Neretai nutinka taip, kad tėveliai, gydydami vieną ligą, mažyliams įvaro kitą. Taip atsitinka tuomet, kai mažiesiems pasireiškia padidėjęs jautrumas vaistams, kurį sukelia imuniniai mechanizmai. Alergines reakcijas dažniausiai sukelia penicilinų grupės antibiotikai ir nesteroidiniai uždegimą slopinantys vaistai (pvz., biseptolis), neretai pasireiškia jautrumas insulinui, vakcinoms, hormonams ir kt.

Jeigu tokio vaistuko mažylis išgers antrą kartą, galima sulaukti daug stipresnės alerginės reakcijos, nei išgėrus pirmą kartą. Pati vaisto veiklioji medžiaga tiesiogiai alerginės reakcijos nesukelia, dažniausias kaltininkas – bendras vaisto, konservuojamosios medžiagos ar kitų vaisto sudedamųjų dalių poveikis. Alerginė reakcija gali kilti dėl infekcinei ligai slopinti paskirto vaisto ir infekcijos sukėlėjo sąveikos. Alergija vaistams gali pasireikšti įvairiomis formomis: anafilaksiniu šoku, kontaktine alergija, odos, plaučių, kepenų, inkstų, širdies, nervų sistemos, kraujodaros ir kitų sistemų pažeidimo simptomais.

Vis dėlto pati dažniausia yra odos reakcija, be to, paraudusią odą dar ima berti, niežėti, gali atsirasti dilgėlinė, alerginis kontaktinis dermatitas. Alergiją vaistams tėveliai galėtų įtarti tuomet, kai minėti simptomai atsiranda praėjus kelioms dienoms (reikalingoms organizmui įsijautrinti) nuo vaisto vartojimo pradžios arba jeigu simptomai išnyksta per 3–5 dienas, kai vaistas nustojamas vartoti.

Gydant šią alergiją svarbiausia nebeduoti mažyliui to vaisto – tada visi reiškiniai praeina. Siekiant paskubinti kartais skiriama alergiją mažinančių vaistų.

Tikroji alergija vaistams lieka visam gyvenimui, todėl tėveliams reikia žinoti, kokių vaistų vaikas privalės vengti visą likusį gyvenimą. Itin svarbu ateityje įspėti medikus apie vaistus, kadaise sukėlusius anafilaksinį šoką.