Šiandien, kaip ir 1949 m. NATO, nežada sutriuškinti Rusijos (tuomet SSRS) pajėgų savo pasienyje. NATO grasina, kad bet koks konfliktas išvirs į plataus masto karą, kuris taps neparankus Rusijai. T.y. NATO atgraso per pažadą eskaluoti konfliktą.

Matematikos studijas iš medikų dinastija garsėjančios šeimos kilęs Konstantinas Pileckas sakosi pasirinkęs todėl, kad negalėjęs ramiai, kaip tikram gydytojui dera, žvelgti į žmogaus kraują. Paradoksas, bet gyvenimas viską apsuko taip, kad šiandien jo plėtojami klampaus skysčio dinamikos matematinių modelių tyrinėjimai itin domina medikus, nes gali padėti išsiaiškinti kraujotakos sistemoje vykstančius fizinius procesus.pik

JAV ir Rusija pranešė, kad nuo savaitgalio Sirijoje turėtų įsigalioti paliaubos. Tai ne pirmas kartas, kai pranešta apie planuojamas paliaubas, bet iki šiol ten vyksta karas, kuris per beveik 5-erius metus jau nusinešė virš 250 tūkst. gyvybių.

Dabar jau drąsiai galima sakyti, kad jauno Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininko biochemiko Lino Mažučio veikla – vienas įspūdingiausių pavyzdžių, ką galėtų laimėti mūsų valstybė, jei iš tiesų siektų, kad gabūs, jauni, pasaulinio lygio išsilavinimą gavę lietuviai grįžtų dirbti į Lietuvą ir čia pritaikytų savo žinias bei patirtį.

Verslo įmonė turi savo mokslo centrą. Lietuvoje tai vis dar skamba egzotiškai, bet tokių faktų jau yra, tiesa, nedaug. Kitose ES šalyse daugiausia lėšų moksliniams tyrimams skiria verslas, Lietuvoje – valdžia. Gal todėl dalis mokslininkų vis dar mano, kad juos privalo išlaikyti valstybė, tad jiems neturėtų rūpėti pritaikyti savo tyrimų praktiškai ir iš to užsidirbti. „Veidas“, kartu su Lietuvos mokslo taryba ir Ūkio ministerija penktą kartą skelbdamas lietuviškojo „Mini Nobelio“ laureatus, ieškojo kitokių – mokslo ir verslo simbiozės sėkmės pavyzdžių.

Klasėje su sustiprintu matematikos mokymu buvo formuojama nuostata domėtis mokslu. Gal todėl iš vienos A.Vienuolio vidurinės mokyklos (dabar Vilniaus jėzuitų gimnazija) klasės išaugo 12 mokslo daktarų, 5 Nacionalinės premijos laureatai, 2 Mokslo akademijos tikrieji nariai. Vienas jų – 1967 m. laidos absolventas, Gamtos tyrimų centro direktorius, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys Vincas Būda.bu

„Nutylėtų lelijų miestas“ – netikėtas Sigito Parulskio romanas, kurį autorius vadina juokingiausia ir liūdniausia savo knyga, tragikomedija. Joje netrūksta fantazijos ir tikrų biografijos faktų, išgalvotų ir tikrai egzistavusių žmonių, čia ir lengvabūdiškas, bravūriškas meilės trikampis, ir skausmingų sūnaus ir tėvo santykių istorija, brandos, emocinės biografijos, geidžiamo ir nepasiekiamo tikėjimo nuolaužos bei motyvai iš ankstesnių autoriaus gyvenimų ir knygų.

Drauge su profesore habil. dr. Vaiva Lesauskaite dirbantis Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas Rimantas Benetis sako, kad jos tyrimai prasmę įgyja ligoninių operacinėse, kai chirurgai svarsto: operuoti ar ne? Pasak jo, LSMU Molekulinės kardiologijos laboratorijos įkūrėjos darbai inovatyvūs ir keičiantys žmonių likimus.

Ar deklaruojamos aukštojo mokslo reformos ir ypač „lyderystė“ universitetų struktūrinių (ne kokybės) pokyčių ir konsolidacijos procesuose nėra nukreipta į norą išlaikyti vienasmenio valdymo piramidę, neatnešančią pokyčių ir vedančią į sustabarėjimą?

Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgai taiko pažangius visaverčio pacientų žarnyno tyrimo, diagnozavimo ir gydymo metodus. Vien kolonoskopija net trečdaliui pacientų padeda aptikti ikivėžinius darinius, kurie to paties tyrimo metu dažniausiai ir pašalinami. Tad vienu laiku atliktu tyrimu neretai užkertamas kelias storosios žarnos vėžiui. Taip pat ligoninėje plėtojama itin pažangi minimaliai invazinės chirurgijos sritis – endoskopiniu būdu atliekamos itin sudėtingos operacijos, tarp jų ir onkologinės.

Matematikas vienu metu turi būti ir studentas, ir profesorius, nes mokymasis visą gyvenimą – jo kasdienybė. „Tai tech­­­no­logijos, kurios kuria mūsų ateitį“, – sako upes tekėti atgal priverčiantis Raimondas Čiegis, apibūdindamas savo mokslo sritį – matematinį modeliavimą. Šalia rimtosios matematinės tėkmės išsitenka ir keliautojo, lobių ieš­kotojo vaga. „Jeigu jūs mane pamatysite užsikabarojusį ant tilto atbrailos, nemanykite, kad ruošiuosi šokti į upę. Va­di­nasi, aš ieškau lobio“, – perspėja profesorius.

Ilgą laiką Estija lygiavosi į šiaurinę kaimynę, bet dabar santykiai susilygino. Suomiai jau irgi turi ko pasimokyti iš estų.