiasi, kad Ukmergėje sumontuota moderniausia medienos apdirbimo įranga. Pavyzdžiui, rąstai, prieš juos pjaustant, čia ne mirkomi atviruose karšto vandens baseinuose, o 8 val. dedami į specialius garinimo konteinerius. “Tai lyg rąstų pirtis”, – juokiasi direktorius. Kartu mažėja išlaidos vandeniui, veltui nešildoma aplinka.

Paklaustas, ar jam neknieti pradėti nuosavo verslo, Latvijos koncerno samdomas lietuvis trumpam susimąsto, tačiau atsako ryžtingai: tokios patirties, kokios jis įgijo dirbdamas didelei tarptautinėje rinkoje dirbančiai įmonei, savarankiškai jis nebūtų įgijęs. “Iš kur būčiau gavęs šimtus milijonų fabriko statybai? O tai neabejotinai viena įspūdingiausių mano patirčių”, – sako jis.

Beje, lietuvis jau netrukus galės pasijusti galingo latvių verslo dalininku: daug metų koncerne išdirbę žmonės premijuojami “Latvijas Finieris” akcijomis. Iš viso koncerne akcininkų – 453, ir niekas neturi kontrolinio akcijų paketo, mat akcijas, prieš aštuoniolika metų steigiant privačią įmonę, sąžiningai pasidalijo jos darbuotojai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...