BFL

Pirmiausia paskaičiuokime savo, mokesčių mokėtojų, pinigus. Biudžetinėse įstaigose šiuo metu dirba apie 75 tūkst. darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš biudžeto ir valstybės pinigų fondų. Pernai jų atlyginimams išmokėta 3,2 mlrd., užpernai dar daugiau – 3,5 mlrd. Lt. Tačiau, kaip suskaičiavo Valstybės kontrolė, per 2007–2008 m. ir 2009-ųjų tris ketvirčius vien ministerijos sumokėjo dar beveik 70 mln. Lt mūsų pinigų valstybės įstaigų pasamdytiems žmonėms už teisines, konsultacines ir tyrimų paslaugas. Tiek biudžeto asignavimų pernai skirta visai Teisingumo ministerijai.

Pasak tyrimo metu Valstybės kontrolei vadovavusios Rasos Budbergytės, institucijos neretai perka tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai. O iš advokatų kontorų ne tik dažniausiai perkamos ekspertų ir specialistų paslaugos rengiant teisės aktus – jos samdomos ir atstovauti ministerijoms bylose. Galima suprasti, kai Teisingumo ministerija samdo advokatus atstovauti tarptautiniame arbitraže, tačiau štai Seimo kanceliarija pernai sumokėjo advokatų kontoroms beveik 32 tūkst. Lt už dvi byleles dėl dviejų darbuotojų atleidimo.

Arba štai Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo departamente dirba dešimt darbuotojų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau pernai ministerija advokatams iš šalies sumokėjo beveik 49 tūkst. Lt. Kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriuje – šeši darbuotojai, tačiau teisinėms paslaugoms išleista net 125,5 tūkst. Lt. Beje, teismas, įvertinęs advokato dalyvavimo būtinumą ginant valstybės interesus, gali net atsisakyti priteisti visas patirtas atstovavimo išlaidas, kaip kad jau savo kailiu yra patyręs Studijų kokybės vertinimo centras.

Tyrimų, konsultavimo ir teisinių paslaugų per nepilnus trejus metus vien Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos biudžetinės įstaigos pirko už 20 mln. Lt, o pati ministerija – už 5,8 mln. Lt, Ūkio ministerija – už 12 mln. Lt. Energetikos ministerija už teisės aktų projektus advokatų kontoroms sumokėjo tiek, kad, valstybės auditorių skaičiavimais, buvo galima įdarbinti penkis specialistus, kurie teisės aktų projektų rengimo paslaugas būtų teikę visus metus.

Žinoma, kaip sako teisingumo ministras R.Šimašius, kai tenka bylinėtis teismuose ar parengti sudėtingą projektą, vien dėl laikinai padidėjusio krūvio įdarbinti valstybės tarnautoją gali atsieiti net brangiau. “Gal atvirkščiai – reikėtų mažiau valstybės tarnautojų, o tam tikrai funkcijai atlikti galima būtų pirkti paslaugas rinkoje”, – mano R.Šimašius.
Tačiau kol kas nėra nei itin didelio valstybės aparato mažėjimo, nei skaidrumo ir aiškumo, kada ir iš ko valstybė perka paslaugas, už kurias atsako biudžetinės įstaigos. O ypač teisėkūros srityje tai ne tik brangu: didėja galimos neteisėtos įtakos įstatymams rizika.