2011 Rugsėjo 02

Ar A. Kubiliaus Vyriausybė vėl kels mokesčius?

Algimantas Šindeikis

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pranešė, kad kitų metų šalies biudžeto deficitą bus bandoma apriboti bent iki trijų procentų. Andriaus Kubiliaus Vyriausybei teks arba vėl sutaupyti bent milijardą litų, arba vėl kelti mokesčius. Kokiu keliu bus žengiama?

Iki būsimų Seimo rinkimų kampanijos pradžios likus metams, iš pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių vis dažniau pasigirsta, kad politikai tuoj pradės elgtis neadekvačiai ir neatsakingai. Per Seimo rinkimus siekiant gauti kuo daugiau balsų bus priimami populistiniai sprendimai, kuriuos bus bandoma įtvirtinti kitų metų biudžete. Būtent toks Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, politikų elgesys sukūrė milžiniškas valstybių skolas, kurias teks mokėti net kelioms ateinančioms kartoms.

Vienas iš galimų sprendimų, apribojančių politikų neatsakingą veikimą, galėtų būti Konstitucijos nuostata dėl nedeficitinio biudžeto. Bet Estijai to nereikia. Šios šalies politikai ir be tokio Konstitucijos straipsnio biudžetą sugeba sudaryti atsakingai. Tai rodo, kad problema ne tik čia. Tačiau Konstituciją vis dėlto reikėtų keisti. Jos peržengimo mechanizmas sudėtingesnis. Tam reikia 2/3 Seimo daugumos ir dviejų su trijų mėnesių pertrauka balsavimų. Tokią daugumą surinkti mūsų Seime tikrai sudėtinga. Vadinasi, tektų Konstitucijos laikytis.

Bankas “Nordea” prognozuoja, kad tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomika sulėtės, bet recesijos nebus. Panašios prognozės sklinda ir iš “Swedbanko” analitikų lūpų. Tik, jų prognozėmis, naujos krizės tikimybė siekia bent trečdalį. “Nordea” analitikai Lietuvos BVP augimo prognozes 2011 m. mažina iki 3,7 proc., o 2012 ir 2013 m. – iki 4,8 proc. SEB grupės analitikai prognozuoja, kad Lietuvos BVP augimas 2012 m. bus 4 proc., o 2013 m. – 4,5 proc.

Bankų analitikai džiaugiasi, kad, palyginti su Graikija, kurioje jaunimo nedarbas siekia 50 proc., arba su Ispanija, kurios ekonomika kasmet krinta po 5 proc., mes atrodome tiesiog pasakiškai. Naujos krizės, kaip prognozuoja bankininkai, nebus, recesijos nebus, bus tik augimo sulėtėjimas. Kad tokio ekonomikos kritimo kaip 2008 m. jau nesulauksime, prognozuoja ir finansų ministrė I.Šimonytė – pasak jos, galimas tik krestelėjimas.

Ar galima ir šį kartą tikėti bankais ir pagal jų optimistines prognozes sudaryti 2012 m. valstybės biudžetą? Ar galima tikėti bankininkų prognozėmis, taip ir nesulaukus rimtų paaiškinimų ir atsakomybės prisiėmimo dėl nekilnojamojo turto burbulo Lietuvoje pūtimo? Ar bankai ciniškai numatė nekilnojamojo turto burbulą, bet sąmoningai jį sukėlė, nes Lietuvos įstatymai visą nekilnojamojo turto kainų svyravimo riziką priskiria tik piliečiams (priešingai nei JAV)? Ar vis dėlto šis burbulas jiems buvo netikėtas?

Šiemet raportuojami bankų pelnai, perrašant “blogas” paskolas iš vienos eilutės į kitą, rodo, kad per krizę bankai jokių rimtų nuostolių nepatyrė. Lietuviai tiesiog kantriai ir stropiai moka savo nekilnojamojo turto burbulines paskolas, nors jų būstas šiandien tėra vertas pusės kažkada pasiskolintos sumos. Neatsakyti klausimai verčia į bankininkų prognozes žvelgti skeptiškai bei ruoštis sudėtingesniems ir mažiau optimistiniams scenarijams.

Norisi pasikliauti finansų ministre Ingrida Šimonyte. Jos pozicija yra ori ir garbinga. Ministerija siūlys kitų metų biudžete laikytis Mastrichto kriterijaus – bent 3 proc. biudžeto deficito. Jei tokios pozicijos laikysis ir visa A.Kubiliaus Vyriausybė ir jai pritars Seimo dauguma, galima tikėtis, kad ypatingo blūdo priešrinkiminiais metais Lietuvoje nebus. Ministrė apdairiai perspėja, kad jei nesilaikysime Mastrichto kriterijaus, tai mūsų valstybės skola pabrangs ir jos valdymas gali būti labai sudėtingas.

Didžioji biudžeto deficito problema yra “Sodros” deficitas. Net 70 proc. Lietuvos biudžeto skiriama ypač jautrioms sritims – socialinei apsaugai (daugiau nei 40 proc.) bei sveikatos apsaugai ir švietimui. Sutaupyti milijardą litų bus labai sunku. Juolab kad pažadėta atkurti prieš sunkmetį sumažintas pensijas.

Dažnai girdimas skepticizmas dėl Graikijos gatvės protestuotojų moralumo: patys prasiskolino – patys kalti. Bet protestuojantys žmonės niekuo nekalti. Jie tiesiog politikų buvo įtraukti į politinį blūdą ir jų kuriamus nepagrįstus lūkesčius. Tai sisteminė XX a. antrosios pusės ir XXI a. politikos problema – skolintomis lėšomis finansuoti dažnai nepagrįstus, populistinės politikos sukurtus lūkesčius.

Noras gyventi geriau – labai žmogiškas. Politikų kuriami ekonomiškai nepagrįsti piliečių lūkesčiai nebeleidžia net blaiviai galvoti, ar visų šalių piliečiai yra vienodai pajėgūs užsidirbti geresniam gyvenimui. ES institucijose mėgstama neatsakingai kalbėti apie bendrą europinį socialinį modelį ir jo lygį. Paradoksas, bet sunkmečiu Graikijai gelbėti sukurto Europos stabilumo fondo dydis šiandien jau pasiekė 440 mlrd. eurų ir yra tris kartus didesnis nei visas ES biudžetas. Prasiskolinusių valstybių politikai pradeda manyti, kad ES biudžeto paramą šiandien galėtų pakeisti euro gelbėjimo fondas. Iš burbulų pūtimo gyvenantys Europos finansininkai džiaugiasi, kad JAV padėtis daug prastesnė, nes vien JAV biudžeto deficitas tris kartus viršija visos euro zonos valstybių biudžeto deficitus kartu sudėjus.

Pagrindinė šiuolaikinės nestabilios visuomenės politinė problema yra būtinybė sąžiningai pasidalyti riziką. Kiek asmeninės rizikos dėl savo gyvenimo gerovės turi prisiimti patys piliečiai ir kokią dalį rizikos galima patikėti politikams? Savaime suprantama, kad mūsų visuomenė labai įvairi. Dalis piliečių visai nenorėtų perduoti jokios rizikos dėl savo gyvenimo gerovės politikams, o kita dalis pasiryžusi visą riziką perduoti politikams. Nereikia spėlioti, kokia dalis yra didesnė.

Politikai visada manė, kad mažiau rizikinga kelti mokesčius, nei pradėti stipriai taupyti. Kaip rodo Vokietijos sociologų tyrimai, rimti socialiniai neramumai prasideda jau bandant sutaupyti 1 proc. BVP, o tą darant keliais procentais, politinis nestabilumas ir rimti socialiniai neramumai darosi neišvengiami.

A.Kubiliaus Vyriausybė pasižymėjo tuo, kad sugeba sutelkti Seimo daugumą mokesčiams kelti. Belieka stebėti, kaip bus elgiamasi sudarant priešrinkiminį biudžetą, ir laukti, kurie mokesčiai bus keliami, o kurie įvedami naujai. Ar tai bus pridėtinės vertės mokestis, ar alkoholio, tabako bei degalų akcizai, ar nekilnojamojo turto mokestis.

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...