2013 Kovo 11

Vilija Targamadzė

Apie edukologijos mokslą

veidas.lt

Pastebėjimai dėl 2013 m. Veido žurnalo 9 numeryje Jonės Kučinskaitės išspausdinto straipsnio „Edukologija – mokslas, kurį mokslu vadina patys edukologai“

Prieš straipsnį „Edukologija – mokslas, kurį mokslu vadina patys edukologai“ yra pateikiama, matyt, esminis jo teiginys: „Lietuvos edukologai ne tik nesugeba laimėti aukšto lygio mokslininkams skirtų dotacijų, bet ir pasaulio švietimo korifėjai nėra nei karto pacitavę nė vieno šiandienos edukologijos lyderio“. Vien jau šiame teiginyje galima įžvelgti neaiškumų. Pvz., kodėl edukologijos mokslo lyderius turi cituoti švietimo mokslo atstovai, o ne ugdymo mokslo? Kas yra tie Lietuvos edukologijos mokslo lyderiai? Kas, kada ir kaip juos nustatė? Gilinantis į straipsnyje išsakytas mintis, aiškėja, kad, pasak straipsnio autorės pašnekovo, „pačioje nepriklausomybės pradžioje švietimo srities mokslininkai rašė ir gynė rimtus mokslo tiriamuosius darbus, bet maždaug nuo 2000-ųjų prasidėjo švietimo mokslo profanacija: edukologų darbai nukrypo į aprašomuosius labai menko lygio tekstus“. Šį kartą kokybinį disertacijų tekstų vertinimą palieku nuošalyje, nes nežinau, kas buvo tokio vertinimo ekspertai ir kokia tyrimo metodika jie rėmėsi. Bet man lieka neaišku, kokiame Mokslų klasifikatoriuje yra nurodomas švietimo mokslas. Kokia jo definicija? Tai ir iš viso teksto turinio bent man nepaaiškėja. Tiesa, vienoje vietoje yra rašoma: „švietimas, arba edukacija, jei taip maga vartoti nelietuvišką terminą…“ Bet švietimo sąvoka tikrai nėra tapati ugdymo mokslo sąvokai (Lietuvoje vadinamam edukologija, angl. education science). Kaip ir kiekviename moksle, disertacijų yra įvairių temų, metodologinių požiūrių ir pan. Galų gale, jei kartais, kaip teigiama straipsnyje, ir sumenkėjo kai kurių disertacijų mokslinis lygis, tai gal derėtų ieškoti jų susilpnėjimo priežasčių, identifikuoti jų kilimo priežastis, ir tartis dėl problemų sprendimo alternatyvų, o priėmus sprendimus susitelkti ir drauge stiprinti ugdymo mokslą. Būtent Lietuvos mokslo taryba turėtų inicijuoti pagalbą Lietuvos edukologams, nes ugdymo mokslas yra svarbus kiekvienos šalies kultūrinei, istorinei ir politinei raidai. Tą puikiai suprato mūsų tarpukario Lietuvos šviesuoliai, kurie studijavę kitose šalyse grįžo į Lietuvą ir stengėsi perteikti savo patirtį ugdymo srityje (St. Šalkauskis, A. Maceina ir kiti).

Noriu atkreipti dėmesį, kad ugdymo mokslas turėjo pereiti ypatingas transformacijas, nes tarpukario Lietuvoje formavęsis ugdymo mokslas tarybiniais metais buvo deformuotas, nukreiptas į kitus metodologinius pagrindus, suorientuotas į sovietinę pedagogiką, persmelktą marksistine-leninine ideologija. Be to, jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo aišku, kad jis išaugo pedagogikos mokslo ribas ir reikėjo naujo pavadinimo, kuris atitiktų turinio prasme išsiplėtusį tyrimo objektą. Tad ir buvo pasiūlytas ugdymo mokslo pavadinimas.Tai nebuvo nauja, nes St. Šalkauskis jau buvo jį vartojęs, ir jis tiko ugdymo funkcijų (mokymo, mokymosi, auklėjimo, švietimo ir kitų) požiūriu. Bet apie tai reiktų išsamesnės studijos. Ugdymo mokslas Lietuvoje buvo registruotas edukologijos mokslo pavadinimu. Bet tai nebuvo Lietuvos mokslininkų sugalvotas pavadinimas (plačiau žr. L. Duoblienė Delfi, 2013 m. sausio 23 d. (http://mokslas.delfi.lt/mokslas/pratesiant-nepradeta-pokalbi-arba-apie-nesusipratima-lietuvos-naujoje-akademineje-kulturoje.d?id=60501975) , V.Targamadzė 2013 m. Veido žurnalas, Nr. 9). Jau ir tada Lietuvoje dėl šio mokslo pavadinimo buvo įvairių nuomonių, nes bent jau didelė dalis mokslininkų suprato, kad tiesioginis šio mokslo pavadinimo vertimas bus neatpažįstamas daugleyje kitų šalių ir reikės versti į anglų kalbą education science. Tai daroma ir dabar.

Dar norėčiau keletą pastebėjimų pasakyti dėl pateikiamos informacijos Veido žurnale korektiškumo. Tai parodysiu savo pavyzdžiu, nes kito žmogaus pavyzdžiu, manyčiau, būtų neetiška. Pateiktame straipsnyje rašoma: „Štai ir profesorė Vilija Targamadzė per 23-ejus metus yra parašiusi keletą straipsnių, bet cituota užsienio mokslininkų lygiai nulį kartų. Jos, kaip ir kitų mūsų edukologų, niekas nežino užsienyje“.

Ji yra parašiusi ne keletą, bet keliasdešimt straipsnių ir kelias monografijas, etc. Ir yra užsienio mokslininkų cituota ne vieną kartą netgi tame pačiame žurnale (pvz., C. Mandolini, Macerato universitetas (University of Macerata), Italija, cituoja Mokytojų švietimo darnaus vystymosi žurnale, 2007 (Journal of Teacher Education for Sustainability, 2007), tame pačiame žurnale kitame straipsnyje pateikia citatą ir J. Reunamo Helsinkio universitetas (University of Helsinki), Suomija; 2008 m. Anne Power, Vakarų Sidnėjaus universitetas (University of Western Sydney), Australija, cituoja žurnale Ramiojo vandenyno Azijos švietimas (Pacific Asian Education) ir kt.). Tad Vilijos Targamadzės darbų citavimas užsienio mokslininkų straipsniuose nėra nulinis, todėl šis teiginys mažų mažiausiai nekorektiškas. Kiti Lietuvos edukologai užsienio mokslininkų taip pat cituojami. Jei kartais turima omenyje The Thomson reuters impact factor ar kiti citavimo indeksai, socialinių humanitarinių mokslų sričių atstovams tai nėra būtina, todėl etiniu ir teisiniu požiūriais nederėtų kalbėti apie socialinių humanitarinių mokslų atstovams „privalomą“ atitikimą biomedicinos, technologijų ir pan. mokslų sričių atstovų reikalavimams.

Ir dar dėl tekstų pateikimo Veido žurnale. Norėtųsi, kad be teksto autoriaus žinios tekstai nebūtų koreguojami, – mano komentaro pavadinimas buvo „Pavėluota (o gal savalaikė) reakcija į LMT pirmininko prof. E.Butkaus nuomonę apie edukologijos mokslą“, o ne „Kodėl edukologijos mokslas Lietuvoje yra stumiamas į paribį“, todėl pakeista antraštė mažai koreliavo su teksto turiniu. Autorių pavardžių taisymas turėtų būti korektiškas – pataisyta pavardė iš E. Steiner į Steinerio. Tai visai kitas asmuo nei Elizabeth Steiner (galbūt turėta omenyje Rudolfas Steineris (Rudolf Steiner)). Toks pavardžių pateikimas klaidina skaitytojus.

Baigdama komentarą kviesčiau visus, susirūpinusius ugdymo mokslu ir Lietuvos ateitimi, konstruktyviam dialogui. Reiktų padiskutuoti ir tokiu klausimu: ar šiandien Lietuvos edukologams reikia bet kokia kaina siekti citavimo ir pan., ar nėra svarbiau gilintis į pasaulinius ugdymo mokslo teorinius ir praktinius pasiekimus ir susikoncentruoti į savo šalies švietimo ir ugdymo sistemų tobulinimą ir/ar kūrimą. Diskusijos galėtų vykti ir Lietuvos mokslo tarybos iniciatyva organizuotuose renginiuose, ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vykstančiuose Consilium Educationis seminaruose, galimos ir kitos formos. Svarbu, kad nebūtų edukologijos mokslo (taip Lietuvoje vadinamas ugdymo mokslas) požiūriu destruktyvios būsenos ir veiklos. Be abejo, galima ir tokia pozicija, bet ar nuo susipriešinimo, šio mokslo ir jo atstovų menkinimo jis pasidarys kokybiškesnis? Esu įsitikinusi, kad tik visavertėse diskusijose galima judėti pozityvios kūrybinės veiklos kryptimi.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (10)

  1. RVV RVV rašo:

    ponia pseudomokslininkė praleido progą patylėti …. geriau jau nesigirtų 5 metų senumo citatomis…

  2. KARALIUS NUOGAS KARALIUS NUOGAS rašo:

    Ponia, dviem citatomis iš žurnalo karaliaus nuogybių nepridengsi. Gal esate parašiusi knygų, kurias būtų išleidę JAV ar GB prestižinės leidyklos? O gal tos knygos išverstos ne tik į anglų, bet ir į kitas kalbas? O gal kokį vadovėlį parašėte, kuriuo naudotųsi bent Latvijos, Lenkijos ar Baltarusijos studentai?

  3. Pagiežingai replikuojantiems Pagiežingai replikuojantiems rašo:

    Atkreipkite dėmesį: „…ar šiandien Lietuvos edukologams reikia bet kokia kaina siekti citavimo ir pan., ar nėra svarbiau susikoncentruoti į savo šalies švietimo ir ugdymo sistemų tobulinimą ir/ar kūrimą.“ Man rodos, autorei svarbūs kiti dalykai nei Jums…

  4. Juokiasi puodas, kad katilas juodas Juokiasi puodas, kad katilas juodas rašo:

    Tikriausiai kiekvienas Lietuvos chemikas ir fizikas minėtose leidyklose yra išleidęs bent po tris-keturias knygas ir JAV universitetuose /kur jau ten Latvija, Lenkija ar Baltarusija/ paskaitos net nepradedamos be padėkos maldelės mūsų garbiesiems neišpasakytai aukšto lygio neprilygstamiems ir beprotiškai fantastiškiems mokslininkams :)

  5. Bruno Bruno rašo:

    Kiekvienas, kuris menkina kitą, nori pats susireikšminti arba kenkti lietuviams, taip prisidėdamas prie visų mūsų valstybei grėsmingų kenkėjų: pradedant globalistais ir baigiant nusikalstamais žmonijai bei mūsų tautai asmenimis. Todėl mūsų tiek mažai, todėl mes nykstanti tauta. Daugiau moralinių cinikų, daugiau imančių nei duodančių, daugiau dvasinės nejautros biurokratų negu dorai tarnaujančių tautai, tėvynei ir artimui. Toji dauguma, tikriausiai, žino ką daro. Tad – šiukštu gintis. Net necyptelėkite prieš tuos, kurie ,,viską gali, viską žino, viską moka”. Kai ,,Dievas dalino sąžinę, gėdą, širdį ir protą, jų nebuvo namuose”, taip sakydavo mūsų senoliai. Jie, matyt, nujautė, kad rasis tokia dauguma, kuri sunaikins iš vidaus tėvynę.
    Apsidžiaugiau, kad ponia parašė ,,Veidui”.

  6. Edukologijos atstovė Edukologijos atstovė rašo:

    Edukologija kaip mokslas turi visus parametrus, todėl apie tai net neverta diskutuoti. Tuo tarpu mokslo pavadinimas gali būti įvairus ir tai TIK mokslininkų susitarimo reikalas.

    Atkreiptinas dėmesys, jog edukologijai nėra taikytini biomedicinos ir kt. mokslo sričių parametrai, nes tai – kita specifika.

  7. Edukologė Edukologė rašo:

    Ačiū mokslininkei, kuri Lietuvai nuveikė tiek daug ir išdrįsta drąsiai išreikšti nuomonę. Didžiųjų teisuolių norėčiau paklausti, iš kur ir kokiu būdu atsiranda išsilavinę žmonės, siekiantys arbane mokslo aukštumų? tai tas pats kaip kiaušinis tyčiotųsi iš vištos…

  8. Papildymas Papildymas rašo:

    dėl pasaulinio garso Lietuvos fizikų ir chemikų jau be piktžiugos…Jei tokių yra, be abejo, turėtumėme tik džiautis ir didžiuotis. Bet nemažiau turėtumėme džiaugtis ir tais, kurie nesivaiko šlovės ir bet kokia kaina nesistengia atitikti vis besikeičiančių biurokratinio, o ne akademinio, žaidimo taisyklių. Tais, kurie tyliai dirba ne tik mokslinį, bet ir pedagoginį darbą, kurie gal ir netapo “pasauliniais”, neatitinka “tarptautiškumo” reikalavimų, bet kurių mokiniai ateityje pasižymės ne tik “popieriniais”, bet ir realiais pasiekimais. Kad tokius mokinius išugdyti, reikia ne tik gerų chemijos, fizikos, matematikos ir kt. žinių, bet ir to neva “pseudomokslinio” edukologinio išmanymo.

  9. būtent: būtent: rašo:

    “Reiktų padiskutuoti ir tokiu klausimu: ar šiandien Lietuvos edukologams reikia bet kokia kaina siekti citavimo ir pan., ar nėra svarbiau gilintis į pasaulinius ugdymo mokslo teorinius ir praktinius pasiekimus ir susikoncentruoti į savo šalies švietimo ir ugdymo sistemų tobulinimą ir/ar kūrimą.”
    LABAI TEISINGAI PASTEBĖTA.
    O pasiekimų tikrai esama, ypač globalaus ugdymo srityje yra esminių dalykų, kurie turi socializuoti visus

  10. Giedre Giedre rašo:

    Sveikinu profesorę Viliją Targamadzę, kuri ne tik aktyviai dirba pedagoginį darbą, bet ir yra vedančioji švietimo vadybos ekspertė ir alternatyvaus (produktyvaus) ugdymo teorijos ir praktinių sprendimų pradininkė Lietuvoje.
    Pati esu kartu su bendraautoriais išleidusi studiją Jungtinėse Amerikos valstijose, nauja monografija redaguojama Lenkijoje. Žinau, kiek laiko ir resursų tai kainuoja. Ne paslaptis, kad humanitarinių bei socialinių mokslų monografijos bei studijos nėra verčiamos į kitas kalbas: tai mokslininko atsakomybė. Tačiau kai ši atsakomybė yra susijusi ne tik su intelektiniu produktu, bet ir vertimo kaštais: tai nėra taip lengva padaryti.
    Dalyvavau socialinių mokslų daktaro disertacijų gynimo JAV Indianos, Pardue universitetuose, stebėjau procesą ir varčiau daktaro disertacijas Vokietijoje, Jungtinėje karalystėje, ne vienam bendraautoriui kitose šalyse siunčiau darbo recenzijas. Tikrai mūsų edukologų įdirbis nėra menkesnis nei savo problematika, nei aktualumu nei parenkamų kiekybinių bei kokybinių tyrimų korektiškumu. Todėl p. Vilijai ir toliau kūrybiškumo ir sėkmės, o mokslo biurokratams: daugiau atsakomybės, kai imamasi vertinti įdirbį gretutinėse mokslų srityse. Na ir daugiau pagarbos ir solidarumo su kolegomis. Tarp kitko edukologai tikrai yra lyderiai: talkindami ir rengdami praktinius sprendimus, deja, ne visada į jas įsiklauso tiek švietimo politikai, tiek mokslo struktūrų “veikėjai”.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...