2012 Spalio 25

Aktyvios bendruomenės iš esmės keičia gyvenimo kokybę kaime

veidas.lt


Net atokiausiuose Lietuvos kaimuose kone kiekvieną savaitgalį vyksta koncertai, sporto varžybos, mokomasi senųjų amatų, o kaimynams nuoširdžiai rūpi vieni kitų problemos. Tiesa, tokių bendruomenių mūsų šalyje dar tėra viena kita. „Veidas“ siūlo pažvelgti, kaip tvarkosi ir kokį gyvenimą yra susikūrusios aktyviausios mažų kaimelių bendruomenės.

Daugelyje ištuštėjusių Lietuvos kaimų dažniau bendraujama prie alaus bambalio, o didžiausiu įvykiu tampa kaimynų muštynės prie kultūros namų ar bibliotekos užkaltais langais, tačiau ne visa mūsų provincija degraduoja. Kai kuriuose vos šimto gyventojų kaimeliuose, neturinčiuose nei mokyklos, nei bažnyčios, nei kultūros namų, aktyviai repetuoja kapelos, teatro trupės, kyla bendruomenių namai, statomi vietinių gyventojų rankomis ir lėšomis.
Štai Sigutėnų kaimo (Pakruojo r.) bendruomenės žmonės patys išardė apleistos ir griūvančios klėtelės rąstus, juos iš naujo sunėrė, o vėliau, susinešę iš namų kas lentų, kas vinių, pasistatė dar ir priestatą. Sigutėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Pranutė Kvedarienė sako, kad renginiuose dalyvauja ir į kitą veiklą yra įsitraukę ne tik visi kaimo gyventojai, kurių per devyniasdešimt, bet ir dar maždaug dvidešimt iš šio kaimo kilusių, o dabar miestuose gyvenančių žmonių.
„Kai, prieš septynerius metus pradėjome burti žmones, daugelis jų skeptiškai vertino įvairias bendras veiklas, o dabar visi susirenka kaimo jubiliatų pasveikinti, du kartus per metus mielai važiuoja į ekskursijas, įvairius festivalius. Taip pat kas antrą savaitgalį dalyvauja kaimo renginiuose: pas mus atvyksta teatrų kolektyvai, organizuojame spartakiadas, žvejų varžybas“, – pasakoja P.Kvedarienė.
Stebėtina, bet šiais laikais Sigutėnuose vyksta kur kas daugiau renginių nei daugelyje rajonų centrų. Antai neseniai visi kaimo vyrai gaudė žuvis, moterys jas iškart virė, o paskui kartu valgė. Prieš keletą savaičių jaunieji sigutėniškiai surengė talentų konkursą, patys vertino ir apdovanojo dainavusius, grojusius ar sunkumus kilnojusius suaugusiuosius.
„Mūsų žmonės labai tvarkingi, kas antra šeima dalyvauja gražiausios sodybos rinkimuose, tačiau svarbu, kad jie neužsidarytų savo išpuoselėtose sodybose, o bendrautų. Man keista girdėti, kad kituose kaimuose žmonės nežino, kas tuokiasi ar švenčia gimtadienį, krikštynas. Mes nuolat gyvename vieni kitų rūpesčiais, – atskleidžia Sigutėnų kaimo bendruomenės pirmininkė. – Turime ir savo ansamblį, tačiau esame stiprūs ne meniniu lygiu, bet vienybe ir idėjomis.“

Kaimą gaivina ir Kauno verslininkai

Viena pernai vykusio konkurso „Lietuvos kaime gera gyventi“ organizatorių Edita Petrauskaitė, aplankiusi apie dvidešimt iniciatyvių bendruomenių, pastebėjo, kad tai, kiek aktyviai žmonės įsitraukia į bendrą veiklą, priklauso nuo bendruomenės branduolio. Nors, E.Petrauskaitės žodžiais, juntama, kad nemažai kaimo žmonių stengiasi susikurti jaukesnę aplinką, šiltai bendrauja, tačiau daug net ir aktyvesnių bendruomenių vis dar buriasi tik dėl vieno konkretaus tikslo ar tik tam, kad parašę projektą gautų finansavimą. O vėliau jų veikla išsikvepia.
Taigi kuo išsiskiria veiklios bendruomenės? „Aktyvios kaimų bendruomenės gana skirtingos. Vienose švenčiamos savitos šventės, tarkim, sūrių ar bitininkų, tvarkomi senolių kapai, prižiūrimas vietinis parkas, kitos išsiskiria ansamblių gausa, stengiasi atgaivinti senuosius amatus. Jeigu nebūtų tokių aktyvistų, išmirtų visi kaimai“, – neabejoja E.Petrauskaitė.
Būtent paskatinti neišvažiuoti į miestus ar užsienį, taip pat parsivilioti emigrantus ir yra vienas pagrindinių aktyvių bendruomenių tikslų. „Svarbiausia – parodyti, kad kaimas gyvas, kad ir čia galima gyventi. Šiuo metu kaime gyvena tik apie 20 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau jį galima atgaivinti – sukurti darbo vietų, užtikrinti aktyvų kultūrinį gyvenimą“, – teigia Margininkų kaimo, įsikūrusio Kauno rajone, bendruomenės pirmininkas Justinas Rimas.
Nors ši bendruomenė susibūrė vos prieš trejus metus, dabar Margininkų kaimą, turintį apie du šimtus gyventojų, jau žino ne tik aplinkinių rajonų, bet ir didmiesčių žmonės. Mat čia organizuojami Pažaislio muzikos festivalio, bardų, džiazo atlikėjų koncertai. Įdomu tai, kad visi renginiai vyksta mažutėje XVII amžiaus bažnytėlėje. „Kultūros centras ir mokykla uždaryti, tad į bendruomenės valdybą pasikvietėm kunigą, kuris neprieštarauja, kad bažnyčioje vyktų ne tik su religija susiję renginiai. Pirmiausia norėjome pakelti vietinių savivertę, tad pradėjome veiklą nuo kultūrinių renginių. Tai pasiteisino. Kitas bendruomenės veiklos aspektas – reikalauti, kad vietos valdžia tinkamai vykdytų savo funkcijas“, – tikslus dėsto J.Rimas.
Jo iniciatyva apie dešimt Kauno rajono bendruomenių planuoja burtis į sąjungą, kad turėdamos didesnį svorį galėtų kartu su savivaldybės atstovais spręsti kaimo žmonėms aktualias problemas.
Beje, J.Rimas net Kauno verslininkus įtikino prisidėti prie Margininkų kaimo atgaivinimo. Jie finansavo bažnyčios remontą, skyrė lėšų varpinei sutvarkyti, kad unikalus varpas muštų valandas ir įkvėptų kaimui dar daugiau gyvybės.
Kita problema, kurią bendromis jėgomis sprendžia margininkiškiai, – kaip sumažinti kiaulių fermų skleidžiamą taršą. „Stambiam mūsų krašto ūkininkui pasiūlėme kartu ieškoti sprendimo, kad kuo mažiau būtų teršiamas oras ir gruntas. Jis sutiko bendradarbiauti, tad kartu su Žemės ūkio rūmais bandysime tame ūkyje įdiegti naujausias biotechnologijas. Jeigu bendruomenė sutelktai ieško sprendimo, jį visada randa“, – neabejoja J.Rimas.
Margininkų kaimo bendruomenės pirmininkas pabrėžia, kad imantis iniciatyvos labai svarbi motyvacija. Jį į priekį veda ne tik išsikelti tikslai, bet ir akivaizdūs pokyčiai. J.Rimas prisimena, kad dar prieš dvejus metus kaimo gyventojai nedrąsiai išsakydavo savo problemas, nerūpėdavo jiems ir bendros bėdos, o dabar jie aktyviai dėsto savo nuomonę. Be to, per šituos metus į kaimą atsikraustė dvi jaunos šeimos, dar keli ūkininkai planuoja čia dirbti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...