Laidoje „Dienos naujienos“ žiūrėkite: eidamas 84-uosius, mirė ilgametis kovotojas už žmogaus teises disidentas V. Petkus; paskelbtas spaudos laisvės tyrimas; Vilniuje atidaryta pirmoji vieša vairavimo mokymosi aikštelė; „Aušros vartų“ galerijoje – peilių paroda; Vilniuje prasidėjo VTB Vieningosios lygos finalo ketvertas.

Šiemet Klaipėdoje įsikūrė vienas garsiausių šalies aktorių ir režisierių – Valentinas Masalskis. Iš sostinės jis atvažiavo ne vienas – su visu savo įkurtu teatru „Trupė P. S.“. Be to, jis dirba su nauju aktorių kursu Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Apie aktorių, režisierių, o šiandien jau ir Klaipėdos universiteto dėstytoją Valentiną Masalskį – naujoji KTV laida.

Naglį Puteikį, neleidusį Klaipėdos miesto centre statyti šešių apvalių stiklo ir klinkerio bokštų, teismas pripažino „sąžiningai suklydusiu“.

Šią savaitę į „Vakarų laivų remonto“ dokus perdažymui žada stoti „DFDS Seaways“ keltas „Kaunas“, kuris po šios procedūros bus vadinamas ilgesniu vardu „Kaunas Seaways“. Tuomet bendrovės pavadinimą atspindinčius vardus turės visi kelionės keltais paslaugas Lietuvoje teikiantys bendrovės laivai.

Kol Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai dėlioja taškus ant „i“ atominiame Visagino projekte, dalis kaimyninių šalių gyventojų spalvingai kovoja prieš branduolinę energiją.

Laidoje „Rytas su spauda“ – aktualiausios gegužės 2-osios dienraščių „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Verslo žinios“ ir „Vilniaus diena“ publikacijos.

Respublikinio mitybos centro atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai per parą vidutiniškai suvartoja apie 10 g druskos, nors Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama norma – 5 g (tai maždaug vienas arbatinis šaukštelis).

Kai ekonominio pakilimo laikotarpiu pagrindinės Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos gatvės ėmė tuštėti dėl miestų centruose besikuriančių stambių prekybos ir pramogų centrų, lyg magnetas sutraukusių didžiąją lankytojų dalį, mažieji miestai ir miesteliai vis dar džiaugėsi, kad jiems tokios didmiesčių problemos neaktualios.

Nesibaigiantys debatai dėl to, ar minėti, o jei minėti – tai kaip, Gegužės pirmąją, dar kartą verčia savęs paklausti: o ką tądien išties vertėtų apmąstyti?

Naujoji Europos fiskalinė sutartis įsigalios dar tik po metų, bet vien sprendimas ją ratifikuoti jau spėjo padaryti gerą darbą: euro krizė lyg ir suvaldyta, o ekonominės ES prognozės, nors ir iš lėto, ima gerėti. Kitas žingsnis, kurio iš politikų laukia Europos verslas, – tai drastiškos ir drąsios reformos.

Kaip manote, kokią įtaką pastarųjų mėnesių įtampai tarp Prezidentūros ir kitų valdžios šakų turi tiek konstitucinis nepartinio prezidento reikalavimas, tiek jo tiesiogiai per visuotinius rinkimus gaunamas tautos mandatas?

Prieš du dešimtmečius Konstitucijoje įtvirtinta „nepartinio prezidento“ idėja galiausiai pavertė šalies vadovus nuo visuomenės atitrūkusiais, artimiausios aplinkos įtakai pasiduodančiais nuolatiniais politinės krizė židiniais.