Kiekvienas žinome, kad vyno kokybę ir platų skonių spektrą lemia regionas, kuriame subrandinamos vynuogės. Mintimis nusikėlus į Burgundijos arba Šampanės regiono platumas prieš akis išnyra ne tik įstabus kraštovaizdis, bet ir iš šių regionų kildinami vynai. Kalbant apie vyną – skonis ir kilmės regionas yra du neatskiriami komponentai. Tačiau ar susimastome, kaip geografinė platuma, kurioje subrandinamos kavos pupelės, atsispindi kavos puodelyje bei ar šis veiksnys turi lemiamos įtakos kavos skoniui ir kokybei?

Apie tai, kokie pokyčiai ateityje laukia Lietuvos maisto pramonės, kokios mūsų gamintojų perspektyvos naujose rinkose ir kokia pažanga padaryta nuo tada, kai įstojome į ES, kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriumi dr. Jonu Miliumi.

SEB bankas suteikė 5 mln. litų vertės grįžtamojo lizingo paslaugų krovos technikos ir industrinės įrangos bendrovei „Willenbrock Baltic“, prekiaujančiai nauja ir naudota įranga, besverčiančiai ilgalaike ir trumpalaike nuoma bei technine priežiūra Baltijos šalyse, Rusijoje ir Baltarusijoje. Gautą finansavimą bendrovė skirs nuomojamam mašinų parkui atnaujinti ir jo plėtrai.

Nestabili padėtis Rytų rinkose Lietuvos maisto gamintojus verčia skubiai permąstyti ir keisti pardavimo strategijas, eiti į Vakarų rinkas bei pasiūlyti jos vartotojams naują lietuviškos kokybės standartą.

Balandžio 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta 2014“ nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pristatys naujausius savo projektus. Parodos lankytojai turės galimybę vienoje vietoje susipažinti su moderniausiais bei ekonomiškiausiais butais, statomais ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose.

  Šioje šventinėje velykinėje laidoje – ne visai šventinės temos: ar pavyks „prisikelti“ „Rail Baltica“ projektui po to, kai EK užprotestavo Lietuvos ketinimus nutiesti atšaką į Vilnių? Komentuoja Seimo narys, buvęs Ūkio ministras Dainius Kreivys, o apie projekto terminus kalba Susisiekimo ministerijos atstovas Arenijus Jackus. „Prisikelia“ ir nekilnojamojo turto rinka. Jos tendencijas atskleidžia bendrovės „Inreal“ [...]

„Deja, esame kažkur užsikirtę“. „Mus žlugdo sumaterialėjimas. Kol neatgausime vertybių, murkdysimės tame pačiame prūde, kaip dabar“, – interviu „Veidui“ sakė dešimt metų šaliai vadovavęs Prezidentas Valdas Adamkus.

Buvęs vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos stojimo į ES Vygaudas Ušackas šiandien derasi Maskvoje, pristato bendrą ES poziciją ir siekia dialogo su Rusija. Duodamas interviu „Veidui“ jis teigė, kad Lietuva ES jau apšilo, todėl dabar turi judėti ES branduolio kryptimi.

Lietuvos politikams ir teisėsaugai liko dvi savaitės sugalvoti ir apsispręsti, kaip reikės reaguoti, kai gegužės 9-ąją, kai sovietai švenčia savo pergalę prieš Vokietiją, Vilniaus, Klaipėdos, o gal ir kitų miestų gatvėse pasirodys tokie patys “kolorado vabalai”, kurie šiuo metu apniko Krymą ir kitas Ukrainos pietryčių sritis.

Europos Sąjunga suteikia savo narėms plačias galimybes pasinaudoti ES teikiamomis galiomis tiek kovojant dėl savo interesų Sąjungos viduje, tiek bendraujant su išorės kaimynėmis, tačiau kartu nereikia pamiršti, kad kiekviena valstybė dėl savo interesų turi kovoti pati, nes niekas Europos Komisijoje neįpareigotas jų globoti.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetis, vis labiau neišvengiamas tampantis euro įsivedimas, tebesitęsiantys neramumai Rytuose – šie svarbūs įvykiai sutapo su šių metų specialiuoju “Veido” numeriu KRYPTYS.

Marginalių politikų kalbos apie tariamą suvereniteto praradimą, tautiškumo, tradicinių vertybių nykimą ar neteisingą ES paramos paskirstymą neatvėsina Lietuvos gyventojų simpatijų ES. Lietuviai ir po dešimties metų narystės ES lieka vieni didžiausių euroentuziastų.