2013 Spalio 04

Ar bandysime susitaikyti su lenkais?

veidas.lt

Ar naujasis Tautinių mažumų įstatymas, kuriame įtvirtintas civilizuotas elgesys su tautinėmis mažumomis, užglaistys kelerius pastaruosius metus dirbtinai kurtą konfliktą tarp Lietuvos valstybės bendrapiliečių lietuvių ir lenkų?

Mykolas Romeris, pirmasis Lietuvoje vartojęs politinės tautos sąvoką, realiai egzistavusią Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, pagal kurią visų etninių grupių Lietuvos valstybės piliečiai yra lietuviai, tik skirtingos kilmės, ir turi taikiai sugyventi vieni kitų nespaudžiami ir nediskriminuodami, naujojoje Lietuvoje yra pamirštas. Tarp naujosios Lietuvos politikų atsiranda tokių, kurie nori rasti naują Lietuvos tautinių mažumų maksimalų “atlietuvinimą”. Nežinia, ar jis turėtų būti toks pat, koks buvo Klaipėdos krašto vokiečių “atlietuvinimas”, juos praktiškai privertęs pasitraukti iš savo gimtinės ar giliai slėpti savo kilmę nuo Smetonos režimo. Konservatorius prof. Kęstutis Masiulis ir jo kolegos siūlo net Baudžiamajame kodekse numatyti atsakomybę už skatinimą vaikus vesti į nelietuviškas mokyklas.

Taip bendrapiliečių lietuvių ir lenkų politinis konfliktas buvo kurstomas nuosekliai ir sistemingai. Tai prof. Vytautas Landsbergis lenkams liepdavo susiprotėti, kad jie jokie lenkai, o “įlenkinti” lietuviai (taip pamiršdamas žmogaus teisę pačiam apsispręsti, kokiai tautybei jis nori save priskirti), tai Valdemaras Tomaševskis lietuviams primindavo, kad jie, išsivadavę iš sovietinės vergovės, dabar patys nori Lietuvos lenkus paversti savo vergais.

Nuolatiniai ginčai ir administracinių teismų sprendimai – dėl Vilnijos krašto savivaldybėse vartojamų lenkiškų gatvių pavadinimų. Vilnijos krašto lenkai ant savo privačių namų gatvių pavadinimus rašė lenkiškai, Lietuvos vyriausiasis administracinės teismas (LVAT) savo sprendimuose juos reikalavo nukabinti ir pakabinti lietuviškus.

Būdamas švietimo ir mokslo ministru liberalas Gintaras Steponavičius Lietuvos lenkus norėjo priversti greitai išmokti lietuvių kalbos tiek pat, kiek moka jos visą mokymosi laikotarpį

lietuviškose mokyklose besimokantys lietuviai. Prasidėjus protestams šios “genialios” minties teko atsisakyti ir nustatyti protingą pereinamąjį laikotarpį, per kurį lenkiškose mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros mokymasis valandų skaičiumi susilygins su lietuvių mokyklomis. Tada buvo nuspręsta leisti lenkams laikyti lengvesnį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, bet LVAT vėl nusprendė, kad jei tokia tvarka būtų ne trumpalaikė, o pastovi, kaip tai numatė švietimo ir mokslo ministro įsakymas, būtų pažeistas visų lygybės prieš įstatymą principas.

Tautinių mažumų pavardžių rašybos pase problema tapo rimta kliūtimi gerai Lietuvos ir Lenkijos valstybių strateginei partnerystei.

Vien ko vertas teisminis ginčas, kaip taisyklingai vadinti Vilniaus rajono Lavoriškių vidurinę mokyklą – ar Emilii Plater, kaip norėjo rajono savivaldybė ir mokyklos direktorius, ar Emilijos Pliaterytės, kaip reikalavo Vyriausybės atstovas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Nors Emilia Plater yra kilusi iš vokiškos kilmės Broel-Platerių giminės, kurios originali giminės pavardės forma buvo “von dem Broele genant Plater”, o autentiškas, pačios E.Plater ranka padarytas jos pavardės įrašas šiuo metu žinomas tik vienas ir jame pavardės forma yra “Emilia Platerowna”, be to, pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija 1997 m. nusprendė, kad nelietuvių tautybės pavardėms pridedama lietuviška priesaga -ytė, -aitė, -ienė yra tų asmenų pavardžių iškraipymas, teismas, pasiremdamas pasikeitusia Valstybinės kalbos komisijos nuomone, nusprendė, kad mokykla turi vadintis Emilijos Pliaterytės vardu. Kuo pats save laikė žmogus, nėra svarbu, o lietuvių kalboje nusistovėjęs istorinės asmenybės vardo ir pavardės variantas yra Emilija Pliaterytė.

Pasirodo, kad nors teisės puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius yra asmeninės, t. y. jos pagal prigimtį nėra atsiejamos nuo konkrečių asmenų, bet teisei vartoti valstybinę (lietuvių) kalbą viešajame gyvenime yra būdingas ir šios teisės specifiką nulemia viešojo intereso aspektas, t. y. aspektas, teisės taikymo požiūriu nesietinas su konkrečiais asmenimis bei asmenų savo tautinio autentiškumo suvokimu. O įmonių, įstaigų pavadinimuose panaudojami nusipelniusių krašto istorijai ir kultūrai asmenų vardai, šių asmenų kilmė, jų suvokimas apie priklausomybę vienai ar kitai tautinei grupei, istoriniai duomenys apie jų tautybę nėra reikšmingi.

Tokioje teismų ir Valstybinės kalbos komisijos sprendimų “šviesoje” vėl prasideda diskusija apie naują Tautinių mažumų įstatymo redakciją. Kelerius metus klaidžiojęs Vyriausybės koridoriuose Tautinių mažumų įstatymo projektas – jau parengtas. Įstatymo projektas pasiekė Vyriausybės kanceliariją ir turėtų būti svarstomas Strateginiame komitete. Lietuva 2000 m. yra ratifikavusi Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Iš šios konvencijos į Lietuvos tautinių mažumų apsaugos įstatymą yra perkelti Lietuvos valstybės įsipareigojimai sudaryti kuo geresnes sąlygas, kurių reikia tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kultūrai palaikyti bei plėtoti ir išsaugoti pagrindiniams jų savitumo elementams: religijai, kalbai, tradicijai ir kultūros paveldui. Taip pat įtvirtinta nuostata, kad vietovėse, kuriose tradiciškai gyvena daug tautinei mažumai priklausančių asmenų, šalys sieks viešai vartoti tradicinius vietinius pavadinimus ir mažumos kalbą tuomet, kai yra pakankamas poreikis.

Naujoje Tautinių mažumų įstatymo redakcijoje yra numatyta Lietuvoje įgyvendinti Europos tradiciją, pagal kurią savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau kaip 25 proc. visų gyventojų, gyvenamosios vietovės, gatvių, įstaigų pavadinimai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tautinės mažumos kalba. Viešoji informacija apie sveikatos apsaugą, viešosios tvarkos užtikrinimą, asmenų saugumą, pirminė teisinė pagalba, asmenų skundai lygių galimybių kontrolieriui, Seimo kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos darbuotojui galės būti teikiami ir tautinės mažumos kalba. Jei toks Tautinių mažumų įstatymas būtų priimtas, bendrapiliečiai lietuviai ir lenkai galėtų žengti į naują santarvės laikotarpį. Bet ar jis bus priimtas?

Istoriko prof. Alvydo Nikžentaičio nuomone, tik nauji ir reikšmingi Lietuvos valstybės ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai pasiekimai gali padėti įveikti praeities istorinių konfliktų šmėklas ir bandymus šiandieninę lietuvišką tapatybę konstruoti siejant ją su ateitimi ir neieškant “įkvėpimo” praeities konfliktuose. Lietuvos politikams teks atsakyti į klausimą, ar jie yra pasiruošę žengti nauju Lietuvos valstybės piliečių gerovėsir santarvės kūrimo keliu.

Neatmestina galimybė, kad toks lietuvių ir Lietuvos lenkų kiršinimas gali būti inspiruojamos ir iš išorės. Apie tai liudija ir faktas, kad 2011 ir 2012 metais Lietuvoje po kelis kartus lankėsi Latvijos rusų delegacijos ir bandė užmegzti ryšius bei koordinuoti savo veiklą su Lietuvos lenkais. Tai veikia didysis Rytų kaimynas, vis dar tebepuoselėjantis viltis susigrąžinti Baltijos valstybes į subyrėjusią imperiją. Vėl tektų savo kailiu pajusti, ką reiškia būti tautine mažuma.

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (7)

  1. trampampam trampampam rašo:

    Ką autorius vartoja, kad sugeba šitaip suskelti? “Nežinia, ar jis turėtų būti toks pat, koks buvo Klaipėdos krašto vokiečių “atlietuvinimas”, juos praktiškai privertęs pasitraukti iš savo gimtinės ar giliai slėpti savo kilmę nuo Smetonos režimo”.
    Bent elementariausių istorinių žinių turintis žmogus žino, kad Klaipėdos krašto “vokiečiai” ir vokiečiai buvo priversti gimtinę paliktikti 1944 m ir vėlesniais – sovietų okupacijos – metais… O gal autorius Smetonos nuo Sniečkaus neskiria? Juk abu Antanai…

  2. Vytas Vytas rašo:

    Autoriui, kaip raiteliui be galvos, jokie įstatymai neveikia. Tai tikras teisės mokslų daktaras.

  3. Laurynas Laurynas rašo:

    Ir vėl lenkiška retorika.Matau tik iš savo varpinės.Tegu lenkai pirma užrašo Punske, padoriai finansuoja lietuviškas mokyklas , tada reikalauja savo teisių Lietuvoje.Istorija rodo, kad ne kartą lenkai lietuvius maudė, tai niekas ir toliau nesikeičia.Ne tik metai, amžiai , o ir mąstymas turi keistis, bet deja, slavams niekaip, rodos, nepavyks išsimušt tuščio pasipūtimo, dižiojo brolio komplekso ir tt.
    Rašau ir iš asmeninės patirties, dar studijų laikais teko turėt finansinių reikalu (du, vieni iš pirmųjų kartų) su lenkų kilmės save vadinančiais verslininkais Vokietijoje.Nu vokiečiai kaip vokiečiai, o abu lenkai išdurė pasitaikius pirmai progai…
    Teko ” atidurt” tuos pačius, per naglumą., bet ar taip turi būt? Taigi pamąstykim…

  4. Kažkas Kažkas rašo:

    Nepainiokim lenkų su tuteišiais.

  5. Szyndzeyko, ką reiškia "įtakos agentas"? Szyndzeyko, ką reiškia "įtakos agentas"? rašo:

    “Bendrapilieti” Szyndzeyko, ar nenori mums papasakoti, ką reiškia žodžių junginys “ĮTAKOS AGENTAS” ? Pavyzdžiui, jums neteko girdėti, kokie įkainiai Ulicoj Maršalkowskoj nustatyti agentams “NA WSCHODZIE”/”Rytuose” (oficialus NEO-IMPERINIO lenkų užsienio reikalų ministerijos žargono TERMINAS-/-RUBRIKA, kuris nuolat taikomas Lietuvai). O gal, “bendrapilietis” papasakos, kokia KAPITALINĖ BAUSMĖ skiriama JAV tiems asmenims, kurie kėsinasi į nacionalinius JAV institutus (kalbą, teritorinį vientisumą, pilietybės primata) kitos valstybės inetresų naudai? Gal papaksakosi, “bendrapilieti”?

  6. anupras anupras rašo:

    lietuvių ir lenkų santykių trintį gali išgyvendinti tik laikas.Įvairūs pateikiami tų santykių gydymo receptai tik dar labiau užaštrina situaciją. Lengvai matoma problema gatvių pavadinimo lentelių dviem kalbom kabinimas, pavardžių su “w” rašymas, tai kelių lenkų rinkimo akcijos veikėjų sukurta ir per jėga brukama problema. Ant visų namų kabo vienos įstaigos sukurptos lentelės ir pakabino jas lenkų akcijos aktivistai.Pamėgink neleisti pakabinti tokios lentelės, susilauksi sankcijų. Kam teko pabuvoti Sudervės apylinkėse, kur didesnė dalis gyventojų save laiko lenkais, visi buityje kalba puikia lietuvių kalba.
    Jie juokiasi iš lenkų rinkimo akcijos veikėjų keliamo triukšmo. Norisi baigti visiems gerai žinomu posakiu ” šuo loja, o karavanas eina tolyn!”.

  7. arvydas damijonaitis arvydas damijonaitis rašo:

    LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINEI PROKURATŪRAI

    Kopija LR Konstituciniam teismui, VSD, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos Komitetui

    PAREIŠKIMAS dėl grėsmės Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui
    2014-03-21,Vilnius

    Priesaiką Lietuvai pamynusių tomaševskių valdoma kultūros ministerija parengė “Tautinių mažumų” įstatymą (turi būti Tautinių bendrijų ir mažumų įstatymas) – iš esmės dalies Lietuvos teritorijos praradimo įstatymą, nes pagal tarptautinę teisę Lietuvos lenkai turi išorinę valstybę Lenkiją,40 milijonų, todėl negali turėti „tautinės mažumos” statusą.
    Kolaborantas A.Brazauskas 1994 balandžio 26 d. abejingai pasirašė Sutartį su Lenkija, kurioje neatsakingai įvardinta nesanti Lietuvoje „lenkų tautinė mažuma” . Sutartis prieštarauja 1995 vasario 1 d. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, kurios 21 straipsnis apibrėžia, patikslina „tautinės mažumos” sąvoką: ,,Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės ,teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams”. Matome, Lietuvos lenkų tautinė grupė (bendrija ,bendruomenė) negali turėti „tautinės mažumos” statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei. Priesaikos laužytojai tomaševskiai dirba išorinėms valstybėms – būtina rengti protestų akcijas, nes prarasime Pietryčių Lietuvą. Lietuvoje yra dvi tautinės mažumos – karaimų ir totorių. Romai gali pretenduoti į tautinės mažumos statusą.
    Tautinių bendrijų ir mažumų įstatymą negali rengti priesaiką Lietuvai pamynusi, išorinės valstybės įtakojama,LLRA.

    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...