2010 Rugsėjo 11

Lietuviškas kinas

Ambicingiausia, drąsiausia, erotiškiausia lietuviška Aurora

veidas.lt

"Veido" archyvas

Pagrindiniams vaidmenims režisierė K.Buožytė pasirinko M.Jampolskį ir J.Jutaitę

2011 m. pabaigoje Lietuvos žiūrovai bus gundomi netradicine meilės istorija, atvira erotika, futuristinėmis vizijomis, tikroviškomis mintimis apie žmogaus nervų sistemą ir daugeliui rūpimais klausimais apie dviejų žmonių santykius.

Drąsiame, jausmingame ir technologiniame Kristinos Buožytės filme “Aurora” pagrindinius vaidmenis kuria savamokslė aktorė Jurga Jutaitė ir profesionalus aktorius Marius Jampolskis. Rimtiems jausmų išbandymams pasiryžusiai jaunajai porai asistuos ir glumins neeilinis persekiotojas – kultinis režisierius, scenaristas, aktorius Šarūnas Bartas, kurio tris “Sidabrines gerves” parsiskraidinęs naujausias filmas “Eurazijos aborigenas” kaip tik šį rudenį šturmuos mūsų kino teatrų sales.

Apie žmonių santykius ir nervus 2008 m. “Kino pavasaryje” stulbinamai sėkmingai su provokuojančia drama “Kolekcionierė” debiutavusi maestro Algimanto Puipos mokinė Kristina Buožytė sulaukė garsiausių šalies kino kritikų paramos. Ji puikiai supranta, kad žiūrovai ir profesionalai iš antrojo filmo tikėsis dar daugiau. Bet režisierė jaučiasi labai gerai pasirengusi, nekantrauja įsitikinti, kaip filmavimo aikštelėje pavyks įgyvendinti sumanymus, ir šį kartą nesiruošia nuolaidžiauti.

“Filmuodama “Kolekcionierę” ne sykį supratau einanti į kompromisus su savimi, tad vėliau teko truputį gailėtis, nes neišnaudojau galimybės padaryti viską, ką norėjau. Dabar esu pasiryžusi nepasiduoti pašalinių nuomonių įtakai. Nenoriu specialiai šokiruoti žiūrovų, bet nevyniosiu emocijų į vatą”, – intriguoja K.Buožytė. Ji dvejus metus rašė, tobulino, gvildeno ir detalizavo naują scenarijų kartu su kolega ir draugu Bruno Samperiu iš Prancūzijos.

Teko daug laiko praleisti naršant po specifinius interneto tinklalapius, reikėjo perprasti mokslo terminų žodynus, konsultuotis su lietuvių, airių, prancūzų neurologais ir kitų sričių mokslininkais. Scenarijaus autoriai išsikėlė uždavinį neatitolti nuo tikrovės ir siekė išsiaiškinti, kaip veikia žmogaus smegenys. Lakiose fantazijose išpuoselėta visa prisijungimų teorija asocijuosis su mokslinės fantastikos trileriais, bet režisierei rūpėjo įsivaizduoti, kaip šiandieniniame pasaulyje galėtų vykti panašūs eksperimentai, jeigu mokslas jau dabar būtų pažengęs taip toli į priekį.

Kol kas tikrovėje niekas nesugebėtų nustatyti, ką jaučia, mato, prisimena, išgyvena ar įsivaizduoja komą patyręs žmogus. Tokios ambicingos ir lietuviškam kinui novatoriškos aplinkos prireikė dėl nenumaldomo noro atvirai, tiesiai, drąsiai ištyrinėti dviejų žmonių aistros santykius nesislepiant už kampo ir nieko neidealizuojant. “Norėčiau pagauti natūralumą, dokumentiką tarp dviejų žmonių, tad vaidybos profesionalumas nėra pats svarbiausias kriterijus. Aktorių prašau nerti į emocijas ir nebijoti jausminės improvizacijos”, – pasakojo K.Buožytė.

Šviesi Nida ir pilkas Vilnius

Audringų orų šiek tiek pristabdyta “Aurora” paskutinę vasaros dieną jau išplauks į pirmąjį filmavimo etapą Nidoje. Čia bus užfiksuoti ryškių saulės spindulių nutvieksti pagrindinės herojės įsivaizduojamo pasaulio epizodai, lydimi blykčiojančių šviesų ir išblyškusių spalvų. Taip atrodys komos ištiktos ir tokios būsenos vegetuojančios merginos, vardu Aurora, vaizduotėje gimstantys vaizdai. Tokių vietų neįmanoma rasti, tad Lietuvos gamtos peizažus vizualiniais efektais patobulins profesionalūs Lenkijos animatoriai, dirbę kartu su Andrzejumi Wajda “Katynėje” ir Larsu von Trieru “Antikriste”. Jų bus prašoma nupiešti keletą keistų padarų ir specifinės išvaizdos vabzdžių.

Po trumpos pertraukos iki vėlyvo rudens į kolektyvą įsilies dabar atrenkami aktoriai iš Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos. Spalį ir lapkritį jie filmuosis jau patvirtintose vietovėse aplink Vilnių, dekoracijomis apstatytuose objektuose, taip pat buvusios gamyklos teritorijoje. Sudėtingi scenarijaus sumanymai pareikalavo statyti chaotiškos architektūros namelį, konstruoti futuristinės laboratorijos prietaisus, reikalingus patekti į komos ištiktos merginos sąmonę, gaminti ant galvų dėvimus ultragarsu nervus stimuliuojančius šalmus.

Svarbiausia – akys ir kūnas

Įprastais terminais nenusakomo žanro filmo aktorių atranka netikėtai užsitęsė ilgiau nei pusmetį. Auroros vaidmeniui atlikti režisierė ieškojo natūralios, paslaptingos, įsimintinos, iš pieno plaukusios 22–27 metų aktorės kontrastingomis ryškiomis akimis. Ji teoriškai ir praktiškai išbandė visas tinkamo amžiaus lietuvių aktores, bet profesionalės rasti nepavyko. Daugelis kandidačių atsisakė ateiti netgi į bandomąją peržiūrą, nes nesugebėjo nugalėti savęs ir peršokti sunkiausio barjero – išsirengti prieš kamerą ir apnuoginti kūno grožybes.

“Dažnas lietuvių aktorius dar nesupranta, kad kūnas yra darbo įrankis. Mano manymu, nusirengimas neturėtų būti tapatinamas su pačiu didžiausiu iššūkiu”, – tvirtina K.Buožytė, šįkart daug dėmesio skyrusi kandidatų akims. Jai patinka drąsūs aktoriai, kurių didžiausias siekis – sukurti įdomų ir gerą personažą. O sunki ir duobėta atranka įrodė keistą, bet liūdną dalyką: mūsų aktoriai nebijo blogai suvaidinti, bet bijo nusirengti. Vyresnio amžiaus mokslininkų ir gydytojų egzaminus ypač sulėtino kitokio pobūdžio kliūtis. Niekas neprašė 40–60 metų Lietuvos vyrų ruoštis šokti striptizą, bet tik keli jų mokėjo kalbėti angliškai, o būtent šia kalba parašyta daugiausiai dialogų.

Lengvai panikuoti pradėjusi režisierė perėjo visus šalies teatrus, stabdė patikusias kandidates gatvėje, kalbino naktiniuose klubuose sutiktas merginas, prašė pažįstamų kolegų pagalbos, peržiūrėjo Š.Barto aktorių atrankos archyvus, bandė filmuoti dailias manekenes, kvietėsi patikimiausius draugus, bet tokia taktika nedavė apčiuopiamos naudos. Viena aktorė jau buvo pažengusi stipriai į priekį ir klausėsi konkrečių režisierės paaiškinimų, bet perskaičiusi scenarijų vis dėlto nutarė trauktis. “Man šis vaidmuo per erotiškas”, – galiausiai pareiškė.

Iš pieno plaukusi svajotoja

“Aurorą” išgelbėjo bliuzo grupių “The Road Band” ir “Blues Makers” įkūrėjo Virgilijaus Juto dukra Jurga, kuri karjerą kine atsitiktinai pradėjo dirbdama padavėja kavinėje ir patekdama į režisieriaus Kristijono Vildžiūno akiratį. Miškuose nufilmuota poetinė drama “Aš esi Tu” debiutavo Kanų festivalyje, ir žavinga mergina netrukus gavo siūlymų pozuoti fotosesijose. Vėliau K.Vildžiūnas liepė J.Jutaitei mokytis vokiečių kalbos ir pakvietė vaidinti nacionalinės premjeros jau laukiančiame istoriniame meilės romane “Kai apkabinsiu tave”.

Aktorinės patirties neturinti ir kitus pagrindinius kriterijus atitinkanti mergina nesispyriojo nepatogių scenų, be didesnių abejonių išdrįso vaidinti nuoga ir nepabijojo atsiskleisti visai kitokiu amplua. Sulaukusi patvirtinimo, kad tikrai atliks šį vaidmenį, Jurga jau du mėnesius griežtai laikosi dietos, negeria kavos, aktyviai sportuoja, tobulina kūną ir atrodo dar labiau išgražėjusi. Ji dar nėra apsisprendusi, ar dėl “Auroros” paaukos gražius ilgus plaukus. Keliuose epizoduose filmo herojė išneria prieš mūsų akis plikai nuskusta galva. Kristina neketina spausti aktorės, nes puikiai žino, ką merginai reiškia ilgi plaukai ir kiek daug mėnesių reikia jiems užauginti. Blogiausiu atveju šiose scenose filmuosis dublerė.

Eksperimente “Aurora” savanoriškai dalyvaujančio 30-mečio bioinformatiko Luko vaidmeniui atlikti būtinai reikėjo rasti aktorių, kuris sugebėtų patraukti didelę emocinę skalę ir įtikinamai sukurtų du skirtingus personažus. “Tai labai sudėtingas vaidmuo, reikalaujantis visiško atsivėrimo ir atvirumo. Tik vienetai jį gali įkąsti”, – sako režisierė, turėjusi labai menką pasirinkimą. Keli kandidatai vėlgi nubyrėjo dėl to, kad filme reikia apsinuoginti. TV laidų vedėjas, muzikinio projekto nugalėtojas, spektakliuose labai gerai atsiskleidžiantis ir vis drąsiau į kiną žengiantis aktorius M.Jampolskis sutiko priimti šį iššūkį ir nerti į vaidmenį, kuriuo dar ryškiau galės atskleisti savo talentą.

Sveikintinu profesionalumo principu “jei reikia, tai reikia” besivadovaujantis aktorius sutiko atvirai deginti kūniškas aistras, nusiskusti galvą plikai pagal scenarijaus reikalavimus ar dalyvauti gašliose purvinose scenose.

“Kolekcionierėje” įsimintinai suvaidinęs, “Sidabrinę gervę” į savo lizdą priglaudęs ir šimtu procentų režisiere pasitikintis Marius nekėlė papildomų sąlygų, nesirūpino, ar gražiai ekrane atrodys nusirengęs, ir negalvojo, ką pasakys Lietuvos žmonės.

Nauja kino pora J.Jutaitė ir M.Jampolskis beveik visą vasarą intensyviai repetuoja (dėl darbo grafikų kartais susitikimus tenka pradėti 5.30 val. ryto), pratinasi vienas prie kito ir skaito mokslinę literatūrą, kad suprastų, kas vyks jų aplinkoje.

Pirmą kartą lietuvių režisierės diriguojamas maestro Š.Bartas gavo specifinį, provokuojantį, sultingą ir labai svarbų antro plano vaidmenį. Jis įkūnys prisiminimuose atgyjantį ir idiliją griaunantį buvusį Auroros vyrą, kurio elgesys pastūmėjo merginą komos būsena pasibaigusios tragedijos link.

Režisierei vis dar reikia rasti dvylika drąsių jaunų žmonių, kurie pageidautų filmuotis keliuose epizoduose ir išdrįstų nusirengti iki nuogumo, neatskleisdami operatoriaus Felikso Abrukausko (“Sidabrinės gervės” šiemet nusipelnęs talentas taip pat filmavo “Kolekcionierę”, “Anarchiją Žirmūnuose”, “Penkių dienų avantiūrą”) kamerai savo veidų.

Viena scena žada būti intriguojanti, karšta ir gimnastiška, nes savanoriai nudistai išgirs prašymą susipinti į vientisą kūnų gumulą.

Skirtingos meilės spalvos

Kuo ypatingas drąsusis scenarijus, kurio taip išsigando beveik visi Lietuvos aktoriai? Į labai plačią auditoriją nusitaikiusią ir atvirai pakalbėti apie aistrą užsimaniusią režisierę domina kūnas ir neurologinė žmogaus reakcija į tam tikrus jausminius dalykus. Kas vyksta galvoje, kai įsimyli, ką reiškia susižavėjimas, kaip gimsta prisirišimas, kaip žmogų keičia užverdančios aistros, kas padiktuoja pamirštus prisiminimus, kaip smegenis veikia hormonai (pavyzdžiui, dopaminas, kurio gauna įsimylėjęs žmogus) ir prabudę jausmai.

Filmo idėją subtiliai pašnibždėjo sparčiai plintantis žmonių bendravimas per socialinius tinklus, populiarėjantys virtualūs santykiai, internetu užmezgamos pažintys, įsivaizduojamos aistros ir pirmieji pasimatymai, dažnai vykstantys tiesiog greitai spaudant kompiuterio klavišus ir žinant tik menamą tiesą apie prie kito monitoriaus sėdintį žmogų. Visiems įdomu sužinoti, kas nutinka plėtojant tokio tipo santykius, kai prireikia gyvo žmogaus, tikro kūno ir tikro prisilietimo.

Įsivaizduojamose smagiose fantazijose be jokių rūpesčių gyvenanti filmo gražuolė Aurora nežino, kad iš tiesų ji guli ištikta komos. Į jos mintis įsibrovęs jaunuolis pilkoje tikrovėje negauna trokštamos aistros, graibsto išgaravusios meilės dulkes, tik kartais pasvajoja apie idealius santykius, neturi progų išlaisvinti instinktų ir pasinerti į slapčiausias fantazijas. Darbui atsidavęs ir žmonių susibūrimų vengiantis Lukas visomis spalvomis atsiskleidžia netikrame Auroros pasaulyje, kur jį pradeda seksualiai vilioti gyvybinga, impulsyvi, nenuspėjama ir laiminga mergina.

Visus įtrauksiantis eksperimentas

Tik suaugusiems tinkantį reitingą nusiteikusi gauti “Aurora” moteris vilios jausmais, o vyrus mėgins patraukti daugelį dalykų paaiškinančia moksline tiriamąja filmo dalimi. Lyg tyčia panašiais principais scenarijaus rašymo darbus buvo pasiskirstę abu scenaristai K.Buožytė ir B.Samperis.

Jie nusiteikę ne tik papasakoti istoriją, vilioti aistringais vaizdais ir užkrauti galvas intriguojančia moksline informacija, bet tiesiogiai veikti žiūrovų pasąmones, provokuoti jų reakcijas, virpinti širdis. Taigi mes visi dalyvausime savotiškame kino eksperimente “Aurora”, nes patys idėjos sumanytojai tik teoriškai žino, kaip technologija veikia, bet neįsivaizduoja, kaip viskas atrodys praktiškai kino salėje.

Šiam tikslui režisierė pasitelks grafinę animaciją, tik vieną kadrą trunkančius subliminalius vaizdus (jų nepastebi žmogaus akis, bet įsidėmi pasąmonė) ir binariniais dažniais skleidžiamus garsus, kurie stimuliuoja smegenų veiklą, sukelia atsipalaidavimą, susierzinimą, jaudulį.

Šis lietuviškas filmas dar pavasarį susidūrė su nenumatyta kliūtimi. 2010 m. Kanų festivalio programoje “Ypatingas žvilgsnis” apsireiškė garsaus rumunų režisieriaus Cristi Puiu (“Pono Lazaresku mirtis”) psichologinė kriminalinė drama “Aurora” ir atėmė iš lietuvių galimybę naudoti tą patį pavadinimą užsienio šalyse. Pas mus rumuniškoji “Aurora” geriausiu atveju bus rodoma keliais festivaliniais seansais, todėl prodiuserė nutarė palikti originalų pavadinimą. O už Lietuvos ribų mūsiškiai provokatoriai prisistatys anglišku pavadinimu “Vanishing Waves” (Nykstančios bangos) ir šiek tiek pakeistu montažu.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...