2011 Liepos 12

Žygimantas Mauricas

Ar visus Lietuvos gyventojus vienodai sušildys atėjusio ekonominio pavasario saulė?

veidas.lt

Ar visus Lietuvos gyventojus vienodai sušildys atėjusio ekonominio pavasario saulė?

Žygimantas Mauricas,
“Nordea” banko Lietuvoje ekonomistas

Pastaruoju metu Lietuvai nekaip sekėsi kurti lygesnę ir socialiai teisingesnę visuomenę.

Prieš bandant rasti atsakymą į šį klausimą pirmiausia reikėtų pažvelgti į tai, kas ir kiek tos šilumos turėjo, kai už lango vis dar siautė ekonominės žiemos speigai. Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. penktadalis turtingiausių Lietuvos gyventojų vidutiniškai kas mėnesį gaudavo po 6500 Lt pajamų, o penktadalis skurdžiausiųjų tenkinosi 880 Lt. Be to, ekonominio nuosmukio metu pajamų atotrūkis tarp turtingiausių ir neturtingiausių Lietuvos gyventojų padidėjo: dar 2005 m. skirtumas tarp penktadalio turtingiausių ir neturtingiausių gyventojų buvo kiek didesnis negu šeši kartai, o 2008 m. jau siekė septynis su puse karto.
Taigi pastaruoju metu Lietuvai nekaip sekėsi kurti lygesnę ir socialiai teisingesnę visuomenę: vieni gyventojai patogiai susirangę ant krosnies džiaugėsi sklindančia šiluma, o kiti šalo kitapus šalčio išraižytų langų. Tai puikiai iliustruoja gyventojų pajamų nelygybę rodantis “Gini” koeficientas, pagal kurį Lietuva 2009 m. pakilo į antrą vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių, į priekį praleidusi tik savo šiaurinę kaimynę Latviją.
Skirtingu greičiu didėjančios gyventojų pajamos ne tik pagilino visuomenės susiskaldymą, bet ir sudavė skaudų smūgį vidurinės klasės formavimuisi Lietuvoje. Didelė pajamų nelygybė visų pirma daro neigiamą įtaką šalies ekonomikos raidai bei didina socialinę įtampą, nes ryšys tarp įdėto darbo ir gaunamų pajamų ne visada būna tiesiogiai susijęs, ypač jei įvertinsime tai, kad keičiantis ekonominei santvarkai nemaža turtingiausių Lietuvos gyventojų dalis savo pajamas gavo ne įdėtu darbu, o “atsidūrę tinkamoje vietoje tinkamu laiku”.
Be to, populiarėjanti nuomonė, kad ilgainiui turtingieji turtėja, o nepasiturintieji tampa dar vargingesni, gali neigiamai paveikti gyventojų norą ką nors keisti ar kurti verslą Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vengrija, Čekija ir Slovėnija gali pasigirti ne tik santykinai maža gyventojų pajamų nelygybe, bet ir itin mažais emigracijos mastais. Kitoje svarstyklių pusėje yra Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurių visuomenės kenčia nuo didelės pajamų nelygybės ir gyventojų emigracijos.
Didėjanti pajamų nelygybė taip pat silpnina vidurinės klasės sluoksnį, kuris, būdamas pagrindinis plataus vartojimo prekių pirkėjas, vaidina itin svarbų vaidmenį formuojant vidaus paklausą. Nepasiturintys gyventojai nori, bet negali nusipirkti, o turtingieji gali, bet nenori pirkti plataus vartojimo prekių, nes neretai jau būna jų įsigiję anksčiau. Tokia padėtis neleidžia išnaudoti viso vidaus vartojimo potencialo, turint omenyje, kad vidurinės klasės perkamoji galia Lietuvoje yra viena mažiausių visoje ES.
Naujai išaušusio ekonominio pavasario saulė iš ekonominės žiemos speigų vaduoja vis didesnę Lietuvos dalį, tačiau ar visus gyventojus vienodai sušildys saulės spinduliai, priklausys nuo to, ar Lietuvos visuomenei pavyks išvesti kuo daugiau sušalusių gyventojų iš miško paunksnės į saulės atokaitoje žydinčią pievą.
Istorinė Lietuvos bei kitų šalių patirtis rodo, kad be konkrečių veiksmų mažinant socialinę atskirtį ir stiprinant vidurinę klasę įvykdyti šią užduotį nebus lengva. Minimalaus atlygio didinimas, kartu mažinant mažesnį atlygį gaunančių darbuotojų apmokestinimą, sudarytų didesnes paskatas gyventojams įsilieti į darbo rinką ir leistų vienu šūviu nušauti du zuikius: padidintų neturtingiausių gyventojų pajamas ir sumažintų nedarbo lygį. O darbo pajamų apmokestinimo, kuris šiuo metu yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, mažinimas prisidėtų prie vidurinės klasės stiprinimo.
Be abejo, energijos tvermės dėsnis sako, kad niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, tačiau kodėl neįvedus turto mokesčių? Nesiimant veiksmų didėja rizika, kad kylančios būtiniausių prekių ir paslaugų kainos nugramzdins mažesnes pajamas gaunančius gyventojus į didėjančių būtinųjų išlaidų ir nedidėjančių pajamų skurdo liūną, iš kurio išsikapanoti gali būti daug sunkiau ir brangiau.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...