Ir taip ilgos eilės prie gydytojų kabinetų vasarą ištįsta kone dvigubai. Po mėnesio ar kelių pagaliau sulaukus konsultacijos, pacientui ir vėl tenka apsišarvuoti kantrybe. Mat dar reikia atstovėti valandos, dviejų, o kartais net keturių valandų gyvą eilę prie mediko kabineto.

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pasiteisinimai, kad stinga medikų, sveikatos apsaugos sistemai skiriamas per mažas finansavimas, todėl neverta tikėtis, jog eilės valstybinėse ligoninėse ir poliklinikose trumpės, jau tapo įprasti. Dar pabrėžiama, kad tokia pati padėtis visose Europos šalyse.
Pasiteisinimą, kodėl vasarą iš šešių tos srities specialistų dirba vos vienas, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai taip pat turi. Pasirodo, daugelis medikų nori atostogauti liepos ar rugpjūčio mėnesiais, ir jie tokią teisę turi. Negana to, nemažai gydytojų ir slaugytojų iš karto išeina ilsėtis mėnesiui, kartais net šešioms savaitėms, o jų pavaduoti nėra kam, nes tam neskiriama lėšų. Tad užsirašęs birželio mėnesį, tarkim, pas kardiologą ar neurologą, pacientas pas jį patenka tik rugsėjį. Tačiau tai ne specialistų ar aparatūros trūkumo ir ne finansavimo problema, o prasto darbo organizavimo pasekmė, vadybos žinių trūkumas. Tą pastebi ir patys medikai, ir pacientai.
Štai Ona Vyšniauskaitė vasaros pradžioje nusprendė susitvarkyti dantis Vilniaus Antakalnio poliklinikoje. Pas konkretų odontologą moteris nenorėjo patekti, todėl apstulbo sužinojusi, kad ją priims tik rugsėjo viduryje. „Registratorė paaiškino, kad viena gydytoja serga, kita išėjusi vaiko priežiūros atostogų, kažkas dar atostogauja, todėl užrašyti galinti tik po dviejų mėnesių. Tačiau konkrečios valandos nenurodė, vadinasi, neaišku, kiek teks laukti prie durų“, – piktinasi 66-erių metų vilnietė.
Kad mėnesį ar ilgiau laukus vizito pas gydytoją dar pusdienį reikia mindžikuoti koridoriuose, įsitikino kitos sostinės poliklinikos pacientė. Prieš dvi savaites Viktorija Balsytė prie vienos Vilniaus Centro poliklinikos specialistės durų praleido net keturias valandas, kol buvo pakviesta užeiti, nors buvo iš anksto užsiregistravusi. „Koridoriuje laukė apie penkiolika žmonių, visi su talonėliais, tačiau kviečiama buvo pagal pavardes, o visų registracijos laikas seniai praėjęs. Nors medikė buvo konkrečios specializacijos, bet konsultavo ir kaip šeimos gydytoja. Tuo metu prie gretimo kabineto nebuvo nė vieno paciento“, – stebisi mergina.
Panaši padėtis vasarą ir kitose sostinės, taip pat Kauno, Klaipėdos, mažesnių Lietuvos miestų poliklinikose.

Medikų atostogų grafikai dažnai nederinami

Beje, prastas darbo organizavimas sveikatos priežiūros įstaigose piktina ne tik pacientus, bet ir medikus. Vienoje Vilniaus poliklinikų alergologe dirbanti Lina Kontrimytė pastebi, kad atostogauti nemažai medikų išeina, kada tik nori: sugalvoja, ir jau kitą dieną ilsisi. Tad, gydytojos žodžiais, yra tokių dienų, kai po pietų nedirba nė vienas tos srities specialistas. „Daugelyje poliklinikų nederinami nei gydytojų, nei medicinos seselių atostogų grafikai, todėl dirbantiems medikams tenka dvigubai didesni krūvai, o pacientai turi kur kas ilgiau laukti nei rudenį ar žiemą“, – atskleidžia L.Kontrimytė.
Ypač smarkiai darbo vasarą padaugėja šeimos gydytojams, kurie turi konsultuoti ne tik savo apylinkės, bet ir atostogaujančio kolegos pacientus. Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktorius Arūnas Grigaitis patvirtina, kad papildomų lėšų medikams pavaduoti jų atostogų metu nėra skiriama, todėl vieni gydytojai “dengia” kitus. Tai viena priežasčių, kodėl poliklinikų koridoriuose ligoniai sienas ramsto ne vieną valandą. „Šeimos gydytojams krūvis pastaraisiais metais ir taip yra padidėjęs, o kai reikia priimti dar ir kito gydytojo pacientus bei spėti suteikti konsultaciją per dvidešimt minučių, susidaro gyva eilė“, – aiškina Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.
Vis dėlto „Veido“ kalbinti poliklinikų vadovai kategoriškai neigia, kad vasarą susidaro ilgesnės eilės nei įprastai. Pasak A.Grigaičio, atvirkščiai, pacientų srautai sumažėja, nes daugelis pensinio amžiaus žmonių persikelia gyventi į kolektyvinius sodus, studentai išvyksta į gimtuosius miestus. „Vasarą poliklinikų koridoriai tušti. Itin retais atvejais, kai gydytojas turi suteikti skubią pagalbą, kitiems pacientams gali tekti palaukti 15–20 minučių. O jeigu specialistui atostogaujant prireikia jo konsultacijos ir žmogus negali laukti, yra išrašomas siuntimas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą“, – dėsto Vilniaus Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinos klausimais Daiva Pentiokinienė.

Eilės kuriamos dirbtinai

Kasdien su pacientais dirbantys medikai tokius įstaigų vadovų argumentus, kad vasarą padėtis dėl eilių esanti net geresnė nei kitais metų laikais, nes sumažėja pacientų, vadina absurdiškais. „Daugelis žmonių kaip tik stengiasi pasigydyti ar išsitirti vasarą, kai atostogauja, nes darbo metu nespėja ir negali gaišti laiko poliklinikose“, – neabejoja A.Kavaliauskaitė.
„Vasarą žmonės aktyviau gyvena, todėl patiria traumų, susižeidžia, nukenčia nuo vabzdžių įgėlimų, pasireiškia įvairios alerginės reakcijos, todėl pacientų pas įvairių sričių gydytojus nė kiek nesumažėja. O rugsėjį, kai žmonės vėl grįžta į darbus ir neturi laiko vaikščioti pas medikus, jaučiamas pacientų sumažėjimas“, – antrina L.Kontrimytė.
A.Kavaliauskaitės nuomone, tokias darbo sąlygas medikams ir pacientų eiles sukuria sveikatos įstaigų administracija. Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė čia įžvelgia net korupcijos elementą. „Kai žmogui skauda, jis negali laukti mėnesio ar dviejų, kol jį priims gydytojas, todėl ieško būdų, kaip apeiti eilę. Taip vadovai ir kai kurie medikai gali nemažai prisidurti prie atlyginimo, – nevynioja žodžių į vatą kineziterapeute Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje dirbanti A.Kavaliauskaitė. Ir prisimena vieną iš daugelio piktnaudžiavimo atvejų, kai slaugos administratorė atvedė pas ją savo pažįstamą, kad jam tą pačią dieną būtų suteiktos procedūros, nors kiti žmonės jų laukia apie pusantro mėnesio.
Vilnietė Irena Mykolaitienė taip pat mano, kad eilės poliklinikose kuriamos dirbtinai. „Karoliniškių poliklinikos registratūroje pasakė, kad pas neurologą gali užrašyti tik po mėnesio, tačiau iškart pridūrė, jog susimokėjus 140 Lt gydytojas priims tą pačią dieną. Poliklinikų pastatai išgražinti, o už paslaugas tenka mokėti dukart – sumokant mokesčius ir dar į sveikatos priežiūros įstaigos kasą“, – nusivylimo neslepia moteris.
A.Kavaliauskaitė neabejoja, kad racionaliai skirstant lėšas pinigų atsirastų ne tik atostogaujantiems medikams pavaduoti, bet būtų galima priimti ir daugiau specialistų. „Tarkim, Karoliniškių poliklinikoje nuo 2009 m. administracijos aparatas išsipūtė trigubai. Atsirado tokių pareigybių, kaip personalo kabineto vadybininkas, archyvaras“, – pasakoja A.Kavaliauskaitė.

Privilegijuoti atostogautojai – ne tik medikai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kancleris, kardiologas profesorius Vilius Jonas Grabauskas įsitikinęs, kad išmintingai organizuojant darbą eiles pas medikus galima gerokai sutrumpinti. Nors jis pabrėžia, kad yra ir objektyvių priežasčių, kodėl niekaip neišsprendžiama eilių problema (tai medikų trūkumas), tačiau laikantis vadybos abėcėlės principų pacientų srautus galima sureguliuoti.
Tokia yra ir LSMU Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo profesoriaus Rimanto Benečio nuomonė. Jo žodžiais, dabar tiesiog dėl šios problemos niekas nesuka galvos ir neanalizuoja priežasčių, kodėl pavasarį užsirašius, tarkim, atlikti širdies echoskopijos tyrimą jo reikia laukti iki rudens.
Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė Danguolė Jankauskienė kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl daugelyje Lietuvos poliklinikų prie kabinetų nusidriekia kelių dešimčių pacientų eilės, taip pat nurodo tai, kad blogai planuojamas medikų darbo laikas.
Juk ne visi medikai būtinai turėtų atostogauti vasarą, ir dar po penkias savaites iš karto, kai dėl to dirbti lieka vos vienas specialistas iš penkių arba įstaiga mėnesį iš viso neturi tos srities mediko. Juk privačių įmonių darbuotojai vasarą gali atostogauti daugiausia dvi savaites, nors taip pat norėtų vienu metu išnaudoti visas priklausančias 28 darbo dienas.
Beje, privilegijuotų atostogautojų valstybės sektoriuje esama ir daugiau. Pavyzdžiui, teisininkai, palikę net rezonansines bylas, ilsisi po mėnesį ar ilgiau. Taip pat mokslininkai, pedagogai, meno žmonės, įvairių valstybinių institucijų klerkai gali sau leisti išnaudoti visas kasmetines atostogas vienu metu, ir būtinai vasarą. Be to, valstybės sektoriaus atstovams priklauso ir kur kas daugiau poilsio dienų nei dirbantiems privačiame sektoriuje, mat prie įprastų 28 atostogų dienų dar pridedama už uždirbtą laiką. Štai kai kurie Aukščiausiojo Teismo teisėjai ilsisi net 56 kalendorines dienas.
Tiesa, psichologai pabrėžia, kad būtent mėnesį atostogaujant pailsima geriausiai, nes savaitės poilsis nepadeda atitrūkti nuo darbų. Ir, žinoma, ilsėtis būtina visiems. Vis dėlto dėl tokių valstybinio sektoriaus privilegijų sutrinka darbas sveikatos priežiūros įstaigose, teismuose, savivaldybėse, kitose institucijose, o kenčia paprasti piliečiai.