2015 Sausio 27

A.Ramonaitė: „Žinodami vakarietiškas teorijas, jau galime įnešti kažką rimto pasauliniu mastu“

veidas.lt

Mini Nobelį politikos mokslų srityje savaitraštis „Veidas“ šiemet skiria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorei Ainei Ramonaitei.

 

Dovaidas Pabiržis

 

Profesorė kartu su kolegomis pernai parengė monografiją „Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? Idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje“. Veikale pirmą kartą pateikiamas išsamus rinkėjo ir jo elgsenos Lietuvoje portretas.

Kartu su Mažvydu Jastramskiu, Jūrate Kavaliauskaite, Laima Nevinskaite ir Rūta Žiliukaite parengtoje studijoje siekiama išsiaiškinti, kas lemia Lietuvos rinkėjo sprendimą balsuoti už vieną ar kitą politinę partiją. Ar Lietuvos rinkėjas yra prognozuojamas? Kiek šiam pasirinkimui svarbi tapatybė, socialinė aplinka, žiniasklaida ar vertybės?

Ieškant atsakymų pasitelkiami įvairūs metodai – sociologinės rinkėjų apklausos, kokybiniai interviu, žiniasklaidos stebėsena, viešosios erdvės tyrimai ir kiti.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, tai vienas rimčiausių iki šiol Lietuvoje parengtų darbų. „Knyga solidi visų pirma dėl to, kad čia aptariami galimi aiškinimai, kurie yra naudojami Vakarų politikos moksluose, anksčiau Lietuvoje publikuoti darbai ir galų gale naudojama šiam tyrimui specialiai surinkta medžiaga. Tai yra mokslinis darbas, kurio pagrindu galima daryti išvadas apie Lietuvos rinkėjų pasirinkimus, o ne spėlioti, kaip iki šiol dažnai būdavo įprasta Lietuvoje, komentuojant rinkimų rezultatus arba juos prognozuojant: galbūt svarbios partijų vadovų asmenybės, galbūt protesto balsai? Šiuo atveju jau atsiremiama į solidų mokslinį pagrindą“, – teigia R.Vilpišauskas.

Ainė Ramonaitė pasakoja, kad šiam tyrimui buvo išsikelta nemaža ambicija apžvelgti viso nepriklausomybės laikotarpio šalies vaizdą, nes po kelerių įvykusių rinkimų jau galima atrasti ir tam tikras tendencijas. Be to, Lietuvos politologai per šį laikotarpį jau priaugo iki Vakarų tradicijų ir išplėtojo tokio pobūdžio tyrimų metodologiją.

„Rinkimų tyrimai Vakaruose turi labai gilias šaknis. Gal šiek tiek perdėsiu sakydama, kad pusė politologų ten dirba šioje srityje, bet tikrai labai daug. Dabar ši sritis labai išplėtota metodologiškai, todėl mes pabandėme įvaldyti tas metodologijas, kad nebūtume tarsi atsilikę. Anksčiau tokie tyrimai Lietuvoje buvo tik fragmentiški, turėdavome kokią mažą apklausėlę, o dabar jau pabandėme atlikti sisteminį tyrimą, per kurį galėtume skersai ir išilgai tą mūsų rinkėją išdarinėti“, – aiškina mokslininkė.

 

Požiūris į sovietmetį išlieka svarbiausia

 

O kokie Lietuvos rinkėjo profilio bruožai yra labiausiai stebinantys ir netikėti? A.Ramonaitės ir kolegų atlikti tyrimai rodo, kad klasiniai skirtumai Lietuvoje, bent jau politikos plotmėje, praktiškai neegzistuoja. Priešingai nei Vakaruose, kur susiformavo aiški darbininkų klasė ir gana uždarą socialinį gyvenimą gyvenanti aukštuomenė, Lietuvoje uždirbamos pajamos rinkėjų preferencijoms neturi beveik jokios įtakos, o politiniai skirtumai susiję su visai kitais dalykais.

Mokslininkę stebina, kad požiūris į sovietinę praeitį, kai kalbama apie rinkėjų pasirinkimus, po 25 nepriklausomybės metų, vis dar tebėra neįtikėtinai svarbus. Gana abstraktus klausimas „Ar manote, kad sovietmečiu buvo geriau gyventi negu nepriklausomoje Lietuvoje?“ iki šiol gali paaiškinti rinkėjo balsavimą kur kas labiau nei dešimtys konkrečių vertybinių jo nuostatų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...