2011 Rugpjūčio 06

Astronomija – jaunojo mokslininko gyvenimo būdas

veidas.lt

L. Žaliauskaitės nuotr.

Būsimasis Vilniaus licėjaus abiturientas Motiejus Valiūnas prieš savaitę iš tarptautinės matematikos olimpiados, vykusios Amsterdame, parsivežė bronzos medalį, ir iškart pradėjo ruoštis astronomijos olimpiadai.

Dažnas šiandieninis paauglys, kai turi laisvo laiko, sėda prie kompiuterio ir iki vėlumos pliekia kompiuterinius žaidimus, o Motiejus sako, kad kai neturi ką veikti bando išgvildenti kokį sudėtingesnį matematikos uždavinį. Matematikos olimpiadose jis dalyvauja nuo septintos klasės, tačiau į tokio lygio tarptautinį renginį šiemet vyko pirmą kartą. Nors vaikinas intensyviai ruošėsi vos vieną savaitę, tačiau namo grįžo su bronzos medaliu. Motiejus prisipažįsta, kad kiekvienas aukštas įvertinimas yra malonus, vis dėlto, jam didesnį pasitenkinimą kelia pats uždavinių sprendimas ir ne vien matematikos, bet ir astronomijos. Šis mokslas – vilniečio aistra, hobis ir gyvenimo būdas. Ruošdamas namų darbus, jis ilgai neužtrunka, tad visą laisvalaikį skiria astronomijai. Ir jau ketverius metus iš eilės tarptautinėse olimpiadose pelno sidabro bei bronzos medalius.

Mokslinis darbas apie žvaigždėdarą

Įdomu tai, kad astronomija Motiejus susidomėjo dar trečioje klasėje. Atsitiktinai į rankas paėmęs keletą astronomijos knygų, iki šiol neįsivaizduoja gyvenimo be jų. Tik šiandien jis ne vien skaito apie įvairių astronomų atradimus ar analizuoja jų stebėjimus, bet ir pats rengia mokslinius darbus. Pernai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape Motiejus pateikė darbą “Žvaigždėdara trikampio galaktikoje”, o dabar žvaigždėdarą nagrinėja labiau iš teorinės pusės – aiškinasi, kaip juda ir formuojasi žvaigždės. Šiame konkurse rungtis su kitų šalių jaunaisiais mokslininkais vaikinui dar neteko, nes nacionalinio turo baigiamajame etape iš įvairių mokslo sričių yra atrenkami tik trys darbai, kurie pristatomi ES jaunųjų mokslininkų konkurse.

Motiejus tikisi, kad šiemet, paskutiniais metais, kai gali dalyvauti, jam pavyks išvažiuoti į finalą. Tuo tiki ir vaikino mokytoja, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro astronomijos būrelio vadovė Aurelija Visockienė. “Motiejaus darbas – unikalus, tačiau tyrinėjant niekada nežinai, kokie bus rezultatai, ar pavyks atskleisti kažką netikėto. Motiejus labai daug dirba ir nori būti pastebėtas tarptautinėje erdvėje. Šis konkursas – vienas didžiausių ir svarbiausių jaunųjų mokslininkų renginių Europoje. Jeigu pavyksta į jį patekti, dalyviai vėliau kviečiami į tarptautines konferencijas, astronomai turi galimybę kelis mėnesius padirbėti užsienio šalių institutuose, gilinti žinias Europos Pietų observatorijoje”, – apie konkurso perspektyvas kalba A.Visockienė.

Motiejus sako, kad olimpiadose ir konkursuose jam įdomiausia teorinė dalis, kai reikia spręsti uždavinius, taikyti įvairias formules. “Čia nėra vietos interpretacijoms, eini tiksliai pasirinktu keliu. Teorinė astronomijos dalis arčiausiai matematikos, todėl man labiau ir patinka nei stebėjimai, kai reikia atpažinti žvaigždynus ar duomenų analizė, kurios metu iš pateiktų stebėjimų duomenų, reikia atrasti kokius nors parametrus, kažką nustatyti”, – dėsto būsimasis abiturientas.

Vaikinui sunku pasakyti, kuo jį taip sužavėjo astronomija. “Tai man tiesiog įdomu. Taikomieji mokslai manęs nežavi, o fundamentaliųjų mokslų tyrimai labai patinka, todėl ir gilinuosi į matematiką bei astronomiją”, – atskleidžia jaunasis astronomas.

Dėl astronomijos atsisakė muzikos

Motiejaus mama Liucija Jankauskaitė pasakoja, kad vaikiną astronomija “užkabino” šeštoje klasėje, kai jis nuėjo į Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro astronomijos būrelį. “Nuo to laiko jį lanko su dideliu entuziazmu. Niekada nėra net pagalvojęs, kad galėtų atsisakyti užsiėmimų. Ten nuėjęs tiesiog atsigauna ir pasikrauna energijos”, – sako L.Jankauskaitė.

Dėl astronomijos Motiejus net atsisveikino su muzikos mokykla, nors dainuoti chore ir groti fortepijonu jam labai patiko, o ir puikiai sekėsi. “Prieš pora metų jis skausmingai išgyveno išsiskyrimą su muzikavimu. Tačiau Motiejus jau fiziškai nespėjo, krūvis tapo per didelis, todėl reikėjo rinktis: muzika ar astronomija”, – prisimena vaikino mama.

Motiejus nusprendė gilintis į rimtuosius mokslus, nes mato čia daugiau perspektyvų ir pačiam įdomiau spręsti uždavinius. Dėl tos pačios priežasties gabus berniukus metė ir dailės studiją, nors mokytojai jo piešiniuose įžvelgė neeilinį talentą. Be to, dar būdamas darželinukas Motiejus kruopščiai iš popieriaus išlankstydavo net smulkiausias figūras. L.Jankauskaitė prisimena, kaip vos šešerių metų Motiejus namuose radęs lankstinių knygą, jos nepadėjo, kol neišlankstė visų figūrų.

Šiandien jaunasis astronomas potraukio nei piešimui, nei lankstiniam nejaučia, tačiau klasikinės muzikos klausymasis iki šiol yra vienas mėgstamiausių jo užsiėmimų.

Beje, jis organizuoja jaunųjų astronomų viktorinas, pats parengia užduotis, jas žaismingai pristato. A.Visockienė sako, kad net Mikalojų Koperniką yra suvaidinęs.

“Gabumus menui Motiejus tikriausiai paveldėjo iš senelio, kuris buvo liaudies meistras, ir tetos, dailininkės. O polinkį mokslui – iš tėčio. Auklėjimas jo pasiekimams jokios įtakos neturėjo, nes nei karto nesu pasakiusi, kodėl reikia mokytis ar stengtis kažko pasiekti. Jis nuo mažų dienų pats tą suprato”, – sako Motiejaus mama.

Moteris prisimena, kad gabumais iš kitų vaikų berniukas išsiskyrė jau nuo trejų metų. Nors tėvai nuo mažens jo nelavino ir nebandė specialiai niekuo sudominti,  Motiejus vos sulaukęs trejų metų pats pradėjo klausinėti, kaip vadinasi viena ar kita raidė, skaičius. Greitai įsiminė visas raides ir ketverių jau puikiai skaitė.

Būsimasis mokslininkas

Motiejaus mama pastebi, kad namų darbams jis skiria labai mažai dėmesio ir laiko, tačiau pažymiai dėl to nė kiek nenukenčia. Tik kiek prasčiau sekasi humanitariniai mokslai. “Visą laiką ir energiją net vasarą jis skiria rengiamam astronomijos darbui apie žvaigždėdarą. Kai prisėda, tai negali atsitraukti”, – pasakoja L.Jankauskaitė.

A.Visockienė tvirtina jau seniai pastebėjusi, kad moko talentingą būsimą astronomą. “Iš kitų mokinių jis išsiskiria analitiniu ir metodišku mąstymu, užsispyrimu, apsiskaitymu. Kaip ir kiekviename moksle, labai svarbu daug skaityti, domėtis naujovėmis, ypač kai šiuo metu astronomija taip sparčiai žengia į priekį. Motiejus dega noru vis ką nors naujo sužinoti, o tai svarbiausia norint daug pasiekti”, – mano jaunųjų astronomų būrelio vadovė.

Pats Motiejus sako, kad jam tiesiog labai įdomu, todėl jis ir tolimesnį savo gyvenimą sieja su astronomija bei mokslininko darbu. Planuoja netgi toliau tyrinėti pasirinktą žvaigždėdaros temą. O studijuoti astronomiją jis norėtų viename iš Jungtinės Karalystės universitetų. Mat ten, anot Motiejaus, kur kas aukštesnis šio mokslo lygis.

A.Visockienė įsitikinusi, kad Motiejus turi visas mokslininkui reikalingas savybes. Jis ne tik žingeidus, užsispyręs, siekiantis užsibrėžto tikslo bei darbštus, bet ir kuklus, nesipuikuoja savo pasiekimais, mažakalbis, pasako tik tai, ką reikia. Be to, noriai padeda jaunesniems jaunųjų astronomų būrelio draugams – pasidalina naujausiomis žiniomis, paaiškina teorinius dalykus paprasta, jiems suprantama kalba. A.Visockienė mano, kad dėl tokių talentingų jaunuolių kaip Motiejus užsienio universitetai turėtų net tarpusavyje konkuruoti.

Motiejaus Valiūno pasiekimai

2007 m. sidabro medalis tarptautinėje astronomijos olimpiadoje Ukrainoje
2008 m. bronzos medalis tarptautinėje astronomijos olimpiadoje Italijoje
2009 m. pagyrimo raštas tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje Irane
2010 m. sidabro medalis tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje Kinijoje
2010 m. II vieta Baltijos kelio komandinėje matematikos olimpiadoje Islandijoje
2011 m. bronzos medalis tarptautinėje matematikos olimpiadoje Olandijoje

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. eglute eglute rašo:

    puiku bice


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...