Emigracija – normali Lietuvos būsena
Menki miestai, didelis kaimo gyventojų nuošimtis, silpnai išplėtotas verslas ir pramonė, menkas ar netinkamas švietimas – visos šios, du šimtmečius iš esmės nekintančios, priežastys lemia, kad Lietuva yra tarp labiausiai emigracijos paveiktų šalių Europoje.
Masinė emigracija iš Lietuvos buvo neišvengiama. Tai faktas, kurio nesuvokia ir nenori pripažinti tiek politikai, tiek didžioji dalis visuomenės. Apie “emigraciją, virstančią evakuacija” rašantys ir kalbantys neišmanėliai tiesiog nepamena, kad dar atgimimo pradžioje, kada, regis, visa Lietuva buvo apimta bendro laisvės siekio, šimtai, o vėliau tūkstančiai lietuvių, naudodamiesi prasivėrusiomis geležinės uždangos durimis, movė už Atlanto. Pirmiausia tie, kurie Amerikoje turėjo artimų giminių, galinčių atsiųsti iškvietimą, vėliau, Sovietų Sąjungai žlugus, visi, kas tik turėjo nors menkiausią pažįstamą, patraukė į tėvų ir senelių išsvajotąją žemę.
Tai buvo normalu. Vienas tuo metu iš Lietuvos išvykęs, dabar kompiuterių verslu Čikagoje užsiimantis kolega, prisimindamas savo išvažiavimo aplinkybes, atvirai prisipažino: “Kas tuomet galėjo garantuoti, kad nepriklausomybė – ilgam, kad Lietuva taps NATO ir ES nare, kad Rusija nepasiims mūsų atgal? To sovietinio “durnyno” man buvo per akis, tad atsiradus progai ir moviau.”
Nors pirmųjų nepriklausomybės metų emigracijos statistika nėra tiksli, be to, nemažą dalį išvažiavusiųjų sudarė rusakalbiai sovietų kariškiai ir jų šeimų nariai, bet vien per pirmus trejus metus Lietuvą paliko arti 80 tūkst. žmonių.
XIX amžiuje emigravo trečdalis tautos
Paradoksas: nors lietuvius visiškai pelnytai galima vadinti viena labiausiai migruoti linkusių Europos tautų, bet savąją emigracijos istoriją žinome labai prastai. Rypaudami dėl šiandieninės emigracijos, nežinome (ir nenorime žinoti), kas dabartinėje Lietuvos valstybės teritorijoje dėjosi XVIII–XIX a. ir pirmuosius du XX a. dešimtmečius. Pasak profesoriaus Stasio Vaitekūno, išlikę 1790 m. surašymo duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyveno apie 3,6 mln. žmonių. Pagal 1897 m. surašymą, teritorijoje, kurią galima priskirti Lietuvai, gyveno jau tik 2,5 mln. žmonių. Kur dingo milijonas, arba kas trečias tuometės Lietuvos gyventojas?
Plačiau galite skaityti savaitraštyje “Veidas”, pirkti žurnalą PDF formatu (http://www.veidas.lt/201136) arba užsisakyti “iPad” planšetiniame kompiuteryje.
- Nėra panašių straipsnių.
Komentarai (7)
Komentuoti
Loading ...
Bent jau iš to, kas parašyta, matosi labai paviršutiniškas vertinimas. Dar prisiminkit 14 ar 16 a. ir visą kitą laikotarpį iki šiol, kai Lietuva visam pasauliui buvo praeinamas kiemas. Nebuvo tokių laikų Lietuvos istorijoje, kai patys lietuviai vytų tautiečius iš Lietuvos. Ar jūs, ponai rašytojai šitą suprantate? Prieš rašydami tokias nesąmones?
Kaip sakoma, ir aklai višai grūdas pasitaiko. Taip ir tamstai – nors apie emigraciją bei jos priežastis išmanai, kaip žalmargė apie debesis, bet beveik pataikei – pamatai masinei emigracijai buvo padėti XVI-XVII amžiuje, kuomet LDK susiformavo magnatų žemėvalda, užgniaužusi miestų vystymąsi ir pasmerkusi kraštą būti agrariniu pirma Europos, paskui – Rusijos imperijos priedėliu.
Galima gilintis į emigracijos istoriją , analizuoti priežastis , net parašyti mokslinį darbą. Tik kas iš to ? liks vos 1 mln. ir tas pats , susidedantis iš pensininkų . Norint ką tai pakeisti , reikia visų pirma priimti įstatymą dėl ministrų , seimo narių , priimančių vienokį ar kitokį , … bet ką čia rašinėti tai , kas visiems ir taip aišku – nebus Lietuvoje tvarkos , kol rinks tauta neišprususius , be kultūros žmogiūkščius . O rinks ji tol , kol pati taps kitokia. Juk dar dabar , rodant “Šuns širdį” , reikalingas vertėjas. Baisus graudulys apima
Istorija turi mokyti. Žmogus, nežinantis istorijos ir juolab politikas yra aklas kaip kurmis. Nereikia ieškoti pateisinamų priežasčių, kaip daro šio straipsnio autorius, o vertinti konkrečių politikų konkrečius darbus. Nežinau nei vienos pasaulio šalies, kuri per visą žmonijos civilizaciją būtų sukūrusi turtingą šalį emigracijos pagalba. Svaičiojimai.
Ar J.K.P., kaip straipsnio autorius, nori mums pasakyti, kad įsigalėjusi magnatų žemėvalda lėmė dabartinę emigraciją? Ar nori pasakyti, kad ji tada sukėlė emigraciją? Istoriškai iš miestų žmonės emigruodavo gausiau ir lengviau, nei iš savo ūkių.
Taip, lėmė. Ne, emigruodavo ir emigruoja ne iš miestų. Vilnius – vienintelis, kuriame gyventojų skaičius tik auga.
o kaip tik man reikia parasyti samprotaujamaji rasini Emigracija-geris ar blogis? apie blogi net kalbos nera,emigravo,emigruoja ir emigruos. Ir ne mes cia kalti…
1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.